Taip buvo nutarta vakar prie apskritojo stalo savivaldybėje susėdus Švietimo skyriaus, darželių, Visuomenės sveikatos biuro, sveikos mitybos atstovams ir miesto politikams.
Pakvietusi diskusijai apie sveikos mitybos principų diegimo galimybes Klaipėdos švietimo įstaigose miesto Tarybos narė Alina Velykienė paragino susirūpinti tuo, ką šiandien mokyklose ir darželiuose valgo klaipėdiečių vaikai.
Anot jos, statistika skelbia, kad uostamiestyje vaikų sergamumas yra vienas didžiausių visoje Respublikoje.
Teritorinės ligonių kasos duomenimis, 2005 metais į vaikų polikliniką kreipėsi ir buvo patikrinti 88 tūkst. vaikų, 2009-aisiais jau - 92 tūkst.
A. Velykienės teigimu, pats sergamumo pikas buvo 2008 metais. Taip jau sutapo, kad prieš kelerius metus beveik kiekvienoje Klaipėdos mokykloje stovėjo automatai su gazuotais gėrimais ir vadinamojo nesveiko maisto pakuotėmis.
Nors šiandien tokie automatai stovi tik dviejose mokyklose, Švietimo skyriaus apklausos verčia sunerimti. Remiantis apklausos duomenimis, tik 30 proc. vaikų nurodė, kad pietus valgo mokyklose, 70 proc. pietų metu užkandžiauja, valgo namuose arba perka menkavertį maistą parduotuvėse.
Diskusijos dalyviai iškėlė ne vieną problemą, trukdančią diegti sveikos mitybos, gyvensenos principus.
Tai - ir dabartiniai įstatymai, nepatogūs norint pirkti produktus iš ekologinių ūkių, ir biurokratinė tvarka, iki šiol kliudžiusi uostamiesčio švietimo įstaigoms dalyvauti Europos Sąjungos (ES) programose "Pienas vaikams", "Daržovės vaikams". Šių programų esmė - nemokami, iš ES lėšų perkami pieno produktai ir daržovės, tiekiami programos dalyviams.
Beje, Švietimo skyriaus vedėjos Laimos Prižgintienės teigimu, dalyvavimas šiose programose buvo supaprastintas, todėl nuo naujų mokslo metų Klaipėdos ikimokyklinės ir švietimo įstaigos bus skatinamos jose dalyvauti.
[CITATA]Diskusijos metu prieita prie išvados, kad sveika mityba nebūtinai turi būti brangesnė. Iniciatyvinės grupės "Už sveiką Lietuvą" atstovas Nelijus Jefišovas pateikė Palangos darželio "Gintarėlis" praktiką. Šis darželis įdiegė sveikos mitybos pagrindus. Programos įgyvendinimas, anot N. Jefišovo, kainavo beveik tiek pat, kiek kainuoja paprastas maitinimas.
Švietimo skyriaus vedėjos L. Prižgintienės teigimu, Klaipėdos švietimo įstaigose mėsos ar kitų produktų per prievartą niekas negrūda. Jau kurį laiką mokyklose ir darželiuose tėvai savo atžaloms gali parinkti "tausojantį maitinimą". Ši sąvoka reiškia, kad dėl sveikatos problemų ar įsitikinimų tėvai turi galimybę už atskirą mokestį pareikalauti specialaus valgiaraščio sudarymo jų vaikui.
Klaipėdiečiai tėvai už vaiko maitinimą ugdymo įstaigoje moka pagal patvirtintus įkainius, kurie dienai siekia 7,76 Lt. Papildomai - po 1,60 Lt - tenka mokėti ir už maisto gamybą.
"Kyla natūralus klausimas, kodėl atėjusi į darželį turėjau suvalgyti už savo vaiką sušalusį plokštainį iš pajuodusių bulvių? Mokėdami už maistą turime teisę pareikalauti sveikų produktų iš ekologinių ūkių, ar ne?" - klausimus kėlė diskusijos iniciatorė A. Velykienė.
Sutarta, kad iki vasaros pabaigos savivaldybės administracija surinks duomenis apie ekologinius ūkius, iš kurių būtų ieškoma galimybių supirkti sveikus produktus. Tiesa, tokioms perspektyvoms turi pritarti dauguma: tėvai, švietimo įstaigos, miesto Taryba.
Vasaros pabaigoje susitikimo dalyviai dar kartą susės prie stalo ir pasidalins informacija, kaip žengti pirmą žingsnį link sveikos mitybos ir gyvensenos diegimo uostamiesčio ugdymo įstaigose.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą