2018 metais Klaipėdos Litorinos mokykla buvo apdovanota eTwinning mokyklos ženkleliu. Apdovanojimas įsteigtas tais pačiais metais. Iki to laiko mokytojai būdavo apdovanojami asmeniniais nacionaliniais ir Europos kokybės ženkleliais už konkrečius sėkmingai įvykdytus projektus. Nauju ženkleliu programa „eTwinning“ siekia suteikti pripažinimo ir pasidžiaugti ne atskirų mokytojų, o visos mokyklos mokytojų ir vadovų komandų veikla. Pirmaisiais metais pretendentų į apdovanojimą buvo 2475. Teisę papuošti savo įstaigos sieną ženklu, pristatančiu garbingą apdovanojimą, pelnė 1212 Europos ugdymo įstaigų, 38 iš jų iškeliavo į Lietuvą, 4 – į uostamiestį. Šiais metais paraiškų buvo gauta mažiau – 2053. Apdovanojimais įvertintos 1004 Europos ugdymo įstaigos, 13 iš jų atiteko Lietuvai, tačiau Klaipėdoje eTwinning mokyklų sąrašas liko nepakitęs.
eTwinning mokyklos vardas mane ne tik pradžiugino, bet ir uždėjo nemažą naštą ant pečių. Tai supratau prisijungusi prie specialios grupės „eTwinning Live“ erdvėje. 2018 metų rudenį dalyvavau internetiniame kurse, kurio metu pasisėmiau nemažai idėjų iš kitų dalyvių. Tačiau skaitydama jų diskusijas, supratau, kad man dar trūksta žinių apie eTwinning mokyklos koncepciją. Todėl užpildžiau paraišką dėl dalyvavimo Teminėje eTwinning mokyklų konferencijoje. Laimėjusi konkursą gegužės 9–11 dieną Airijos sostinėje Dubline prisijungiau prie gausaus pedagogų iš visos Europos būrio. Pasirodo, mano aukščiau pateikti skaičiai nėra itin įspūdingi, kadangi garbingais eTwinning mokyklos vardais įvertintas vos vienas procentas visų eTwinning bendruomenėje esančių mokyklų. Tad aktualiausias konferencijos klausimas buvo būtent tokių mokyklų tinklo plėtimas.
eTwinning mokyklos ženklelis
Norint tai padaryti, teko išsiaiškinti tokio mažo aktyvumo priežastis. Priežasčių toli ieškoti nereikia, užtenka apsidairyti savo ugdymo įstaigoje. Jas įvardino ir seminaro „Bendradarbiavimo kultūros kūrimas: kartu dirbti protingiau nei vargti vienam“ vedėja, eTwinning Centrinės paramos tarnybos ambasadorė Irene Pateraki. Pasak jos, dirbti su eTwinning partneriais yra lengviau nei su savo įstaigos kolegomis, nuolat besiskundžiančiais laiko stoka, motyvacijos neturėjimu, tarpusavio konkurencija, administracijos abejingumu jų vykdoma veikla ir t. t. Dirbdami nedidelėse grupėse dalijomės savo įstaigų problemomis ir iššūkiais, kartu mokėmės spręsti ir šalinti iškylančias problemas, įveikti iššūkius. Tai atlikti padėjo ir žaidimai, ir užduotys, ir konkretus praktinės veiklos sąrašas, kuris, mano nuomone, turėtų gulėti ant kiekvieno eTwinning mokyklos-lyderės personalo darbo stalo. Nors jame yra net 15 punktų, tačiau visi jie yra žemiški ir nesunkiai įvykdomi:
1. Mokyti ir mokytis vieniems iš kitų.
2. Sukurti socialinį tinklą, kuriame būtų galima dalintis idėjomis, teikti patarimus, gauti pagalbą.
3. Apsiimti vykdyti didelį projektą, kuriam būtina kolegų pagalba.
4. Bendradarbiauti tarpusavyje rengiant pamokų planus.
5. Nuolat dalintis savo veikla.
6. Rašyti internetinį dienoraštį.
7. Vesti atviras pamokas, kad sulauktų atsiliepimų apie jas.
8. Kartą savaitėje susitikti ir organizuoti smegenų šturmą.
9. Kartu spręsti iškilusias problemas.
10. Rasti laiko pokalbiams.
11. Nebijoti prašyti pagalbos.
12. Pabandyti su kolega integruoti dalykų temas.
13. Kartu vesti pamokas keliose klasėse vienu metu.
14. Nelaukti, kol kažkas kitas žengs pirmąjį žingsnį.
15. Būti atviriems naujoms idėjoms.
eTwinning mokyklos vaidmenį galutinai suvokiau užsiėmime „eTwinning mokykla: mūsų misijos diegimas“, kuriame kartu su Italijos ir Islandijos pedagogais svarstėme, kaip įtraukti į mokyklos eTwinning komandą daugiau bendruomenės narių: administracijos darbuotojų, pedagogų, mokinių ir jų tėvų. Visi vieningai teigė, kad mokytojai vengia tarptautinių projektų nepasitikėdami savo jėgomis, stokodami anglų kalbos žinių. Užsiėmimo organizatoriams ir dalyviams patiko Lietuvos komandos siūlymas įtraukti mokytojus į labai paprastus projektus, kurių sėkmė sustiprintų jų pasitikėjimą. Tokį modelį išbandžiau su savo kolegomis, šiais mokslo metais pakvietusi juos dalyvauti dviejuose kalėdiniuose projektuose, vieno iš kurių pagrindinė veikla buvo kalėdinių atvirukų kūrimas ir keitimasis jais su užsienio partneriais. Bandymas pasiteisino, nes Klaipėdos Litorinos mokyklos eTwinning komanda pasipildė dviem naujais nariais. Dar viena įdomi idėja, galinti sudominti daugiau mokinių bendradarbiavimo projektais, išrinkti iš jų tarpo mokinius – pokyčių agentus.
Sugeneravus visų konferencijos dalyvių mintis ir siūlymus, paskutinę konferencijos dieną buvo pabrėžtos eTwinning mokyklos stiprybės: didelę įtaką vietos bendruomenei daranti bendra lyderystė ir mokinių dalyvavimas projektinėje veikloje; saugaus interneto tapimas prioritetu; pasididžiavimo jausmas ir moralinis pasitenkinimas tapus eTwinning mokyklos modeliu. Tačiau, kaip jau minėjau aukščiau, eTwinning mokyklos vardas uždėjo didelę atsakomybę, nes reikia pakeisti aplinkinių, kurie eTwinning projektuose dirbančius žmones laiko baltomis varnomis, kurie neturi motyvacijos, abejingai žiūri į bendradarbiavimą ugdyme, nuomonę. Tad į savo mokyklą parsivežiau ne tik naujų idėjų, bet ir namų darbų užduočių, prašančių sudominti projektine veikla ne tik kolegas, mokyklos vadovus, bet ir įtikinti Švietimo skyriaus atstovus projektinio ugdymo metodo išskirtinumu; dalintis savo pasiekimais ir didžiuotis suteiktu apdovanojimu, kuris eTwinning mokyklos ženklelį turinčias ugdymo įstaigas išskiria iš kitų tarpo savo koncepcija, siekiančia sukurti bendrai vadovaujančią, bendradarbiaujančią, gebančią dirbti komandoje, suteikiančią galimybę savo mokiniams prisidėti prie pokyčių, inkliuzinę ir inovatyvią ugdymo organizaciją.
Daugiau apie eTwinning mokyklos veiklą rašoma asmeniniame mokytojos tinklaraštyje https://korsigita.com/category/projektai/etwinning/
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą