Lietuvos universitetų turto įsigijimo ir išlaikymo išlaidos – vienos didžiausių Europoje, nustatė auditoriai
Lietuvos universitetų turto įsigijimo ir išlaikymo išlaidos – vienos didžiausių Europoje, nustatė auditoriai

Lietuvos valstybinių universitetų turto įsigijimo ir išlaikymo išlaidos kasmet didėja ir yra vienos didžiausių Europoje, konstatuoja Valstybės kontrolė.

Atlikus auditą nustatyta, kad universitetai pernai valdė 1768 nekilnojamojo turto objektus, jų vertė – 503,4 mln. eurų, nurodoma Valstybės kontrolės pranešime.

Pasak Valstybės kontrolės, 2013–2015 metais universitetų ilgalaikio turto įsigijimo išlaidos padidėjo 77 proc., o įsigijimo ir išlaikymo išlaidos, Eurostato duomenimis, 2014 metais sudarė apie 27 proc. visų universitetų išlaidų ir buvo vienos didžiausių Europoje.

Audito ataskaitoje nurodoma, kad universitetų nekilnojamojo turto išlaikymo sąnaudos didėja, pavyzdžiui, 2015 metais jos siekė 17,8 mln. eurų, 2016 metais – jau 20,8 mln. eurų.

Nurodoma, kad 11 universitetų turi 135 poilsio, praktikos ir kitos paskirties bazes, iš jų dauguma naudojamos neefektyviai. 2013–2016 metais jų veiklos pajamos sudarė 2,2 mln. eurų, o sąnaudos viršijo pajamas ir sudarė 3,3 mln. eurų.

Pagal pateiktus duomenis, šių bazių atsisakyti ar parduoti planuoja aštuoni universitetai: Vilniaus, Vilniaus Gedimino technikos, Vytauto Didžiojo, Lietuvos edukologijos, Kauno technologijos, Šiaulių, Mykolo Romerio, Lietuvos sveikatos mokslų.

Auditoriai pažymi, jog išvadų, kurios atskleidžia taisytiną finansinę ūkinę universitetų situaciją, „negalima ignoruoti atliekant būsimą universitetų tinklo optimizavimą“.

Auditorių teigimu, viešojo sektoriaus institucijos privalo turėti tiek turto, kad jo pakaktų valstybės funkcijoms vykdyti. Turto, kuris neturi nieko bendra su institucijų vykdomomis funkcijomis, turėtų nelikti, o institucijų išlaikymo išlaidos – sumažėti.

Anot ataskaitos, nepriimant sprendimų dėl turto optimizavimo ir efektyvaus panaudojimo, kyla rizika dėl universitetų galimybės užtikrinti tinkamą turto valdymą ir naudojimą. Vyriausybei kartu su Švietimo ir mokslo ministerija rekomenduota įvertinti universitetuose vykdomą turto optimizavimą ir jo planus bei priimti sprendimus, susietus su efektyvesniu turto valdymu ir naudojimu bei universitetų tinklo optimizavimu.

Seimas yra patvirtinęs universitetų optimizavimo planą, pagal kurį valstybinių universitetų liks mažiau nei pusė iš šiuo metu veikiančių 14. Vilniuje ir Kaune gali būti po vieną klasikinį, plačios aprėpties tyrimų universitetą. Nurodyta, kad šiuose miestuose taip pat gali veikti profiliniai technologijos, sveikatos mokslų ir menų universitetai.

Siūloma išlaikyti Klaipėdoje ir Šiauliuose regionų poreikius atitinkančius ir savo išskirtinumu pasižyminčius universitetinio mokslo centrus, jie galėtų būti kitų universitetų padaliniai. Pagal nutarimą, švietimo ir ugdymo moksliniai tyrimai bei pedagogų rengimas turi būti sutelkti klasikiniuose universitetuose bei Šiaulių universitetiniame mokslo centre, išvengiant dubliavimo miesto, regiono ir šalies mastu.

Vyriausybei pasiūlyta iki šių metų gruodžio 1 dienos parengti plano įgyvendinimo priemones ir kitus teisės aktus.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Raktažodžiai
Sidebar placeholder