Kas mokysis Anglijos universitetuose?

Politikai tikėjosi, kad studijos brangs vidutiniškai iki 7,5 tūkst. svarų sterlingų per metus, tačiau universitetų užmačios gerokai viršijo prognozes. Apsiskaičiavusi valdžia atsidūrė keblioje situacijoje: politikams teks ne tik atlaikyti kritikos bangą dėl finansavimo sumažinimo universitetams – jie turės peržiūrėti ir paskolų biudžetą, nes dabar numatytam finansuoti studentų skaičiui tiesiog pritrūks pinigų.

Studentai piktinasi

Tuo tarpu studentų atstovai garsiai piktinasi, kad aukštasis mokslas universitetuose taps prieinamas tik turtingų žmonių vaikams. Su tuo sutinka studijas Bradfordo universitete šiemet baigusi lietuvė Virginija Dudėnaitė. „Aš pati už 9 tūkstančius svarų tikrai nestudijuočiau“, – „Tiesai“ atskleidė mergina.
 
Jos viešojo administravimo studijos brango kasmet, tačiau daugiausia, kiek lietuvei reikėjo mokėti, buvo mažiau kaip 3500 svarų per metus. „Aš kiekvienais metais ėmiau paskolą, ir ją reiks atiduoti, jeigu liksiu JK ir uždirbsiu daugiau nei vyriausybės nustatyta riba. Jeigu mano atlyginimas bus mažesnis, paskola bus „nurašyta“, – tvarką aiškino V. Dudėnaitė.

Jeigu mergina nuspręstų grįžti į Lietuvą, tai paskolą už mokslus Anglijoje jai teks grąžinti tik tuo atveju, jeigu susiras gerai apmokamą darbą.
Kitas Anglijoje studijuojantis lietuvis Aurimas Prakapas mano, kad brangstantis mokslas nėra tragedija, nes universitetams yra pakankamai alternatyvų: „Kvalifikaciją galima įgyti specialiuose valstybės ar privačių mokslo įstaigų kursuose. Juos baigęs gauni sertifikatą. Taip ir greičiau, ir pigiau. Be to, mokytis tokiuose kursuose gali ir dirbdamas. Kartais pats darbdavys apmoka tavo mokslus, nes jis gauna pinigų darbuotojų kvalifikacijai kelti.“

„London City College“ studijuojantis vaikinas priminė, kad studijų kainos nuo kitų metų kyla tik Anglijos universitetuose, todėl dalis žmonių galės pasirinkti mokslams Velsą arba Škotiją.

Kodėl mokslai taip brangsta?

Norintieji investuoti į savo ateitį Anglijoje dabar greičiausiai dar kartą apsvarstys savo planus. Universitetams keliant kartelę, dalis studentų gali pasukti į kaimynines ar žemyninės Europos šalis. Pavyzdžiui, Danijoje aukštasis mokslas nemokamas, o Nyderlanduose studijų metai Europos Sąjungos šalių piliečiams kainuoja apie 1500 eurų per metus.

Bet kodėl Anglijos universitetai taip dramatiškai pakėlė studijų kainas? Jų atstovai nurodo tik vieną priežastį – Davido Camerono vyriausybės taupymo programa. Valdžia sumažino finansavimą pirmiausia toms sritims, kurios nekuria „didelės pridėtinės vertės“. Tai labiausiai atsiliepė menų ir humanitarinių mokslų fakultetams. Vyriausybės taupymo priemonės sukėlė akademinės visuomenės pasipiktinimą. Žymiojo Oksfordo universiteto bendruomenė balsavimu pareiškė nepasitikėjimą aukštojo mokslo ministru Davidu Willettsu. Šiuo pavyzdžiu ketina pasekti ir daugiau mokymo įstaigų.

Nesugebėjo suskaičiuoti

Paaiškėjus taupymo programos mastams ir naujoms studijų kainoms, valdžią ėmė spausti ne tik universitetų bendruomenė, bet ir studentai. Be to, politikams kliūva ir už tai, kad jie nesugebėjo numatyti, kiek tiksliai brangs studijos. Valstybės išlaidų komitetas parlamente antradienį pareiškė, kad studijų paskoloms finansuoti reikės „kelių šimtų milijonų svarų sterlingų daugiau nei buvo prognozuota“. Taip nutiko todėl, kad ministrai biudžetą formavo tikėdamiesi, jog metinė studijų kaina gali pakilti daugiausia iki 7500 svarų sterlingų per metus. Jiems buvo netikėta, jog universitetai kartelę pakėlė iki beveik 9000 svarų.

Komiteto išplatintoje išvadoje teigiama, kad paskolų biudžetas, kuris dabar yra apie 24 milijonai svarų sterlingų, iki 2015 metų turėtų padidėti iki 70 milijonų, pranešė „The Guardian“. Tačiau beveik neabejojama, kad šalies finansus kontroliuojantys politikai ryšis kitam veiksmui – jie mažins paskolų krepšelių skaičių. Tai reiškia, kad mažiau studentų galės gauti paskolą.
 
Kas mokysis Anglijos universitetuose?
 
Tai labiausiai siutina universitetuose dėstančius akademikus. Jie pabrėžia, kad nori mokyti gabiausius jaunuolis, o ne turtingiausius. Profesorė Margaret MacMillan iš „St Antony's“ koledžo apkaltino vyriausybę nesugebėjimu planuoti veiksmų: „Jie ką nors pabando padaryti, o jeigu tai nepavyksta, jie bando ką nors kita.“ Ji prognozuoja, kad jeigu universitetų finansavimas ir studijų kainos tokie ir liks, tai „Oksfordas taps turtingų užsieniečių mokymo vieta“, rašė „The Independent“.

Savo ruožtu Oksfordo studentų sąjungos prezidentas Davidas Barclay'us pareiškė, kad dalies pirmakursių tėvai per metus neuždirba tiek, kiek gali kainuoti jų atžaloms baigti studijas.

Anglijoje studijas baigusios V. Dudėnaitės teigimu, geriausi universitetai tikrai nepritrūks studentų. „Ir šiuo metu daugybė turtingų jaunuolių iš Azijos atvažiuoja mokytis į Londoną“, – pastebėjo pašnekovė. Tačiau ekspertai svarsto, kad net patys žymiausi universitetai gali susidurti su finansiniais sunkumais: turtingi užsieniečiai nenorės juose mokytis dėl mažo prestižo, o vietiniams tai bus per brangu.

Skolininkų karta

Paaiškėjus studijų kainoms, dalis anglų ėmė kelti klausimą – ar verta tiek mokėti už mokslą universitete? Jeigu studentas ar jo tėvai negali sumokėti už studijas, tada bene vienintelis kelias – prašyti paskolos. Baigus studijas, skolos kupra gali išaugti net iki 50 tūkst. svarų sterlingų. Milžiniška skola gali pakišti jaunuoliams koją gauti paskolą būstui ar laiku pradėti taupyti pensijai.

Be to, jau dabar skaičiuojama, kad valstybė neatgaus didelės dalies studentams paskolintų pinigų. Anglijoje paskolas studijoms dalija valstybinė įmonė, o grąžinimo sąlygos palankios gavėjui. Jeigu jis per metus neuždirba tam tikros pinigų sumos, tai paskolos jam atiduoti ir nereikia. „The Daily Mail“ skelbia, kad uždirbantieji daugiau nei 21 tūkst. svarų sterlingų per metus paskolą gali grąžinti per 30 metų. Paprastai apie trečdalis Anglijoje studijas baigusių jaunuolių šios sumos nepasiekė – dažniausiai tai būna studentai iš užsienio ir karjeros pertraukas darančios moterys.