Virškinimo negalavimai - gyvenimo būdo padarinys

Po švenčių

Lietuviams perėmus vakarietišką gyvenimo būdą ir mitybos įpročius, pasikeitė ir juos dažniausiai kamuojančios ligos. Tačiau nepasikeitė įprotis per šventes prisikirsti ir gerai įkaušti. Apie šio įpročio pasekmes kalbėjomės su Klaipėdos ligoninės Gastroenterologijos skyriaus vedėju dr. Žilvinu Šukiu.

Po švenčių

Po švenčių ligoninės gastroenterologai paprastai sulaukia ligonių, susirgusių ūmiu kasos uždegimu, kitaip tariant pankreatitu. Būtent šią ligą sukelia gausaus maisto ir alkoholio derinukas - tai, ką taip mėgsta per šventes lietuviai. Žmoneliai - dažniausiai tai būna vyrai - vemia, skundžiasi pilvo skausmais, karščiuoja.

"Anksčiau manyta, kad kasos uždegimų pagrindinė priežastis - kepto, riebaus, rūkyto maisto valgymas. Šiandien jau moksliškai įrodyta, kad pankreatitams daugiausia įtakos turi alkoholio vartojimas. Bent jau didžiajai daliai - 85 proc. pacientų vyrų. Kita priežastis - tulžies pūslės akmenligė",- pasakoja dr. Ž. Šukys.

Dauguma sunegalavusių dėl per gausaus maisto ligoninėn nepatenka, tačiau patiria kitokius nemalonius virškinimo sutrikimus.

Pacientai jaunėja

Tačiau bendras ligų vaizdas, pastebėjo gastroenterologai, pastaruoju metu pasikeitė. Kompensavus vaistus nuo opaligės, kurią sukelia tam tikra skrandžio bakterija, galima pasidžiaugti šios ligos skaičiaus sumažėjimu - ji, skyrus antibakterinį gydymą, nesunkiai įveikiama jau pirminėje sveikatos priežiūros grandyje.

Greito sauso maisto vartojimas, įprotis persivalgyti ir stresai atnešė bangą kitų nemalonių ligų, kaip funkcinė skrandžio dispepsija, tulžies pūslės funkciniai sutrikimai, dirglios žarnos sindromas, gastroezofaginio refliukso liga. Pastarasis kelia itin didelį nerimą, mat yra ne tik nemaloni, bet ir klastinga liga.

"Šiems funkciniams sutrikimams įtakos turi vakarietiško gyvenimo būdo atėjimas į Lietuvą. Žmonės, ypač jauni, 30 - 40 metų, daug ir įtemptai dirba, skuba, maitinasi sausu valgiu "greito" maisto įstaigose. Būna, kad pavalgo tik ryte ir vakare, dieną geria vien kavą. Tai tampa problema, ypač ambulatorinėje grandyje, nes didžioji dalis besikreipiančiųjų į šeimos gydytojus yra būtent šie žmonės, besiskundžiantys virškinimo sutrikimais", - pasakoja daktaras.

Sutrinka skrandžio veikla

Viena iš pastaruoju metu plintančių ligų - skrandžio dispepsija, t. y. skrandžio motorikos ir sekrecijos sutrikimas: skrandis ima dirbti arba per lėtai, arba per greitai ir stipriai. Šia liga sergantis žmogus pavalgęs jaučia skausmus skrandžio plote, pilnumą, sunkumą, pūtimą, šleikštulį.

Skrandžio funkcinės dispepsijos pasireiškimui įtakos turi ir viena skrandyje gyvenančių bakterijų - Helicobacter pylori. Ši bakterija gyvena apie 90 proc. Lietuvos gyventojų skrandžiuose ir didžiajai daliai nepasireiškia. Tačiau kartais ji sukelia skrandžio dispepsiją, gastritą ir opaligę. Viena jos rūšių laikoma ir skrandžio vėžio rizikos faktoriumi.

Tačiau skrandžio motoriką veikia ir vegetacinė nervų sistema, reguliuojanti skrandžio darbą.

Tas baisusis refliuksas

Lietuvių ausų jau neberėžia ir medicininis terminas "gastroezofaginis refliuksas". Šią nemalonią klastingą ligą, pagal dažnumą užimančią antrą vietą po dispepsijos, - pasakoja medikas, - išprovokuoja tie patys faktoriai - persivalgymas, gausus kepto, riebaus, rūkyto, aštraus maisto valymas, dažnas kavos, svaigalų gėrimas.

Liga dažniausiai pasireiškia rėmeniu, skrandžio turinio atpylimu, skausmais skrandžio duobutėje, šleikštuliu, pykinimu. Gydytojas teigia, jog šie nemalonūs simptomai labai pablogina gyvenimo kokybę ir yra vieni nemaloniausių po stenokardinių skausmų.

O klastinga liga tuo, kad gali pasireikšti ir netipiškai, pavyzdžiui, kosuliu, dusuliu, nemaloniu kvapu burnoje, balso užkimimu, krūtinės ar gerklės skausmu.

Kas gi tuos simptomus sukelia? "Sutrinka vožtuvo tarp stemplės ir skrandžio veikla. Pavalgius jis turi užsidaryti, tačiau taip neatsitinka. Pradėjus virškinti, dalis skrandžio turinio grįžta į stemplę. Kartais į stemplę patenka net dalis tulžies, per dvylikapirštę žarną pakliuvusios į skrandį. Tada pakitimai bus žymesni, liga pasireikš ūmiau".

Gydytoją pacientai dažnai klausia, kaip ši liga susijusi su padidėjusiu skrandžio rūgštingumu. "Skrandyje yra rūgštinė terpė, o stemplėje - šarminė. Koks skrandžio rūgštingumas bebūtų, jo turinys, patekęs į stemplę, taps rūgštus ir veiks stemplės gleivinę. Todėl svarbiau ištirti ne apskritai skrandžio rūgštingumą, o rūgšties refliukso dažnį ir laiką stemplėje".

Nepakeitus gyvenimo būdo, mitybos ir nesigydant, perspėja gydytojas, gali išsivystyti ikivėžinė liga - Bareto stemplė. Taigi keisti mitybą tiesiog būtina. Svarbiausia - valgyti dažniau, bet po nedaug.

Kenčia ir žarnos

Viena dažniausių šių laikų ligų - dirglios žarnos sindromas. Tai funkcinis storojo žarnyno motorikos sutrikimas, pasireiškiantis žarnyno skausmais, viduriavimu arba vidurių užkietėjimu, pūtimu, gurgėjimu, diskomfortu pilve. Maža to - šalia šių simptomų gali pasireikšti šleikštulys, pykinimas.

Šia liga skundžiasi labai daug žmonių, ypač jauni ir vidutinio amžiaus. Ji tiesiogiai susijusi su nervų sistema, dažnai lydi depresiją, vegetodistoniją, neurozę, kankina itin jautrius žmones. Dirglios žarnos sindromas dažnai pasireiškia streso, įtampos metu, pvz., per egzaminus paleidžia vidurius.

Ligą provokuoja ir nereguliari mityba, gausus riebus, sunkiai virškinamas maistas, alkoholis. Todėl skundų dėl šios ligos simptomų padaugėja po švenčių.

Kodėl užkietėja viduriai

Didžiule problema, pasakoja dr. Ž. Šukys, lieka vidurių užkietėjimas. "Ši liga nėra taip sėkmingai gydoma, kaip atrodytų, - kalba gydytojas. - Priežasčių daug. Viduriai dažnai užkietėja persivalgius sunkiai virškinamo riebaus maisto, todėl ne vienam pasireiškia po švenčių".

Norint to išvengti reikia subalansuoti mitybą, vartoti daugiau daržovių, žuvies, mažiau miltinių, duonos produktų, riebalų. Viduriams kenkia ir maitinimasis amerikietiško maisto užkandinėse, sausas valgis, įvairūs traškučiai, prieskoniai, kokakola - šis maistas anksčiau ar vėliau išprovokuos vidurių užkietėjimą, sąlygos nutukimą. Nutukimas savo ruožtu sukelia kepenų suriebėjimą, kas perauga į riebalinį hepatitą ir gali lemti kepenų cirozę. Maža to - nuo nutukimo atsiranda ir širdies bei kraujagyslių ligos, hipertenzija, kiti sutrikimai.

Be dietos, vidurių užkietėjimo priešas yra didesnis fizinis aktyvumas.

Vidurių užkietėjimas - ir rizikos susirgti žarnyno vėžiu faktorius.

Klizmų nereikia

Daugelis persivalgiusiųjų per šventes, ypač moterys, žarnyną linkusios pravalyti klizmomis. Tačiau gastroeneterologai laikosi bendros nuomonės, kad to daryti nereikia.

"Storasis žarnynas - labai sudėtinga sistema, vykdanti įvairias funkcijas. Jame gyvena labai daug bakterijų. Tai ypatinga terpė ir kištis į jos veiklą plovimais, valymais nėra jokio reikalo. Klizmos iš esmės problemos neišspręs. Klizmų jau atsisakoma net ruošiant ligonius tyrimams ar operacijoms. Dažnas klizmavimas suveikia priešingai - kietina vidurius. Žmonės, taip darantys, tampa priklausomi nuo klizmų, nes kitais būdais pasituštinti nebegali", - perspėjo gastroenterologas.

Genovaitė PRIVEDIENĖ