"Yra tik vieno procento skirtumas, kuris yra statistiškai nereikšmingas. (...) Galima sakyti, kad pirmą kartą vykdytas valstybinis lietuvių kalbos egzaminas pasiteisino ir nieko ypatingai nediskriminavo", - trečiadienį sakė D. Pavalkis.
Ministras teigė, jog skirtumas tarp gautų aukščiausių - šimto procentų - įvertinimų lietuviškose bei tautinių mažumų mokyklose taip pat nėra didelis.
"Šimto balų įvertinimą gavo 1,7 proc. kandidatų, iš kurių lietuvių kalba besimokiusių buvo 1,62 proc., o ne lietuviškas mokyklas lankiusių - 0,42 proc. Skirtumas yra, tačiau taip pat nėra didelis", - sakė jis.
D. Pavalkis sakė, jog šie rezultatai ir užduotys bus atiduoti švietimo specialistams, po jų išvadų bus sprendžiama, koks bus kitų metų lietuvių kalbos egzaminas.
"Po jų teismo bandysime politiškai prieiti prie sprendimo, ką daryti kitais metais", - teigė ministras.
Anot D. Pavalkio, iki 2019 m. bus visiškai suvienodintas lietuvių kalbos egzaminas tiek lietuvių, tiek tautinių mažumų kalbomis besimokantiems abiturientams.
"Tai yra dar buvusios Vyriausybės - Gintaro Steponavičiaus ir Valentino Stundžio - numatytas pereinamasis laikotarpis. Manau, kad šis terminas yra absoliučiai paskutinis", - sakė ministras.
Vertindamas tai, jog rusų mokyklose dirbantys mokytojai pageidauja grįžti prie senosios sistemos, D. Pavalkis teigė, jog to tikrai nebus.
"Nemanyčiau, kad yra kelias atgal. (...) Niekas nenukrypsta nuo teiginio, kad visi Lietuvoje turi laikyti vienodą valstybinės kalbos egzaminą. Klausimas, kiek jis palengvintas, kaip greitai, kaip ilgai, bet iš principo mūsų strateginis tikslas nesikeitė, nesikeičia ir, aš tikiu, nesikeis", - įsitikinęs ministras.
Iš viso valstybinį lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminą išlaikė 90,11 proc. visų laikiusių.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą