Ministras: prastai abiturientus paruošiančias mokyklas reikėtų "sukti link uždarymo"

Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas (ŠMKK) trečiadienį svarstė pasirengimą abitūros egzaminams. Komiteto narys liberalas Gintaras Steponavičius klausė, kokių priemonių bus imtasi dėl mokyklų, kurių abiturientų bendras vidurkis yra mažesnis nei siūlomas minimalus stojamasis balas į universitetus. Jį jau yra įsivedę didesnė dalis universitetų.

„Valstybės mastu užduotas tonas įsivesti minimalų stojamąjį balą. Galima pažvelgti, kalbant apie aukštąsias mokyklas, kiek ir kokiose mokyklose, skaičiuojant stojamojo balo aritmetiką, vidurkis yra žemiau trijų balų. Ar ministerija turi sąrašą mokyklų, kur vidutiniškai visos mokyklos mastu žinių lygis, vidurkis, (yra žemesnis nei stojamasis balas), ir ką valstybė ketina su tokiomis mokyklomis daryti?“ – klausė G. Steponavičius.

Švietimo ministras patvirtino, jog turi informaciją apie mokyklų rezultatų netolygumus, ir jog net didmiesčiuose yra mokyklų, kurių rezultatai – prasti, „apibendrintas egzaminų rodiklis yra žemas“.

„Iškeltas klausimas labai svarbus – ar iš tikrųjų mes orientuosim savo pagalbą toms mokykloms, kurios yra geros, yra geras pažangumas, pasiekimai, olimpiados ir taip toliau, ar vis tik ryšimės gilintis į blogai dirbančias mokyklas, pradedant nuo jų direktorių keitimo, galbūt jų profilio tvarkymo nuo pagrindinės iki progimnazijos, davimo pinigų, kad jos pasiektų visiems suprantamą bendrą lygį. Čia ir klausimas – ar iš tikrųjų, jei Vilniaus pakampėj kokia mokykla nedirba gerai, jos pasiekimai blogi, ar mes ją turime gelbėti, ar ją reikia, taip sakant, švelniai sukti link uždarymo?“, – kalbėjo ministras.

„Aš supratu, kad jei miestely yra viena mokykla ir nedirba gerai, mes ją turim nori nenori bandysim išlaikyti, keičiant valdžią, administravimą ir panašiai. Bet čia ne vien ministerija turėtų apsispręsti, nes ir nuo savivaldos tai labai smarkiai priklauso. Pinigų iš Finansų ministerijos tam neturėsim, ir jei norim kažkokią kryptį suteikti, yra struktūrinių fondų pinigai“, – sakė D. Pavalkis.

Kalbėdamas apie bendrą abiturientų lygį, ministras pasisakė ir apie egzaminus, keldamas klausimą, ar jie yra tik atrankos kriterijus į universitetus, ar tarsi slenkstis norint gauti bendrąjį išsilavinimą.

„Klausimas yra tik tas, ar mes turime kalbėti apie tai, kaip priėmimo sąlygą į aukštąsias mokyklas, ar mes sakome, kad Lietuvoje žmogus turi bendrąjį išsilavinimą, kai jis išlaiko lietuvių kalbos egzaminą, užsienio kalbą ir matematiką. Čia diskusijos klausimas“, – sakė D. Pavalkis.

Švietimo ir mokslo ministerija yra paraginusi šalies universitetus numatyti minimalų stojimo balą, kuris būtų ne mažesnis nei 1, nors tai ir nėra privaloma pagal įstatymą. Konkursinis balas stojantiesiems į aukštąsias mokyklas apskaičiuojamas konvertavus keturių mokomųjų dalykų – brandos egzaminų arba metinių pažymių – rezultatus į 10 balų sistemą. Daugumos Lietuvos universitetų nustatyti minimalūs stojimo balai šiems metams svyruoja nuo 1 iki 3.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.