Sveiko miesto vizija - bendruomenės rankose

Įgyvendinti šį uždavinį - formuoti ir koordinuoti visuomenės sveikatos politiką savivaldybės teritorijoje, siekiant įgyvendinti sveiko miesto principus, pavesta naujai išrinktai Klaipėdos miesto savivaldybės Bendruomenės sveikatos tarybai (BST). Neseniai į pirmąjį posėdį susirinkę BST nariai aptarė šių metų tarybos veiklą, programų finansavimo aspektus, išklausė pranešimą apie Belgijoje įvykusią PSO Sveikų miestų tinklo konferenciją, BST vaidmenį ir veiklą įgyvendinant sveiko miesto idėją. BST sudaro 18 narių: savivaldybės tarybos, administracijos, visuomenės sveikatos specialistų, gydytojų, pedagogų, visuomeninių organizacijų, įstaigų atstovai. Tarybos pirmininkas - prof. Artūras Razbadauskas.

Belgijoje Sveikų miestų tinklo konferencijoje dalyvavusi savivaldybės Tarybos narė Irina Rozova ir visuomenės sveikatos specialistas Vytautas Valevičius akcentavo, kad sveikų miestų judėjimas Europoje tampa madingas, į šį tinklą įsitraukia vis daugiau miestų. Pagrindiniai tikslai, kurių siekti įsipareigoja PSO Europos Sveikų miestų tinklo nariai, yra paramą teikianti globėjiška aplinka, sveikas gyvenimo būdas, sveika urbanistinė aplinka ir planavimas. Pasak I. Rozovos, konferencijoje buvo pristatyta programa "Sveikata 2020" , kurios pagrindinis akcentas yra tas, jog visi bendruomenės sveikatinimo reikalai turi būti sprendžiami ne ministerijose, o savivaldybėse, įtraukiant į šią veiklą kuo daugiau aktyvių bendruomenės narių iš politikos, verslo, mokslo pasaulio. "Sveikų miestų tinklą sieja daug tų pačių aktualijų: alkoholio, narkotikų, tabako vartojimo, nutukimo sukeliamų ligų prevencija, skurdo mažinimas ir kita. Didelį įspūdį paliko Klaipėdos miesto partnerio Čerepoveco (Rusija), taip pat tapusio šio tinklo nariu, patirtis, įgyvendinant sveiko miesto viziją. Šiame mieste labai aktyviai sveikatinimo programose dalyvauja miesto įmonės, kurios programoms negaili milijoninių lėšų", - pasakojo I. Rozova. Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biuro atstovas Vytautas Valevičius, taip pat dalyvavęs konferencijoje, sakė, jog Klaipėda galės pasinaudoti kitų miestų sukaupta patirtimi ir žiniomis visuomenės sveikatos srityje.

"Konferencijoje buvo pristatyta nemažai kitų šalių sveiko miesto programų modelių, kurių vieną gali pasirinkti ir mūsų miestas. Pavyzdžiui, programą vykdo kelios organizacijos, kurios finansuojamos savivaldybės ir rėmėjų lėšomis. Klaipėda yra jau nemažai pasiekusi sveikatinimo srityje ir tarp kitų Europos miestų pasiekimų atrodo neblogai. Žinoma, mums dar daug ko trūksta: dviračių takų, vyresnio amžiaus žmonėms skirtų akyvaus poilsio vietų ir kt." - sakė V. Valevičius.

Šiemet Klaipėdoje įvairioms visuomenės sveikatos rėmimo specialiosioms programoms (priklausomybių, užkrečiamųjų ligų prevencijai, vaikų sveikatos gerinimui, sveikos gyvensenos formavimui, saugios bendruomenės organizavimui ir kt.) skirti 434,6 tūkst. litų. Savivaldybės Sveikatos apsaugos skyriaus vedėja Janina Asadauskienė informavo, jog papildomai sveikatinimo programoms dar gauta 54 tūkst. litų.

Kitame BST posėdyje, kuris įvyks po savaitės, numatyta apžvelgti, kaip įgyvendinamos Visuomenės sveikatos specialiosios programos priemonės ir panaudojamos lėšos, pristatyti žalos mažinimo programas, aptarti sveiko miesto valdymo struktūros ir veiklos organizavimo aspektus bei kitus aktualius klausimus.

Informacija

Klaipėdos miesto savivaldybės Sveikatos apsaugos skyriaus duomenimis, klaipėdiečiai 2005-2009 m. daugiausiai sirgo kvėpavimo, kraujotakos, jungiamojo audinio ir skeleto raumenų sistemos ligomis.

2009 m. Klaipėdos mieste tarp kraujotakos sistemos ligų didelis sergamumas buvo hipertenzinėmis ligomis, išemine širdies liga, miokardo infarktu bei cerebrovaskulinėmis ligomis.

Bendrasis sergamumas jungiamojo audinio ir skeleto raumenų sistemos ligomis Klaipėdoje yra didesnis nei Klaipėdos apskrityje ir Lietuvoje. Iš minėtos organų sistemos grupės galima išskirti didelį bendrą sergamumą artropatijomis, deformuojančiomis dorsopatijomis ir osteoporoze.

Nuo 2005 m. mieste pradėtos vykdyti gimdos kaklelio ir krūties vėžio, prostatos vėžio ankstyvosios diagnostikos programos. Pagerinus ankstyvąją vėžio diagnostiką, uostamiesčio gyventojams nuo 2006- 2009 m. nustatyta 1,2 karto daugiau onkologinių susirgimų. Dominuoja priešinės liaukos ir krūties vėžys, tačiau bendrasis sergamumas odos bei trachėjos, bronchų ir plaučių navikais viršija Klaipėdos apskrities ir Lietuvos rodiklius.

Klaipėdoje tarp infekcinių ligų dominuoja sergamumas tuberkulioze, lytiškai plintančiomis ligomis, tačiau pastebima jų mažėjimo tendencija.

Bendrasis sergamumas narkomanija ir toksikomanija Klaipėdos mieste 2006-2009 m. kasmet didėjo bei buvo didesnis negu Klaipėdos apskrityje ir Lietuvoje.

Vaikų iki 17 metų susirgimų 2006-2009 m. analizė rodo, jog dažniausiai vaikai serga kvėpavimo (dominuoja vazomotorinis ir alerginis rinitas, astma, tonzilių ir adenoidų lėtinės ligos), infekcinėmis ir parazitinėmis (dominuoja žarnyno infekcijos) bei jungiamojo audinio ir skeleto raumenų sistemos ligomis (skoliozė, nenormali laikysena, kifozė ir lordozė).

Profilaktinėmis priemonėmis, šalinant su mityba ir gyvenimo būdu susijusius rizikos veiksnius (mažinant hipertenzijos, hipercholesterolemijos, rūkymo, netinkamos mitybos, piktnaudžiavimo alkoholiu, antsvorio ir fizinės veiklos stokos paplitimą) galima išvengti 80 proc. širdies ir kraujagyslių ligų bei 1/3 onkologinių susirgimų.