Sveikos gyvensenos ir natūralios medicinos rūmai skatins naują sveikatos paslaugų rinką

Lietuvoje įsteigti Sveikos gyvensenos ir natūralios medicinos rūmai, tikimasi, paskatins šalyje formuoti naują sveikatos paslaugų rinką, mat, Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, apie 70 proc. visų ligonių kreipiasi į natūraliosios medicinos specialistus.

Primenama, kad bandymas sukurti panašią struktūrą buvo dar 2003 metais Seime vykus Sveikos gyvensenos sąjūdžio kongresui, kuriame dalyvavę keli šimtai sveikos gyvensenos entuziastų kvietė visos Lietuvos žmones, pareigūnus, institucijas susitelkti siekiant geresnės žmonių sveikatos. Šios rezoliucijos pagrindu prieš septynerius metus buvo pasirašytas Lietuvos politinių partijų susitarimas dėl visuomenės sveikatos stiprinimo "Už sveiką Lietuvą".

Steigėjų teigimu, naujųjų rūmų ištakų reikėtų ieškoti Lietuvos šauklio į sveiką gyvenseną ir skaidrią būtį Vydūno veikloje ir jo žodžiuose, kad "žymiai svarbiau sveikatą tausoti ir ją stiprinti, negu ligas gydyti".

Pasak Sveikos gyvensenos ir natūralios medicinos rūmų pirmininko, Klaipėdos universiteto prof. Algimanto Kirkučio, mūsų visuomenė pamažu tampa ligonių visuomene. "Visi mes daugiau ar mažiau sergame. Net tokios sąvokos, kaip sveika gyvensena, sveikas žmogus, išsitrynė iš mūsų dienotvarkės. Nors medicina pasiekė didžiulių laimėjimų, bet ji susiduria su XXI a. rykšte - lėtinėmis ir infekcinėmis ligomis (hipertonija, išeminė širdies liga, diabetas, vėžys ir kt.). Šios ligos neišgydomos, tik apgydomos - sumažinami simptomai, žmogaus gyvenimo trukmė ilgėja, bet žmogus lieka ligotas ir palaipsniui pasidaro priklausomas nuo vaistų", - sako prof. A. Kirkutis.

Pasak mediko, šiuolaikinė visuomenė pamiršta, kad galima nesusirgti ir išlikti sveikam - ieškant išsigelbėjimo, grįžtama prie vadinamosios natūralios, arba alternatyvinės medicinos. "Reikalinga struktūra, kuri pamėgintų sujungti tas natūralios medicinos ir sveikos gyvensenos jėgas, kurios Lietuvoje dabar yra išmėtytos. Be to, nėra valstybinės strateginės politikos šiuo klausimu. Kita vertus, natūrali medicina yra nepakankamai saugi, ja kartais užsiima žmonės, neturintys išsilavinimo, reikiamų kvalifikacijų. Natūralios medicinos specialistai nerengiami nė viename universitete ar kolegijoje", - teigia A. Kirkutis.

Sveikos gyvensenos ir natūralios medicinos rūmai, pasak steigėjų, turėtų pagerinti Lietuvos žmonių sveikatos lygį, naudojant sveikos gyvensenos principus ir natūralios medicinos priemones. Taip pat naujoji struktūra siekia paskatinti politikų mąstymą, ieškoti būdų gerinti sveikatos paslaugas. Siekiama ir susisteminti, suklasifikuoti natūraliąją mediciną ir šimtus gydymo būdų, juolab pasaulyje formuojasi milijardinė natūraliosios medicinos rinka.

Iš keliolikos komitetų ir prezidiumo sudaryti rūmai turės ir ekspertinę funkciją - rūmų prezidiumas įvertins ir siūlys Sveikatos apsaugos ministerijai natūralios medicinos praktikas ir šių paslaugų teikėjus.

Vilniaus universiteto onkologijos instituto fitoterapeutas, medicinos biologas Juozas Ruolia tikisi, kad naujųjų rūmų dėka Kauno ir Klaipėdos universitetuose specialistai bus rengiami kvalifikuotai taikyti vaistažoles gydymo tikslais.

"Lietuvių liaudies medicina rėmėsi daugiausia vaistažolėmis. Tikimės, kad iki šiol Lietuvoje dirbantys žolininkai turės galimybę kvalifikuotai taikyti vaistažoles gydymo tikslais. Klinikinės fitoterapijos praktika per 20 metų pasiteisino onkologijoje, ir drąsiai galima sakyti, kad iš 100 moterų, sirgusių krūties vėžiu ir turėjusių per 5 metus išeiti Anapusybėn, vartodamos fitopreparatus, tam tikrus mikroelementus, išliko 75, o kontrolinėje grupėje išgyveno 22. Tą patį galima pasakyti širdies ir kraujagyslių susirgimų profilaktikoje. Manau, kad fitoterapija, homeopatija, joga sintezėje su sveika mityba, judesiu integruosis į klasikinės medicinos aukštą lygį kaip papildanti, išlaikanti gerą organizmo kokybę bei pasitikėjimą savimi, nes kartais savigyda ne visada būna objektyvi", - pabrėžė J. Ruolia.