Klaipėdos Vytauto Didžiojo gimnazijos mokiniai tarptautiniuose projektuose mokosi ne tik švedų kalbos

Švedijos šiaurėje spalį prasidėjęs projektas Hälsa (iš švedų kalbos - sveikata, sveikintis) tęsiasi toliau ir šįsyk projekte dalyvaujantys Klaipėdos Vytauto Didžiojo gimnazijos mokiniai ir du mokytojai išvyko į Suomiją, Jamsos miestą susitikti su partneriais iš Švedijos ir Suomijos. Jame ir toliau plėtojo savo žinias apie sveiką gyvenimo būdą, jaunimo laisvalaikį šiose šalyse, tobulino savo bendravimo švedų kalba įgūdžius ir, aišku, sėmėsi vis naujesnės patirties.

Pasak švedų kalbos mokytojos ir projekto vadovės Aušros Mendelės, pagrindiniai projekto tikslai – stiprinti ir plėtoti bendradarbiavimą tarp mokyklų, skatinti kokybiškumo, kūrybingumo ir naujovių diegimą mokymo procese, stiprinti Šiaurės šalių kalbų mokymąsi ir Skandinavijos šalių pažinimą. Šio projekto uždaviniai skatinti bendravimą švedų kalba, pažinti ir palyginti jaunimo gyvenimo būdus, skatinti jaunimo tarpkultūrinį pažinimą ir bendravimą, stiprinti jaunimo sveiką požiūrį į savo sveikatą.

Po sėkmingos kelionės į Švediją, Bodeno miestą, buvo labai smagu pagaliau aplankyti suomius, iš arčiau pažiūrėti į jų kasdienę rutiną ir palyginti mokyklas bei jaunimo gyvenimo būdą Lietuvoje ir Suomijoje. Pastarieji skiriasi kaip du vandens lašai. Lietuviškas gyvenimo būdas, pripažinkime, įtemptas, nuolat kažkur skubame, o kai skubame, niekur ir nesuspėjame. Suomiai ir švedai labai ramiai žiūri į gyvenimą, saugo savo sveikatą ir nervus. Į viską jie žiūri žymiai paprasčiau. Rytais ir vakarais eina pabėgioti, važinėja dviračiais, daugybė žmonių vaikšto šiaurietiškomis lazdomis (nors šis sportas sparčiai populiarėja Lietuvoje), o vakare dažniausiai užsikuria savo sauną, arba pirtelę, ir be jokių galvos skausmų susėdę kažką veikia. Pastebėjimas: beveik visi suomiai dievina anyžinius saldainius, kai tuo tarpu Lietuvoje daugelis jų negali pakęsti. Štai ir dar vienas skirtumas.

Gimnazistai renginyje ir Klaipėdos universiteto švedų kalbos dėstytoja Virginija Jurgaitytė ir Lukas Danielevičius "Bussines Sweden in Lithuania" vadovas. KVDG nuotr.

Suomiai mus tikino, kad jų mokykla – be galo sena. Jai net 15 metų. Regis, jie nematė tikrai senos mokyklos. Tačiau net jei ir įsivaizduojamai tą mokyklą jie laikė sena, ji vis vien buvo modernesnė už daugelį kitų Lietuvos mokyklų. Mokiniams įrengti poilsio kambariai su stalo futbolu, minkštomis sofomis ir televizoriais. Taip pat už maistą valgykloje mokėti nereikia, o rūbai pakabinami tiesiog koridoriuose ant kabyklų. Tačiau ir Skandinaviška kultūra skiriasi nuo mūsiškės, tad nėra ko stebėtis, kad mokyklos visiškai nevienodos.

Galų gale, tai visiems buvo nepaprasta patirtis. Mokytojai džiaugėsi, kad vaikams pavyko taip gerai integruotis ir bendrauti. Juk geriausiai pažinsi šalį ne kur nors viešbutyje, o įsiliedamas į jų kasdienybę. Iš tiesų, daugiau mokinių turėtų rodyti savo iniciatyvą ir norą dalyvauti įvairiuose projektuose, nes tai yra į naudą jiems patiems – plečia savo akiratį, išmoksta kažko naujo arba bent jau pagilina savo kalbų žinias. Be to, argi kelionės nėra geriausias būdas susipažinti su naujais žmonėmis, pamatyti ir suprasti? Kaip sako liaudis – ko išmoksi, to ant pečių nenešiosi.

Šiais metais prasidėjo dar vienas naujas projektas „Swedish in working life“ (liet.: švedų kalba darbo rinkoje), kurio pagrindinis uždavinys yra išsiaiškinti švedų kalbos galimybes tarptautinio verslo ir turizmo sektoriuose. Kovo 31d. Klaipėdos Vytauto Didžiojo gimnazijos mokiniai dalyvavo Švedijos ambasados ir Klaipėdos universiteto organizuotame seminare, kuriame 9 skandinaviško kapitalo įmonės pristatė savo veiklą ir švedų kalbos poreikį. Lietuva Švedijai yra įdomi. Čia veikia apie 250 švediškų įmonių (300 Latvijoje ir 1000 Estijoje) ir Švedija yra didžiausias investuotojas Lietuvoje. Statistiškai Lietuvoje žmonių, kalbančių švediškai, yra apie 4000. Švediškų įmonių ypatumas - ilgi ir apgalvoti susitikimai, juose yra planuojama, strateguojama, analizuojamos įvairios diagramos. Nors posėdis dažniausiai būna ilgas, tačiau veiksmų įgyvendinimas yra akivaizdžiai trumpesnis ir labiau organizuotas. Tai dienai mokiniai išmoko tiek, o jau balandžio 13 dieną galės plėsti savo žinias Švedijos mieste Karlskronoje su projekto partneriais iš Švedijos ir Suomijos.

Gerda Urbonaitė

Klaipėdos Vytauto Didžiojo gimnazijos mokinė ir projektų dalyvė