Išsilavinimas. Ką jums reiškia šis žodis?

Lietuvos moksleiviai, kaip rodo tarptautiniai tyrimai, jau daug metų "stagnuoja ir netobulėja", nors namų darbų kiekiu toli lenkia bendraamžius kitose ES šalyse. Kodėl? Nuomonių esama įvairių. Moksleiviai viešai teigia, jog taip bus tol, kol nesikeis jų ugdymo metodai.

Pažangiausiais ugdymo metodais pasaulyje garsėja Suomijos švietimo sistema. Ji laikoma sektinu pavyzdžiu. Šiandien kalbamės su Suomijos lietuvių bendruomenės pirmininke Egle Bogvilaite, kuri jau 13 metų gyvena šioje šalyje ir dešimtus metus joje dirba ugdomąjį darbą, taip pat rašo tinklaraštį tautiečiams "Suomiškas ugdymas".

Nuo šiol vaikai daug valandų praleis mokykliniuose suoluose - kad taptų vis labiau išsilavinusiais, išprususiais, kultūringais žmonėmis. Pradėkime iš toliau, nuo tikslo: kaip jūs apibūdintumėte išsilavinusį žmogų?

Man išsilavinimas susijęs ne su žinių gausa (nes šiuolaikinis pasaulis yra perkrautas informacijos), bet su gebėjimu atsirinkti, atskirti kokybišką informaciją ir faktus nuo rašliavos ir nuomonių. Turėti nuomonę yra gerai, bet dar geriau žinoti, kad nuomonė nėra faktas.

Kalbate apie kritiškai mąstantį žmogų. Kaip tai išugdoma arba kas tam trukdo?

Išsilavinimas ir švietimas yra neatsiejami dalykai. Lietuvos švietimo trūkumas tas, kad didelė dalis informacijos kemšama vaikams į galvas bereikalingai. Atmintis ribota. Nenaudojama informacija greitai užmirštama.

Mokymas nėra vien informacijos kaupimas ("gal prireiks"). Suomijoje pedagogai žino: vaikas nesugeba nei įsiminti, nei suprasti, jeigu "kala mintinai".

Žinios išlieka, jeigu jos gilinamos tam tikrą laiką, jeigu perteikiamos palaipsniui ir nuosekliai, per patirtį, mažesniesiems - žaidimų metu. Tokia yra suomiško ugdymo praktika.

"IŠSILAVINIMO siekimas, arba vaikų žodžiais kalbant, - mokyklos lankymas, turi būti motyvuotas. Tai yra suaugusiųjų darbas - tai išaiškinti ir išmokyti mokytis", - sako Suomijos lietuvių bendruomenės pirmininkė Eglė Bogvilaitė, 13 metų gyvenanti šioje šalyje ir dešimtus metus joje dirbanti ugdomąjį darbą. Nuotrauka iš asmeninio albumo.

Šiandien daug žinių pasiekiama lengvai ir greitai: jų nebereikia "išmokti", laikyti galvoje - svarbu mokėti susirasti ir kritiškai įvertinti informacijos kokybę. Suomijos mokyklose vaikams aiškinama, kokie yra faktų tikrumo kriterijai, nes medijoje slypi ir pavojų. Vadinasi, būtina išmokyti vaikus saugiai naršyti informacinėje erdvėje.

O skaityti knygas?

Laikausi nuomonės, kad nebūtina perskaityti viso pasaulio klasikinius literatūros kūrinius, kurių sąrašo ilgumas turbūt apjuostų Žemės planetą. Kiekviena knyga pati randa kelią į žmogaus rankas ir širdį. Žmonės netgi tą pačią knygą suvokia ir interpretuoja savaip.

Žinoma, skaityti būtina. Tačiau svarbesnis klausimas - ką skaityti. Galima vaikui rekomenduoti knygą, bet ne versti ją skaityti per prievartą, nes tuomet skaitymas ima asocijuotis su nemaloniu dalyku.

Vis dėlto į mokyklą eiti privaloma. Čia irgi asociacijos su prievarta ir "nemaloniu dalyku".

Išsilavinimo siekimas, o vaikų žodžiais kalbant - mokyklos lankymas, irgi turi būti motyvuotas. Vaikas turi suprasti, KODĖL reikia siekti išsilavinimo (eiti į mokyklą). Apie tai reikia kalbėti vaikui suprantama kalba ir pavyzdžiais. Tai turėtų būti didžiausias mokytojo indėlis: t. y. ugdyti vaikui motyvaciją, o ne sukelti baimę; padėti atrasti mokymosi džiaugsmą, o ne vien žerti kritiką.

Suvokęs išsilavinimo svarbą, vaikas po truputį susikurs ateities viziją ir ims kryptingai siekti savo svajonės.

Grįžtu prie jūsų sakinio: "Vaikas turi suprasti, KODĖL reikia siekti išsilavinimo (eiti į mokyklą)." Kaip jūs tai suformuluotumėte kalbėdama su vaiku?

Išsilavinimo reikia ateities profesijai įgyti. Galbūt vaikas nuo mažens svajoja, kad bus lakūnas ar gydytojas, policininkas ar mokytojas. Be išsilavinimo negali tapti tuo, kuo svajoji. Reikia išmokyti vaiką suprasti priežasties ir pasekmės principą.

Kaip įvartis, žaidžiant futbolą, kurio visi laukia, taip ir bet kurioje kitoje veikloje turi būti koks nors tikslas - tam tikras apdovanojimas, kuris motyvuoja. Vaikai to dar nesupranta, nes neturi gyvenimiškos patirties ir nežino visuomenėje galiojančių dėsnių. Tai yra suaugusiųjų darbas - jiems išaiškinti ir padėti susidėlioti prioritetus bei nurodyti tinkamus žingsnius siekiant to galutinio tikslo.

Geriausiai vaikai supranta, kai reikia rinktis iš dviejų galimų variantų. Pavyzdžiui: "Ar nori užaugęs gyventi skurde, ar turėti pakankamai pinigų?" Toliau dėliojami kiti klausimai: "Ar geram gyvenimui reikalinga kokia nors profesija?" ir t. t.

Pažymiai virsta atgyvena

Dėl geresnių pažymių ar geresnio išsilavinimo Lietuvoje tėvai dažnai samdo korepetitorius: anglų, lietuvių kalbų, matematikos... O Suomijoje?

Korepetitorių čia nėra, nes vaikai viską išmoksta klasėse. Mokytojai net nėra suinteresuoti papildomai mokyti, nes jiems ir taip užtenka darbo ir pinigų.

Lietuvos švietimo reformuotojai prabilo apie tai, kad į aukštąsias mokyklas bus priimama pagal pažymius bendrojo ugdymo mokykloje. Ką apie tai manote?

Pagal pažymius iš atestato?

Bus žiūrima į paskutinių gal dvejų, gal trejų metų vidurkius mokykloje. Dvyliktokai aukštajai mokyklai pristatys atestatą ir informaciją apie pažymių vidurkius ir jau pavasarį žinos, ar įstojo. Stojamųjų egzaminų nebeliks.

Suomijoje stojant lemia stojamojo egzamino rezultatas. Egzaminas yra stojant į visas specialybes, į visas aukštąsias ir aukštesniąsias mokymo įstaigas.

Savo tinklaraštyje rašote, kad suomiai netgi atsisako pažymių vidurinėse mokyklose.

Suomijoje pradinėse klasėse (pirmuosius šešerius metus) ir dabar mokiniai nevertinami pažymiais. Visokių testų ir atsiskaitymų yra sumažinta iki minimumo. Einama dar toliau: vienoje mokykloje jau atsisakyta pažymių ir vyresnėse klasėse.

[CITATA]

Viskas prasideda nuo vienos, "satelitinės" (bandomosios), mokyklos, ir jeigu pasitvirtina efektyvumas, idėjos pritaikymas išplinta.

Kodėl norima atsisakyti pažymių?

Kai kurie švietimo ekspertai mano, kad vertinimas pažymiais yra atgyvena ir gramzdina visą mokymo sistemą. Idėja ta, kad mokymo tikslas yra išmokyti, o vertinimas (skaičius) neskatina išmokimo. Vertinimo pažymiais sistema ypač nepadeda silpnesniesiems. Jeigu mokinys nuolat gauna šešetus, tai jo tikrai nemotyvuoja ir neskatina tobulėti.

Kas galėtų motyvuoti vaiką, nuolat gaunantį šešetus?

Mokytojo dėmesys. Daugiau pozityvaus įvertinimo ir paskatinimo. Mokytojo užduotis - padėti vaikui suvokti, kas jau išmokta, o kur dar reikia padirbėti.

Kryptis

Sakėte, jog rašote tinklaraštį, kad žmonės žinotų, jog vaikus galima mokyti ir kitaip. Į ką daugiausiai dedate vilčių: švietimo sistemos pertvarką, pažangiau mąstančius ministrus..?

Į žmogiškuosius resursus. Į požiūrį.

Turite galvoje mokytojų požiūrį į vaikus, į tai, kaip juos mokyti?

Taip. Mokytojo darbas yra padėti kiekvienam mokiniui atrasti mokymosi ir išmokimo džiaugsmą. Mokytojo tikslas yra išmokyti vaikus mokytis.

Ar tiesa, kad suomiai atsisakys ir mokomųjų dalykų?

Netiesa. Mokomieji dalykai iš mokyklų niekur nedings. Prieš metus Suomijoje įsigaliojo atnaujinta švietimo pragrama ir kažkoks žurnalistas ne taip ją suprato. Iš tiesų buvo paskelbta, kad vaikų mokymas neturi apsiriboti VIEN TIK mokomaisias dalykais. Kad reikia žiūrėti plačiau, integruoti, tarkime, į matematiką - programavimą ir panašiai.

O ar tikrai suomiukai kreipiasi į mokytojus vardu?

Taip. Ir į mokyklos direktorių - vardu.

NUOMONĖS

Išsilavinimas. Ką jums reiškia šis žodis?

Nerijus Buivydas, Demokratinės mokyklos įkūrėjas (Vilnius):

Išsilavinimas - tai tarsi priemonė keliauti po naujus, neištyrinėtus vandenis. Bet to nepakanka. Norint plėsti asmeninius horizontus ir visapusiškai išnaudoti turimas žinias, reikia mokytis emocinio raštingumo, kūrybiškumo, empatijos, gebėjimo tartis ir susitarti. Už tai jums diplomo neduos, bet kam svarbu - pajaus ir vertins.

Aurelija Ananjevaitė, psichologė, lektorė, veda seminarus tema "Kaip motyvuoti vaikus mokytis?" (Klaipėda):

Man išsilavinęs žmogus - visapusiškas žmogus. Žmogus, kuris tobulina ne tik savo protą, mintis, bet ir savo emocinį intelektą, kūną. Užtat man išsilavinęs žmogus ne tas, kuris yra baigęs daug mokslų, o tas, kuris smalsus, rūpinasi savo mintimis skaitydamas, analizuodamas, tyrinėdamas ir keldamas įvairius klausimus. Išsilavinęs žmogus savo jausmų pasaulį lavina domėdamasis daile, literatūra, klausydamasis muzikos, keliaudamas ir bendraudamas su įvairiais žmonėmis. Taip pat svarbu nepamiršti savo kūno, kurį galima lavinti sportuojant, šokant, vaikščiojant, masažuojant. Sujungę viską į visumą, ir gauname išsilavinusį žmogų.

Eglė Paulauskienė, šešių vaikų mama (Traksėdžiai, Šilutės r.):

Prieš 20 metų tikrai negalvojau, kad išsilavinimas svarbu. Mačiau pavyzdžių, kaip žmonės, baigę aukštuosius mokslus, neturėjo darbo. Dabar daug kas keičiasi, reikia įvairių specialistų. Nors gyvenime ne tik išsilavinimas svarbus, svarbiausia - būti žmogumi, bet dabar matau, kad išsilavinimas tiek pat svarbus kaip ir išauklėjimas. Ne visos žinios gaunamos iš gyvenimo. Daug žinių gauname studijuodami, iš kitų žmonių, kuriuos sutinkame mokydamiesi. Šiuo metu mokausi logistikos. Galvojau, kad užteks, bet... jau mąstau apie galimybę mokytis toliau.