Kaip atpažinti Mokytoją iš didžiosios raidės

Sociologai Endželas Harisas (Angel Harris) bei Kitas Robinsonas (Keith Robinson) naujoje knygoje "Sulaužytas kompasas" ("The Broken Compas") rašo, kad kasdienė pamokų ruoša ir papildomi moduliai mokykloje neturi jokio matomo poveikio vaikų išsilavinimui. "Kur kas svarbiau, kad vaikas patektų į pažangaus mokytojo klasę", - pabrėžia knygos autoriai.

Daugumoje mokyklų tėvai neturi teisės prašyti, kad jų vaikus mokytų konkretūs mokytojai. Nė vienoje valstybinėje mokymo įstaigoje potencialių mokinių tėvai neturi teisės pasėdėti keleto pedagogų pamokose, kad savo akimis įsitikintų, kaip jie iš tiesų dirba. Todėl galima sakyti, kad, rinkdamiesi mokyklą (jeigu yra tokia galimybė), tėvai priversti remtis vien instinktais.

Kaipgi jiems atpažinti puikų, kompetentingą, tikrą Mokytoją? Be abejonės, pirmasis kriterijus yra tas, kad tikras mokytojas myli vaikus. Tačiau be to, jis turi išsiskirti mažų mažiausiai dar keturiomis savybėmis. Jas suformulavo minėta publicistė, rašanti socialinėmis bei švietimo temomis, D. Goldštein savo knygoje "Mokytojo karai" ("The Teacher Wars").

1. Aktyvus intelektinis gyvenimas už klasės ribų.

Ekonomistai išsiaiškino, kad mokytojai, turintys aukštus SAT (Scholastic Assessment Test - akademinis vertinimo testas) balus arba aukštą diplomo balą, nė kiek ne geriau moko vaikus nei jų kolegos, kurių pasiekimai kuklesni. O štai mokytojai, kurių didelis žodinis arsenalas, dirba išties geriau, nes šis rodiklis glaudžiai susijęs su intelektualumu, apsiskaitymu ir smalsumu.

Geri mokytojai dažniausiai mėgsta keliauti, turi pritrenkiamų pomėgių ir aistringai pasakoja apie filosofus bei poetus.

Tikėjimas, kad intelektas yra įgyjamas, o ne įgimtas.

Efektyvūs švietimo srities darbuotojai atmeta mintį apie tai, kad smegenis turi ne visi mokiniai. Jie tikisi aukštų rezultatų iš visų vaikų, netgi iš nepaklusnių, "nemokytinų" ir turinčių kitokių sunkumų.

"Kaip suprasti, kad mokytojas turi didelių lūkesčių vaikų atžvilgiu? Paklauskite vaiko, ar jis sužinojo per jo pamoką ką nors naujo, - pataria D. Goldštein. - Tyrimai rodo, kad dauguma mokinių jau žinojo maždaug pusę iš to, ką per pamoką kalbėjo mokytojas."

3. Rėmimasis statistiniais duomenimis.

Sėkmingi mokytojai tikrina mokinių žinias prieš pradėdami naują temą, kad atrastų silpnąsias ir stipriąsias vietas. Pabaigę temą jie atlieka testą, kad suprastų, kokias idėjas ir įgūdžius vaikai perėmė.

4. Mokėjimas pateikti gerus klausimus.

Edukologijos profesoriaus Džono Hečio (John Hattie), Australijos Melburno Švietimo tyrimų instituto direktoriaus, nuomone, kai mokytojas pamoką veda peržengdamas sąvokas, kurios figūruoja testuose su atsakymų variantais, vaikų rezultatai smarkiai pagerėja.

"Gerais klausimais" D. Goldštein vadina tuos, kurie patikrina konceptualinį medžiagos suvokimą, o ne iškaltus faktus. Svarbu ne kuriais metais prasidėjo Didžioji depresija, o kokie ekonominiai, socialiniai ir politiniai faktoriai iki jos privedė.

"Įžvelgti šiuos keturis mokytojo bruožus turi ne tik tėvai. Mokyklų direktoriai bei politikai privalo mažiau rūpintis standartizuotų testų rezultatais ir skirti kur kas daugiau dėmesio subtilesniems mokytojų meistriškumo rodikliams", - konstatuoja D. Goldštein.

Pagal "The Wall Street Journal"