Klaipėdos universitetas pateikė kreipimąsi dėl savarankiško universiteto statuso išlaikymo

Kreipimesi teigiama, kad KU pritaria Seimo ir Vyriausybės inicijuotai aukštojo mokslo reformai, kurios tikslas – aukštesnės studijų ir mokslo kokybės siekis, ir yra tos nuomonės, kad valstybinių universitetų tinklo optimizavimas turi būti vykdomas, remiantis glaudžiu mokslo, verslo bei viešojo sektoriaus bendradarbiavimu, atliepiant regiono darnios raidos poreikius. Tačiau KU siekia likti savarankišku Vakarų Lietuvos regiono universitetu, bendradarbiaujančiu su kitomis regiono neuniversitetinėmis aukštosiomis mokyklomis, siekdamas būti Baltijos jūros regiono aukštojo mokslo lyderiu ir prisidėti prie Lietuvos, kaip jūrinės valstybės, ekonominio augimo, sveikos aplinkos, socialinės bei kultūrinės darnos užtikrinimo.

Šią poziciją KU grindžia regiono specifika, verslo jūrinio sektoriaus poreikiais ir universiteto, kaip švietimo, mokslo, inovacijų ir kultūros židinio regione, misija, atitinkančia Europos Komisijos dokumentą „Universitetų indėlis į regionų augimą“, Lietuvos regioninės politikos gairių projektą (baltoji knyga), Klaipėdos miesto ir regiono proveržio strategiją, EBPO (OECD) dokumentą „Vandenynų ekonomika 2030“. Savo raidos bei plėtros galimybes sieja su tarptautinio lygmens tarpdisciplininiais jūros mokslų (industrinė jūrų akvakultūra, jūrų biotechnologijos, jūros ekosistemų ir kt.), technologijų (jūrų transportas, laivų ir uostų statyba ir kt.) moksliniais tyrimais.

Klaipėdos universiteto taryba spalio 18 d. pritarė savarankiško Klaipėdos universiteto plėtrai.