"Girdime oponentų kalbas, kad reforma turi būti vykdoma visiškai kitaip. Bet reforma pastatė aukštojo mokslo reikalus ant bėgių, ji turi būti vykdoma ir toliau (...). Konkurencija suteikia galimybę gauti geriausią aukštąjį mokslą Lietuvoje. Be konkurencijos, grįžtant prie valstybės reguliuojamų kvotų, kristų kokybė", - teigė Premjeras.
A. Kubilius sakė pritariąs dabartinei krepšelių sistemai. Vyriausybės vadovas pabrėžė, kad studentai turi suprasti, kad patys investuoja į savo ateitį.
"Krepšeliai - esminė pažangos sąlyga. Visi universitetai pasaulyje konkuruoja dėl geriausių studentų ir geriausios profesūros. Tai sukuria konkurencinę erdvę ir Lietuvoje. Sistema veikia ir duoda rezultatus", - tvirtino A. Kubilius.
A. Kubiliaus teigimu, aukštosios mokyklos turėtų būti įpareigotos skelbti, kur dirba jų absolventai penkeri metai po universiteto baigimo. Anot jo, tai padėtų į universitetus stojantiems studentams apsispręsti.
Jam pritarė ir Liberalų sąjūdžio atstovas, švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius. Anot jo, 2008 m. aukštojo mokslo situacija Lietuvoje buvo labai bloga. Krepšelių sistema, anot G. Steponavičiaus, padėjo ją taisyti.
"Prieš ketverius metus nebuvo nė vieno studento, kurį valstybė būtų rėmusi ir gerbusi. Dabar tokių studentų jau keletas tūkstančių", - sakė ministras.
Kaip ir A. Kubilius, G. Steponavičius akcentavo konkurencijos svarbą aukštajame moksle.
"Kokybės per masinį aukštojo mokslo diplomų siekimą mes tikrai nepasieksime. Reikia koncentruotis į geriausius", - sakė jis.
Tarp kitų spręstinų klausimų G. Steponavičius įvardino transporto lengvatų sistemos ir privalomojo sveikatos draudimo mokesčio sistemos sutvarkymą. Tačiau, anot jo, tai jau smulkmenos, lyginant su tuo, kas pasiekta.
Ir A. Kubilius, ir G. Steponavičius pabrėžė investicijų į aukštąsias technologijas svarbą, kad universitete būtų vykdomi moksliniai tyrimai, bendradarbiaujama su privačiu verslu. Anot Premjero ir švietimo ir mokslo ministro, taip investuoti pinigai grįžtų keleriopai. Taip pat abu valdančiosios koalicijos atstovai sutarė, kad universitetai turi būti autonomiški ir patys siekti kuo labiau pritraukti lėšas.
Tuo tarpu socialdemokratų lyderis Algirdas Butkevičius teigė, kad aukštajame moksle ne viskas taip gražu, kaip teigė valdantieji. Jis atkreipė dėmesį į dvi pagrindines problemas: dalies universitetų per didelė orientacija į verslą, taip "kepant" diplomus, ir maža studentų motyvacija mokytis.
A. Butkevičius pažymėjo ir didelį jaunimo nedarbo lygį. Jis siūlė įmonėms suteikiamomis mokestinėmis lengvatomis skatinti jaunų žmonių įdarbinimą, taip pat keisti Valstybės tarnybos įstatymą, kad baigusiems universitetus studentams būtų lengviau patekti į valstybės tarnybą.
Darbo partijos atstovas Vytautas Gapšys tvirtino, kad aukštojo mokslo sistema turi suderinti du dalykus - ir kad studentui suteikiamas aukštasis mokslas būtų kokybiškas, ir kad studentas, baigęs universitetą, rastų darbą.
V. Gapšys pasisakė prieš aukštojo mokslo reformos stabdymą, nors teigė nesąs tikras, ar krepšelių sistema padėjo pasiekti norėtą kokybės lygį. Anot jo, krepšelių sistemoje esama daug problemų, tačiau skubėti jos atšaukti nereikia, tik nereikia jos idealizuoti.
"Per staigus reformos stabdymas, nesubalansuotas sukinėjamasis atgal irgi būtų rizikinga ir sukeltų chaosą", - sakė V. Gapšys.
V. Gapšys taip pat pabrėžė, kad negalima kalbėti vien tik apie konkurenciją aukštajame moksle - anot jo, kai kuriais atvejais toks tikslas tikrai norintiems studijuoti užkerta kelią tai padaryti.
"Aukštojo mokslo sistema turi būti pakankamai lengvai prieinama. Negalima sakyti, kad žmogus, kuris nori studijuoti, negali patekti į šitą sistemą", - teigė jis.
"Darbietis" teigė skeptiškai žiūrįs į mokestines lengvatas įmonėms - anot jo, kai kuriais atvejais tai gali tam tikroms įmonėms suteikti pranašumą. V. Gapšys taip pat pabrėžė, kad reikia kalbėti ne tik apie aukštųjų technologijų kūrimą, bet ir jų realų pritaikymą šalies pramonėje, antraip, pasak jo, Lietuvoje sukurtomis technologijomis tiesiog naudosis užsienis.
Tvarkos ir teisingumo partijos atstovas Almantas Petkus kaip ypatingą problemą iškėlė jaunimo nedarbą. Jis pabrėžė, kad negalima, kaip, anot jo, daro valdantieji, sakyti, jog aukštajame moksle viskas gerai, kai tokia didelė dalis jaunimo neturi darbo, nors pripažino, kad valdančioji koalicija žengė teisingų žingsnių.
Liberalų, konservatorių ir Darbo partijos atstovai debatuose sutarė, kad nevalstybinės mokyklos aukštajame moksle neturi būti diskriminuojamos - jos taip pat turi konkuruoti dėl studentų krepšelių ir valstybinio finansavimo, jei studentai jas renkasi.
Partijų požiūriai į tai, ar ir kaip bendrabučių modernizacijos problemą turėtų spręsti valstybė, išsiskyrė: pasak konservatoriaus Manto Adomėno, valstybė kištis neturėtų - tos aukštosios mokyklos, kurios iš privačių investicijų ar studentų krepšelių sugeba pritraukti lėšų, daugiau pinigų skiria ir bendrabučiams.
Panašią nuomonę išsakė ir G. Steponavičius - anot jo, naujų bendrabučių valstybė statyti neturi, o subsidijos studentams, kad būtų lengviau išsinuomoti būstą ar bendrabutį, nepadėtų. Reikia, tvirtino ministras, tvarkyti visą infrastruktūrą. G. Steponavičius taip pat pažymėjo, kad kai kurie universitetai sugeba pritraukti lėšų ir modernizuoti bendrabučius patys.
V. Gapšys taip pat abejojo valstybės įsikišimo nauda. Jis atkreipė dėmesį, kad dažnai bendrabučių trūksta dėl to, kad aukštosios mokyklos tiesiog išnuomoja dalį vietų studentams iš kitų aukštųjų mokyklų arba apskritai pašaliniams asmenims. Taip pat jis siūlė geriau reguliuoti būstų nuomos sistemą: dabartinė, anot jo, esanti "kaip Laukiniai Vakarai".
Tuo tarpu A. Butkevičius siūlė bendrabučių modernizavimą laikyti vienu būsimos Vyriausybės prioritetų. Taip pat, jo teigimu, nemažai bendrabučių kaip turto turi valstybė - būtent juose galėtų būti apgyvendinti studentai.
A. Petkus siūlė įgyvendinti plačią valstybinių būstų statybos programą, kuri, anot jo, padėtų lengvatinėmis sąlygomis apgyvendinti ne tik studentus, bet ir jaunas šeimas ar socialiai remtinus žmones.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą