Šiemet kalendoriuje ant šeštadienio langelio išdidžiai atsistojusi rugsėjo pirmoji visoje Lietuvoje sukėlė didžiulę sumaištį. Imta ginčytis, kada rengti šventę - tikrąją dieną ar pirmadienį, rugsėjo 3-iąją. Iškilo dilema - mokėti mokytojams didesnius atlyginimus už darbą laisvadienį ar šventę nukelti, tačiau niekuo neišsiskiriantį šeštadienį praleisti "sausai", mat rugsėjo 1-ąją prekiauti alkoholiu draudžiama. Galų gale, leista apsispręsti pačioms miestų savivaldybėms.
Alkoholio kontrolės įstatymo autorius Seimo narys Antanas Matulas nemano, kad reikėtų galvoti, kaip išspręsti nesusipratimą dėl prekybos alkoholių Rugsėjo 1-ąją.
"Rugsėjo 1-oji paskelbta švente. Tai diena, kai vaikai grįžta į mokyklas. Alkoholiu prekiauti tą dieną buvo uždrausta, nes norėta, kad šį šventinė diena būtų sveikesnė ir saugesnė. O Švietimo ir mokslo ministerija padarė šiurkščią klaidą ir turėtų prisiimti atsakomybę. Taip lengvai kaitalioti įstatymų mes negalime, todėl prieš perkeliant šventes reikėtų gerai pagalvoti. Juk Velykų ar Naujųjų metų nekeliame į kitas dienas vien tam, kad kažkam tai pigiau atsieina", - teigė A. Matulas.
Pasak Seimo nario, ministerijos sprendimas leisti pačioms miestų savivaldybėms nuspręsti, kada rengti mokslo metų pradžios šventę - rugsėjo 1 ar rugsėjo 3 dieną - įnešė dar daugiau sumaišties, nes žmonės nebežino kaip elgtis, skambina, klausia, ką daryti - kaip sukontroliuoti alkoholio pardavimą, jei šventė vyks rugsėjo 3-iąją.
"Rugsėjo 1-oji mums visiems turi išlikti atmintyje kaip mokslo metų pradžios šventė, o dabar bandoma kurti problemas ten, kur jų nėra, ir vien tam, kad būtų sutaupyta. Juk mokytojų atlyginimų klausimą galima išspręsti, tam ir yra įstatymai. O remtis motyvu, jog nukelti šventę bus pigiau - tiesiog neetiška ir ciniška. Būtent todėl Švietimo ir mokslo ministerija bei savivaldybės turėtų susivokti ir liautis žaisti šiuos žaidimus", - piktinosi A. Matulas.
Šiuo metu Alkoholio kontrolės įstatymas numato, jog Lietuvos Respublikoje prekiauti alkoholiniais gėrimais draudžiama kiekvienų metų rugsėjo 1 d. Tiesa, įstatyme galėtų būti ir kitokia formuluotė. Pavyzdžiui, panaši į Darbo kodekso straipsnyje "Papildomos lengvatos asmenims, auginantiems vaikus" numatytą formuluotę "pirmąją mokslo metų dieną". Šiame straipsnyje numatoma, jog darbuotojams, auginantiems bendrojo ugdymo mokykloje besimokantį vaiką iki 12 metų, suteikiama ne mažiau kaip pusė darbo dienos laisvo nuo darbo laiko per metus pirmąją mokslo metų dieną.
Anot A. Matulo, galvoti apie įstatymo keitimą ir kitokią draudimo formuluotę nėra reikalo, nes Rugsėjo 1-oji be jokių kalbų turi vykti rugsėjo 1 d.
Klaipėdos miesto savivaldybės Švietimo skyriaus vedėja Laima Prižgintienė teigė, jog uostamiestyje vieningai sutarta šventę rengti rugsėjo 3-iąją.
"Taip nuspręsta pasitarus su mokyklų bendruomenėmis. Jos norėjo dar pailsėti paskutinį savaitgalį, todėl ir nusprendėme mokslo metų pradžios šventę rengti pirmadienį. Jokio pasipiktinimo ar noro švęsti šeštadienį dėl didesnio atlygio nebuvo", - sakė L. Prižgintienė.
Švietimo skyriaus vedėja stebėjosi, kodėl šiemet keliama kažkokia pasipiktinimo banga. Jos teigimu, mokslo metų pradžios šventė nebe pirmą kartą sutampa su savaitgaliu ir tokiu atveju visada buvo nukeliama į pirmadienį, dėl to pasipiktinimo niekas nereikšdavo.
L. Prižgintienei pritarė ir Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos Klaipėdos susivienijimo pirmininkė Laima Juknienė. Jos manymu, visas ažiotažas dėl mokslo metų pradžios šventės dirbtinis - tiek vienos pusės svarstymai apie alkoholio draudimą, tiek švietimo ir mokslo ministro išvedžiojimai apie atlygio didinimą.
"Mokinio krepšelis ir taip yra skurdus, todėl ministro svarstymai jį dar apkarpyti ir taip padidinti šventinį atlygį mokytojams - visiška nesąmonė. Mes pritariame Klaipėdos miesto švietimo skyriaus sprendimui mokslo metų pradžios šventę rengti rugsėjo 3 dieną. Juk švietimo darbuotojų darbo grafikas - 5 savaitės darbo dienos, todėl kažkas keistis neturėtų. Nuskriausti tikrai nesijaučiame ir jokio papildomo atlygio nenorėjome."
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą