Kad organizmas būtų sveikas, žmogaus kraujo ir audinių rūgštingumas turi būti pastovus (pH 7,4) visą gyvenimą, - pasakojo profesorius Jurgenas Vormannas. Tačiau netinkamas maistas ar gyvenimo būdas dažnai padidina rūgščių kiekį organizme ir pagrindinis balansuotojas inkstai nebesugeba jų pašalinti.
Padidėjęs organizmo rūgštingumas vadinamas latentine acidoze. Esant šiai acidozei, didelio rūgščių kiekio negali neutralizuoti "buferinės" organizmo sistemos, jie neskaidomi ir neišskiriami, o kaupasi jungiamajame audinyje. Maža to - iš kaulų ima išsiskirti per daug mineralų, dėl to žmogus gali susirgti osteoporoze, pajusti kitokius negalavimus.
Tai, kad osteoporozę lemia rūgščių ir šarmų pusiausvyra organizme, o ne vien kalcio deficitas, pasak profesoriaus, įrodyta dar šeštajame šio amžiaus dešimtmetyje, bet į medicinos vadovėlius kažkodėl nepateko. Tačiau rūgščių ir šarmų pusiausvyros svarbą kaulams parodę ir naujausi tyrimai.
Rūgščių perteklių sukelia ir pakitusi medžiagų apykaita laikantis dietos, badaujant. Mat padidėjus riebalinių sankaupų skaidymui, susidaro rūgštūs medžiagų apykaitos produktai, kurių organizmas nespėja neutralizuoti. Tyrimai taip pat parodė, jog po keturių dienų badavimo kalcio ekskrecija suaktyvėja dvigubai, o to galima išvengti vartojant šarmines medžiagas.
Profesoriaus pateiktu pavyzdžiu, veiksminga Atkinsono dieta, leidžianti vartoti viską, išskyrus angliavandenius, padidina ne tik rūgšties, bet ir kalcio ekskreciją, o tai paveikia kaulus, išbalansuoja pH. "Net nedidelis kraujo pH pasikeitimas atsiliepia kaulams,"- sakė svečias iš Vokietijos.
Gyvenant nejudrų gyvenimą, periferinės sistemos negauna pakankamai deguonies ir ima gamintis pieno rūgštis. Tiesa, sportuojant per daug - rezultatas tas pats.
Rūgščių ir šarmų metabolizmas susijęs ir su senėjimo procesu. Mat senėjant blogėja inkstų funkcija, kraujo sudėtis. Tačiau tyrimai parodė, jog senstant vegetarų, kurių raciono pagrindą sudaro šarminis maistas, kaulų struktūra daug geresnė.
Latentinė acidozė - ne vien osteoporozės, nugaros skausmų, bet ir kitų sutrikimų priežastis.
Kaip sau padėti
Rūgščių ir šarmų pusiausvyrą, pasak dietologų, sukelia netinkamas maistas, turintis daug aktyvių rūgštinių medžiagų, - mėsa, ypač riebi, žuvis, kiaušiniai, gaminiai iš stipriai perdirbtų produktų, pvz., baltų miltų, "greitas" maistas. Rūgštis sukelia ir visiems žinomi sveikatos priešai - alkoholis, rūkalai, kava, stresas, nuolatinis skubėjimas, nejudrumas.
Kaip kai kurie gėrimai išbalansuoja organizmo pH, rodo įspūdingas pavyzdys: išgėrus mažą skardinę kokakolos, organizmas gauna tiek rūgščių, jog joms neutralizuoti, kad be problemų būtų perdirbtos, po to reikėtų išgerti net 33 litrus vandens!
Jungiamajame audinyje susikaupusios rūgštys daro mus nervingus, jautrius stresui. Mažėja darbingumas, žmogus greitai pavargsta, jam sunku susikoncentruoti. Tačiau ir pats stresas "rūgština" organizmą, todėl patariama jo vengti ar bent išmokti atsipalaiduoti.
Žvalumą, tvirtina mokslininkai, sugrąžins pakankamas šarminių medžiagų vartojimas, jų prioritetas prieš rūgštinį maistą. Daugiausia šių medžiagų turi švieži ir džiovinti vaisiai bei daržovės, kai kurie pieno produktai, riešutai.
Į šarminį ir rūgštųjų maistą skirstė dar senovės jogai. Jau jie yra nurodę, jog būtent šarminis maistas valo organizmą, rūgštusis asimiliuojamas daug sunkiau ir nuodija organizmą. Jogų dietos balansas - du trečdaliai šarminio ir vienas trečdalis - rūgščiojo.
Kitas svarbus faktorius, padedantis išvengti latentinės acidozės, - judėjimas, nes jis padeda organizmui atsikratyti rūgščių. Jei nerandi laiko sistemingai sportuoti, bent jau naudokis kiekviena proga lipti laiptais - nesinaudoti liftu.
O nepajėgiantys sveikai gyventi ir tinkamai maitintis dabra jau gali išbandyti iš šarminių gyvybinių medžiagų - mineralų ir mikroelementų - pagamintas tabletes ar miltelius.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą