Kam apskritai tie pažymiai

MRU nemato problemos, kad į aukštąsias mokyklas Lietuvoje patenka visiški bemoksliai, vos išlaikę egzaminus ir gavę brandos atestatus.

Jei studentams bus nustatyta minimali kartelė stojant į universitetus, tai esą bus diskriminacija.

Tokias išvadas padarė MRU senato sudaryta darbo grupė, kuriai vadovavo buvęs švietimo ir mokslo ministras, Politikos ir vadybos fakulteto dekanas Algirdas Monkevičius.

Jis vakar surengtoje spaudos konferencijoje graudino, kad neįstojusieji į mūsų šalies aukštąsias mokyklas bus priversti emigruoti: „Kur juos stumia nustatytas slenkstis? Manau, kad kur nors kitur ieškoti to, ko jie siekia - aukštojo išsilavinimo. Greičiausiai ten, kur „Litexpo“ studijų parodoje užsienio aukštosios mokyklos siūlo savo paslaugas, nes tai vertybė.“

„Vakaro žinioms“ vėliau jis pareiškė, kad MRU nesiekia tapti elitiniu universitetu, į kurį patenka tik gabiausieji. Esą aukštoji mokykla atvira visiems, kurie turi brandos atestatus.

„Kur kas lengviau įsivesti kartelę ir turėti mažiau studentų, eiti to elitinio universiteto keliu. Bet kur mes nueitume? Kur tie keli šimtai dėtųsi? - svarstė jis. - Aš manau, kad geros kokybės universitetas šiandien negali būti elitinis. Jis turi priimti žmones, kurie nori studijuoti ir ką nors pasiekti. O jei jie sėkmingai baigia, štai kur rodiklis.“

Be to, pasirodo, MRU darbo grupę, formavusią poziciją dėl minimalaus balo nustatymo, aplankė ir konstitucinės dvasios. Buvęs Konstitucinio Teismo teisėjas, MRU profesorius Vytautas Sinkevičius priėjo išvadą, kad griežtesnė stojančiųjų atranka prieštarauja pagrindiniam šalies įstatymui: „Turime pagrindą manyti, kad šis siūlymas prieštarauja Konstitucijai. Kodėl? Nes pagal Konstituciją aukštosios mokyklos turi teisę į autonomiją.“

Jo nuomone, prasti pažymiai dar nereiškia, kad žmogus negabus studijoms.

„Jei asmuo prastai baigė vidurinę mokyklą, tai dar nereiškia, kad jis nesugebės išmokti aukštosios mokyklos programos. Turime daugybę pavyzdžių, kai silpni studentai po kelerių metų tampa gerais studentais, o tie, kurie atėjo turėdami prastus balus, tampa gerais studentais. Tai, kad mokinys prastai mokėsi mokykloje, neturi būti kliūtimi siekiant aukštojo mokslo. Siekti aukštojo mokslo yra konstitucinė teisė, kuri priklauso kiekvienam žmogui.“

Prof. habil. dr. Jūras Banys, laikinasis Vilniaus universiteto rektorius:

Aš nelinkęs sutikti su MRU pozicija, kad minimalus balas prieštarauja Konstitucijai. Taip, Konstitucija suteikia teisę studijuoti, bet tai nereiškia, kad ja pasinaudoti gali visi. Žmonės privalo turėti bent minimalias žinias, o tų žinių patikrinimą ir atspindi stojamasis balas. Jei žmogus tų minimalių žinių neturi, kaip jis gali motyvuotai studijuoti? Tuomet ir studijų kokybė bus prasta. Juk Konstitucijoje niekur neparašyta, kad kažkas negali žaisti Lietuvos krepšinio rinktinėje. Bet kažkodėl į rinktinę atrenka geriausius. Lygiai taip pat ir universitetai - jie turi atsirinkti geriausius.

Akivaizdu, kad priimant bet ką vaikomasi pelno. Universitetas galbūt galvoja apie savo finansus, bet ne apie kokybišką specialistų rengimą.