Pabandykime apibendrinti dažniausiai mums iškylančius klausimus ir naudingus psichologų patarimus apie tai, kaip išgirsti savo vaiką ir kaip su juo bendrauti.
1. Kaip skatinti gerą mokymąsi?
Pinigais? Saldainiais? Leisti ilgiau pažaisti kompiuteriu? Psichologų pastebėjimu, mokestis materialiais daiktais ar pramogomis vietoje domėjimosi skatinimo - klaidingas auklėjimo būdas. Įsivaizduokime, kad vaikas išsprendžia matematikos užduotį ir jūs jam už tai sumokate leidimu valandą žiūrėti televizorių. Kokią išvadą iš to pasidarys vaikas? Kad televizorius - svarbiausia. Vaiko galvoje atsiras vertybių painiava. Jeigu papirkinėsime atžalas saldainiais tam, kad jos padarytų, ką turi padaryti, mes palaipsniui užgesinsime jo norą, smalsumą, atkaklumą ir tą džiaugsmą, kuris patiriamas įveikus sunkią kliūtį... Ugdykime sveikas vaikų ambicijas nekeisdami jų pigiais malonumais.
Dar vienas labai svarbus dalykas, kurį turi padaryti tėvai, norintys motyvuoti, o ne versti vaikus siekti pažangos, - tai pastebėti, kas vaiką domina labiausiai ir plėsti jo akiratį būtent šioje srityje. Atidžiai klausykitės, apie ką vaikas pasakoja ypač aistringai.
2. Ar bausti už blogą elgesį?
Svarbiausias atmintinas dalykas, pasak psichologų, šiuo atveju yra tas, kad vaiko, kuris yra afekto, įtampos, streso, pykčio, agresijos būsenos, jokiais būdais auklėti negalima. Kai žmogų valdo emocijos, beprasmiška ką nors jam aiškinti: jis neišgirs.
Tarkime, mokytoja jums pranešė, kad sūnus per pertrauką trenkė klasės draugui, ir jūs norite iš vaiko lūpų sužinoti, kodėl tai įvyko. Pirmiausiai jį nuraminkite, kad jis galėtų išdėstyti savo versiją. Ramiai išklausykite jį padėdami įvardyti savo jausmus. Galite pasakyti: "Tu supykęs. Tu turi teisę pykti. Bet mušti kito žmogaus niekas neturi teisės." Šitaip pripažinsite sūnaus teisę į bet kokius jausmus, tačiau ne į bet kokius veiksmus. Nusiraminus galima pasikalbėti apie tai, kur yra leistinos ribos, ir susitarti, kokios bus sankcijos ateityje, jeigu tos ribos vėl būtų pažeistos. Veiksmingiausia bausmė - kuriam laikui atimti galimybę daryti tai, kas patinka.
Kuo anksčiau vaikas supras, kad žmogus gali jausti bet kokias emocijas, tačiau negali daryti bet kokių veiksmų, tuo geriau. Sugalvokite kartu su vaiku, kokie veiksmai yra priimtini, kai kyla pyktis.
Jeigu vaikas nepaiso susitarimo ir kitą kartą vėl griebiasi smurto, jis turi būti nubaustas taip, kaip prieš tai buvo informuota.
3. Kaip suprasti, ką vaikas jaučia?
Klausimai "Kaip sekėsi?", "Kaip jautiesi?" ne visada padeda sužinoti, ką iš tikro jaučia vaikas, ar jam viskas gerai mokykloje, ar niekas jo neskriaudžia, ar jis ko nors nebijo ir pan. Dažniausiai vaikai numykia kažką po nosimi ir užsisklendžia, nes jie dar nesugeba įvardyti savo jausmų žodžiais. Tai padaryti turėtų padėti tėvai.
Psichologai šiuo atveju tėvams pataria išmokti vadinamojo "aktyvaus klausymo" metodo. Ką tai reiškia? Kai dukra, grįžusi iš mokyklos, pavyzdžiui, sako: "Mergaitės nenorėjo su manim draugauti", mama galėtų padėti jai atpažinti savo jausmus, pasakydama: "Tau liūdna ir skaudu. Jautiesi nusivylusi..." Taip ji leistų vaikui suprasti, kad jo išgyvenimai yra svarbūs. Tik tada jis pasitikės ir papasakos daugiau.
Vaikų psichikos ypatumus tyrinėjantys specialistai taip pat atkreipia dėmesį į tokias bendravimo detales, kaip poza, kurią pasirenka suaugusieji. Jeigu norite, kad vaikas patikėtų jūsų nuoširdumu, nekalbėkite su juo iš aukšto (tiesiogine prasme), atsisėskite šalia, kad jūsų akys būtų tame pačiame lygyje, kaip ir vaiko akys.
Nusiminusiam vaikui nereikia nieko aiškinti racionaliai, apeliuoti į tai, kad jis "jau didelis" ir privalo susitvarkyti su savo problemomis pats arba kad kiti vaikai irgi turi savo interesų ir t. t. Kiekvienas iš mūsų turime teisę jausti tai, ką jaučiame. Vaikai - taip pat. Būkime supratingi, užjaučiantys ir geranoriški.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą