Lietuva pritraukia vis daugiau užsienio studentų, bet jiems čia likti gyventi itin sunku

Dalis Lietuvos aukštųjų mokyklų pritraukia studentus iš užsienio, bet sąlygos pasilikti toliau gyventi mūsų šalyje jiems nėra patrauklios. Svarbu sudaryti kuo geresnes sąlygas užsienio piliečiams mokytis Lietuvoje bei įsitraukti į darbo rinką - tokiu būdu iš dalies būtų sprendžiamos ne tik emigracijos, bet ir ekonominės problemos, nurodoma Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro (MOSTA) išleistoje apžvalgoje „Ar gebame pritraukti studijoms iš išlaikyti išsilavinimą įgijusius užsieniečius Lietuvoje“.

Remiantis apžvalga, situacija dėl užsienio studentų noro atvykti mokytis į mūsų šalį kasmet gerėja ir jų skaičius reguliariai auga. 2012-2017 metais į Lietuvos aukštąsias mokyklas įstojusių užsieniečių skaičius augo vidutiniškai po 4 procentus per metus. Iš viso per 6 metus į šalies aukštąsias mokyklas įstojo 10 246, o šiemet studijas Lietuvoje pasirinko 1846 užsieniečiai.

Iš visų užsienio studentų, baigusių studijas Lietuvoje, dirbti pasilieka vos 7 proc. Kodėl taip nutinka?

Studentai iš užsienio šalių (ypač iš trečiųjų šalių) su problemomis susiduria nuo pat pradžių, kai tik nusprendžia atvykti į Lietuvą ir čia studijuoti. Pirmiausia, laikino leidimo gyventi procedūra gali užtrukti iki kelių mėnesių. Antra, laikinas leidimas gyventi Lietuvoje kainuoja 100 eurų ir jį reikia prasitęsti kasmet (leidimas skubos tvarka kainuoja dvigubai - 200 eurų). Tai reiškia, kad studentai, atvykę studijuoti pagal nuolatinę studijų programą (4 ar 5 metams), iš viso per šį laikotarpį privalo sumokėti mažiausiai 400-500 eurų.

Norėdami gauti leidimą gyventi Lietuvoje, studentai turi gauti gyvenamosios vietos patvirtinimą, taigi dar nežinodami, ar galės čia likti, jie jau turi pateikti įrodymą, kad turi, kur gyventi. Po penkerių metų gyvenimo yra išduodamas nuolatinis leidimas, bet problema ta, kad pagal išduotą leidimą, skirtą mokytis mūsų šalyje, į pragyventą laikotarpį yra įskaičiuojama tik pusė laiko. Taigi, jei asmuo penkerius metus studijavo Lietuvoje, gauti nuolatinio leidimo negalės, nes, anot Migracijos departamento skaičiavimų, šalyje praleido dvejus su puse metų.

Dar viena problema - skirtingos ambasados pateikia nevienodą informaciją apie dokumentus, kurių reikia siekiant gauti leidimą, todėl norintieji ne iš karto sulaukia reikiamų žinių apie tai, ką konkrečiai jie turi pateikti.

Tiek Migracijos departamente, tiek kitose institucijose dauguma dokumentų yra tik lietuvių kalba, juos užsieniečiai yra priversti išsiversti patys.

Nors Lietuva kasmet pritraukia vis daugiau užsienio studentų, pačios aukštosios mokyklos taip ir lieka ne iki galo patrauklios ir konkurencingos. Tam, kad ši problema būtų išspręsta, būtina gerinti Lietuvos aukštojo mokslo kokybę bei siekti daugiau inovacijų, kurie būtų pripažinti tarptautiniu mastu.

Šiuo metu tik viena Lietuvos aukštoji mokykla yra patekusi į geriausių pasaulio universitetų 500-tuką. Svarbu, kad šis reitingas vertina ne tik aukštųjų mokyklų, bet ir pačios valstybės patrauklumą užsienio studentams.

Gerinant studijų kokybę ir paraleliai kuriant geresnes sąlygas užsienio studentams tiek studijuoti, tiek įsitvirtinti mūsų šalyje, būtų sprendžiamos Lietuvos emigracijos problemos. Neapsunkintos sąlygos užsienio, ypač trečiųjų šalių, studentams gauti leidimą gyventi ir įsitvirtinti Lietuvoje taip pat padėtų kelti ir ekonomikos lygį, nurodoma MOSTA apžvalgoje.