XXL dydžio amerikiečiai

Naujausių tyrimų duomenimis, daugiau kaip 61 proc. suaugusių amerikiečių turi antsvorio, o 27 proc. iš jų - tai 50 mln. žmonių - yra nutukę. Prognozuojama, kad kitą dešimtmetį ligų, susijusių su antsvoriu, gydymas bus pagrindinis sveikatos sistemos rūpestis. Vyrui, kuris turi 10 kg antsvorį, rizika susirgti širdies infarktu 75 proc. didesnė negu sveriančiam normaliai. 5-8 kg antsvoris padvigubina riziką susirgti antro tipo diabetu, kuriuo sergančiųjų per pastaruosius 10 metų Amerikoje padaugėjo net 50 proc.

Svoris labai pakenkė ir vaikams. 6-11 metų vaikų, kurių svoris per didelis, skaičius per pastaruosius du dešimtmečius padvigubėjo, suaugusiųjų - net patrigubėjo. Vaikų gydytojai dabar gydo tokias ligas, kuriomis anksčiau jauni žmonės sirgdavo retai. Neseniai atlikti tyrimai parodė, kad iš 813 Luizianos mokinių net 58 proc. turėjo mažiausiai vieną rizikos veiksnį susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis, pavyzdžiui, aukštą kraujospūdį, cholesterolio kiekį ar insulto lygį. 4 proc. jaunuolių serga antro tipo diabetu, kadaise vadintu "senių liga", tuo tarpu šiandien kai kuriose klinikose net pusė naujųjų šios ligos pacientų - paaugliai.

Per daug maisto

Nutukimą skatina daug veiksnių: nuo sumažėjusio maitinimosi namuose iki populiarių kompiuterinių bei videožaidimų apie labai dideles greitai paruošiamo maisto porcijas. "Tačiau visų pirma reikia pripažinti, kad amerikiečiai valgo daug, palyginti su tuo, kiek jie suvartoja energijos", - sako J. Hillas.

Per pastaruosius 50 metų, randantis vis naujų technologijų, žmonės pradėjo mažai judėti, tuo tarpu mityba dėl pokyčių maisto pramonėje tapo kitokia. Iki Antrojo pasaulinio karo maisto produktai buvo auginami mažuose ūkiuose ir pardavinėjami vietinėse parduotuvėse. Dabar dėl naujų gamybos technologijų, ilgalaikio vartojimo, užšaldymo tapo įmanoma maistą išvežioti po visą pasaulį. Šiuo metu didelę dalį to, ką valgo pasaulio gyventojai, gamina, tiekia ir parduoda maždaug tuzinas didžiųjų maistą gaminančių kompanijų.

"Dabar maisto Amerikoje pagaminama apie 3800 kcal per dieną vienam asmeniui, tuo tarpu žmogui reikia tik pusės to", - sako Marion Nestle iš Niujorko universiteto. Apskaičiuota, kad kiekvienas amerikietis per metus vidutiniškai priauga daugiau nei 10 kg svorio. 39 proc. svorio priaugama nuo rafinuotų grūdų, 32 proc. - nuo dedamų į maistą riebalų ir 24 proc. - nuo dedamo cukraus.

Sunku patikėti, kad amerikiečiai suvalgo 20-33 arbatinius šaukštelius cukraus per dieną. Tačiau tai nėra grynasis cukrus: 30 proc. jo yra nealkoholiniuose gėrimuose, taip pat ir kituose maisto produktuose, pavyzdžiui, picose, dešrainiuose, sriubose, jogurte, kečupe ir majoneze.

Dar viena svarbi storėjimo priežastis - atsiradęs įprotis valgyti ne namie, o restoranuose. Nustatyta, kad restorane patiekiamame maiste yra daug daugiau riebalų, ypač sočiųjų riebalų, mažiau skaidulinių medžiagų ir daugiau cholesterolio, negu namie pagamintame maiste. 1977-1978 metais tik 19 proc. amerikiečių valgė restoranuose, o nuo 1995 metų ten maitinasi apie 34 proc. amerikiečių. "Pats maistas kainuoja mažiausiai. Įdėtas darbas, pakuotė ir pardavimo išlaidos kainuoja brangiau, - sako M. Nestle. - Todėl labai naudinga daryti didesnę porciją".

Kai atsidarė "McDonald's" restoranai, mėsainis, keptos bulvytės ir "Coca-Cola" kartu sudarė 590 kcal. Šiandien didelis mėsainis, didelė porcija keptų bulvyčių ir didelė porcija gėrimo sudaro 1550 kcal. Kukurūzų spragėsių porcija parduodama kino teatruose, 1957 m. buvo trijų puodelių dydžio, o dabar vidutinė porcija - šešiolikos puodelių dydžio ir joje yra 900 kcal. Daugelis greito maitinimo tinklo darbuotojų skatina savo lankytojus pirkti didesnes porcijas, argumentuodami tuo, kad už didesnę porciją šie mokės mažiau ir taip sutaupys. "Patiekiant didesnę porciją ant stalo ar pro mašinos langą, - sako M. Nestle, - žmogus tarsi įpareigojamas daugiau suvalgyti".

Pensilvanijos universiteto mitybos profesorė Barbara Rollis pademonstravo tokį fenomeną. Savo tyrimui ji parinko jaunus plonus vyrus, kuriems kelias dienas priešpiečiams patiekdavo makaronų su sūriu. Kai porcija buvo 454 g dydžio, vyrai suvalgydavo 284 g, o kai patiekdavo didesnę porciją (710 g), tai ir suvalgoma buvo daugiau (426 g).

Per pastaruosius 20 metų užkandžiaujama dvigubai daugiau negu anksčiau, ketvirtį visų kalorijų vaikai gauna iš užkandžių. Ir tai jau nėra obuolys - šiandien populiariausi bulvių traškučiai.

Maisto parduodama visur

Begalinis noras valgyti susijęs dar ir su ta aplinkybe, kad maisto parduodama visur - benzino kolonėlėse, parduotuvių alėjose, mokyklose. Amerikos mokyklose labai paplitę maisto prekių automatai, kuriuose parduodamos toli gražu ne morkų sultys.
Visose tokio tipo maitinimo vietose galima nusipirkti panašaus maisto: saldainių, gaiviųjų gėrimų, traškučių, pyragaičių, ledų, sausainių, picų, dešrainių, mėsainių, sūrainių ir kt. Visa tai gamina pelningiausios maisto gamybos kompanijos. Iš tikrųjų maisto kompanijos yra antros pagal reklamos kiekį Amerikos ekonomikoje po automobilių gamintojų.

Amerikos vėžio tyrimo institute buvo atlikta apklausa, per kurią trys iš keturių apklaustųjų sakė, kad rūpinasi, kokį maistą valgo, bet, visų nuomone, porcijų dydis restoranuose dabar toks pat kaip ir prieš dešimt metų arba net mažesnis. Visai nesvarbu, kad didžioji jų dalis turėjo antsvorį. Nepaisant to, rimtomis ligomis jie laikė širdies ir kraujagyslių ligas, vėžį, AIDS, bet ne nutukimą. Daugelis vis dar mano, kad nutukimas yra susijęs su valios stoka. J. Hillo teigimu, tai nesąmonė, nes jeigu žmogus nuolat galvos apie tai, ką ir kiek jis valgo, ir sportuos, tai tikrai numes svorio. Nutukimo specialistai teigia, kad kalorijų skaičiavimo pamokas reikia būtinai įtraukti į mokyklų sveikatos mokymo programas.

Kalta televizija ir maitinimasis mokyklose

Mokslininkai vis dar nesutaria, kas labiau skatina nutukimą sėdint prie televizoriaus: ar tai, kad mažai judama, ar kad kažkas kramtoma, ar maisto reklama per TV, o gal viskas iš karto. Vis dėlto linkstama prie nuomonės, kad tai gali būti susiję valgymu, žiūrint televizorių. TV skatina vaikus valgyti: atlikus tyrimus paaiškėjo, kad per vieną vaikams skirtą valandą parodoma dešimt maisto reklamų.

Daugiau kaip 23 proc. mokyklų Amerikoje leidžia maisto kompanijoms reklamuoti saldainius, greitai paruošiamą maistą ar gaiviuosius gėrimus už tai, kad bus sumažintos šių produktų kainos. Daugiau negu 20 proc. mokyklų maitinama greitai paruošiamu maistu su žinomų gamintojų firminiais ženklais. Maždaug 37 proc. mokyklų gaiviųjų gėrimų kainos priklauso nuo parduotų gėrimų kiekio. Todėl nenuostabu, kad 56-85 proc. vaikų kiekvieną dieną geria gazuotų gėrimų. O kaip tik šie gėrimai turi didelę reikšmę vaikų nutukimui.

Bostono vaikų ligoninės nutukimo programos direktorius Davidas Ludvigas teigia, jog tyrėjai jau įrodė, kad kiekvieną dieną geriant saldžių nealkoholinių gėrimų rizika nutukti padidėja apie 60 proc. Su tokiais pranešimais nesutinka Nacionaline nealkoholinių gėrimų asociacija, tvirtindama, kad tai neskatina vaikų nutukimo. Ginčai tebesitęsia, tačiau jau dabar iš Danijos gaunami duomenys apie ten atliekamus tyrimus rodo, kad vis dėlto geriantiems šių gėrimų žmonėms padidėjo kraujospūdis ir atsirado antsvoris, palyginti su kontroline grupe, kurios nariai vartojo gėrimus su dirbtiniais saldikliais.

Šiuo metu Amerikoje imta rengti prieš nutukimą nukreiptas kompanijas. Dabar jau daugiau nei 10 proc. mokyklų siūlo mokiniams kiekvieną dieną mankštintis. Taip pat surengta reklaminė liesų pieno produktų kompanija "1 proc. ir mažiau". Po aštuonių savaičių apie 38 proc. Vakarų Virdžinijos gyventojų, anksčiau vartojusių riebius pieno produktus, perėjo prie liesesnių. Visa ši kampanija kainavo truputį daugiau nei penkios koronarinių kraujagyslių šuntavimo operacijos. Tačiau net 30 540 žmonių sumažėjo rizika susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis. Manoma, kad žmonėms būtų pravartu žinoti, kiek kalorijų jie gaus valgydami greito maitinimo restoranuose, todėl jau dabar medikai rekomenduoja, kad valgiaraštyje, būtų įrašytas patiekalų kaloringumas.

Parengė S.T.