Klaipėdos miesto savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarkos 2012-2015 metų bendrojo plano projekte numatyta, jog didesnių pokyčių jau nuo šio rudens sulauks kelios mokyklos.
Planuojama reorganizuoti Andrejaus Rubliovo pagrindinę mokyklą, prijungiant ją prie "Santarvės" pagrindinės mokyklos, o jaunimo klasę nukreipiant į Naujakiemio suaugusiųjų gimnaziją. Prie pastarosios norima prijungti ir Salio Šemerio suaugusiųjų gimnaziją bei Ievos Simonaitytės pagrindinės mokyklos jaunimo klases. Likusias I. Simonaitytės pagrindinės mokyklos 5-10 klases siūloma prijungti prie Vydūno gimnazijos. Siekiama pertvarkyti ir "Saulėtekio" pagrindinę mokyklą, joje nebekomplektuojant 9 klasės.
"Aitvaro" gimnazijos nuostatuose buvo numatyta nuotolinio mokymosi forma, tačiau nesant lėšų specifinei įrangai įdiegti, apsispręsta šį pokytį atidėti iki 2015-2016 mokslo metų, o "Santarvės" pagrindinėje mokykloje atsisakyta diegti nuotolinio mokymosi formą, kadangi pati mokykla nemato poreikio. Jei miesto politikai pritars šiam pertvarkos projektui, moksleiviai į kitas ugdymo įstaigas bus perkelti jau iki 2014-2015 mokslo metų.
Siekiama sutaupyti
Šių pertvarkų pagrindas - mažėjantis mokinių skaičius bei didelės išlaidos pastatų išlaikymui. Miesto savivaldybės Švietimo skyriaus duomenimis, Andrejaus Rubliovo pagrindinėje mokykloje 2013-2014 mokslo metais mokosi 170 mokinių, iš jų 9 mokiniai - jaunimo klasėje.
"Mokinių skaičius šioje mokykloje mažėjo nuolat, o per trejus pastaruosius mokslo metus jis sumažėjo 48 proc. Neužpildytų mokymosi vietų skaičius klasėse pagal Mokinio krepšelio nustatytą metodiką yra 52, t. y. 30,6 proc. nuo bendro mokinių skaičiaus", - teigiama ugdymo įstaigų pertvarkos aiškinamajame rašte.
Netikėtoje situacijoje atsidūrė I. Simonaitytės pagrindinė mokykla - po reorganizacijos jos tiesiog nebeliks.
I. Simonaitytės pagrindinėje mokykloje taip pat kasmet mažėjo mokinių skaičius - šiuo metu joje mokosi 169 mokiniai, iš kurių 63 - jaunimo klasėse. Salio Šemerio suaugusiųjų ir Naujakiemio suaugusiųjų gimnazijose nuolat mažėja besimokančiųjų skaičius: šiais mokslo metais minėtose gimnazijose atitinkamai mokosi 221 ir 248 mokiniai. "Saulėtekio" pagrindinėje mokykloje mokinių skaičius per 3 metus sumažėjo nuo 301 iki 235 mokinių, t. y. 21,9 proc.
Pasak Švietimo skyriaus vedėjo pavaduotojos Virginijos Kazakauskienės, jei bus patvirtintas Klaipėdos miesto savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarkos 2012-2015 metų bendrojo plano projektas, nuo 2014 m. rugsėjo 1 d. būtų atsisakyta 2 mokyklų pastatų - A. Rubliovo pagrindinės mokyklos (Debreceno g. 48) ir Ievos Simonaitytės pagrindinės mokyklos (Naikupės g. 25).
Tikimasi, jog pertvarka pagerins ugdymo prieinamumą bei kokybę, pagerins mokyklų užpildomumą, o švietimui skiriami ištekliai bei biudžetinės lėšos bus panaudojamos tikslingiau ir efektyviau.
"Yra skaičiuota, kad atsisakius dviejų mokyklų pastatų kasmet būtų sutaupoma 1 mln. 58 tūkst. 700 litų. Bet dar reikia nepamiršti, kad dalis mokytojų gali netekti darbo, jiems reikės išeitinių kompensacijų", - kalbėjo V. Kazakauskienė.
Per daug skubama?
Kalbinta "Saulėtekio" pagrindinės mokyklos direktorė Birutė Bartašiūtė mano, kad būsima pertvarka - neišvengiamas dalykas.
"Mažėja mokinių, tad natūraliai pagrindinės mokyklos palengva visai išnyks, bus gimnazijos, progimnazijos", - prognozavo B. Bartašiūtė. Pasak jos, tikimasi, kad su mokytojais neteks atsisveikinti, tačiau darbo krūvis jiems bus mažesnis.
"Santarvės" pagrindinės mokyklos direktorė Laima Vaitonienė teigė, kad siūlymai mokyklos bendruomenės nenustebino. "Šis pasiūlymas skamba nebe pirmą kartą ir nebe pirmus metus. Jau buvome pasiruošę, bet nieko nevyko. Kaip miesto politikai nuspręs, taip ir bus", - ramiai kalbėjo L. Vaitonienė.
Salio Šemerio suaugusiųjų gimnazijos atstovė, darbo grupės pirmininkė Ulijana Petraitienė buvo kategoriška - mokykla su siūlomu pertvarkos planu nesutinka ir jam tikrai nepritars. "Yra daug neaptartų, neišanalizuotų niuansų, kurie skaudžiai palies mokyklų bendruomenes, ne tik pedagogus, mokinius, bet ir tėvus, visas šeimas", - tvirtai kalbėjo U. Petraitienė.
Pasiūlymai papiktino ir I. Simonaitytės pagrindinės mokyklos bendruomenę - jei bus pritarta reorganizacijos projektui, šios ugdymo įstaigos paprasčiausiai neliks. Pasak direktorės Gražinos Skunčikienės, reorganizacija kartu sugriautų ir ugdymo įstaigos siekį tapti vienintele uostamiestyje jaunimo mokykla.
"Mes kryptingai ėjome prie jaunimo mokyklos statuso, nes tikrai matome, kad poreikis tam yra. Pagal reikalavimus jaunimo mokykloms, jose turi mokytis maždaug 50-130 mokinių, pas mus jų yra 63, tad jau reikalavimą atitinkame", - akcentavo G. Skunčikienė.
Reorganizuoti planuojamų mokyklų vadovai bei atstovai vieningai tvirtino, kad pertvarka bus skaudi ne tik finansiniais aspektais - darbo gali netekti kelios dešimtys pedagogų ir kitų darbuotojų, skubotas pervedimas į kitą ugdymo įstaigą gali turėti neigiamą poveikį mokiniams. Naujakiemio suaugusiųjų gimnazijos vadovas Pranas Surblys teigė esą sujungus dvi suaugusiųjų gimnazijas ir dar prijungus jaunimo klases, įstaiga nebegalėtų vadintis gimnazija - taptų suaugusiųjų ir jaunimo mokymo centru.
"Klaipėdai užtektų vienos suaugusiųjų gimnazijos, tad jungimui su Salio Šemerio suaugusiųjų gimnazija neprieštarauju, bet Klaipėda yra trečias pagal dydį miestas Lietuvoje, kodėl imame pavyzdį iš Šilutės? O gal dar padarykime kaip Plungėje, kur vienoje vietoje yra ne tik suaugusiųjų ir jaunimo mokymo centras, bet dar ir pedagogų švietimo centras? Būsime kaip tas žąsinas, kuris labai gudrus, bet nemoka nei gerai plaukti, nei gerai skristi, nei gerai nardyti. Bus prastai", - nuomonę dėstė P. Surblys.
G. Skunčikienė taip pat teigė, kad pertvarkos projektas neatrodo racionalus - parengtas tarsi ne uostamiesčiui, o nedideliam rajonui.
Anot P. Surblio, suaugusiuosius mokančias gimnazijas galima jungti, tačiau tai reikėtų daryti kiek vėliau.
"S. Šemerio suaugusiųjų gimnazija buvo pirmoji tokia, įkurta 1945 metais. Negi bus Klaipėdos politikai tokie nekorektiški ir neleis įstaigai 70 metų veiklos jubiliejaus paminėti? Jei jungs šiemet, tai bus paprasčiausia nepagarba ugdymo įstaigai, kurią baigė daug žinomų ir gerbiamų Klaipėdos žmonių. Manyčiau, jei reikia jungti, tai reiktų ne šiemet, o vėliau tai padaryti, - svarstė P. Surblys. - O I. Simonaitytės mokykla, kurioje yra sukurta puiki bazė jaunimo klasių mokymui, gali būti jaunimo mokykla. Pas mus, kai atsikėlėme, dirbtuvių nebebuvo likę, buitinių darbų kabinetas - tuščias, nesugebėtume pasirengti priimti jaunimą. O kam ardyti jau sukurtą mokymo bazę?"
U. Petraitienė taip pat teigia, kad projektas atrodo neapmąstytas - nėra skaičiavimų, nenurodoma nauda mokykloms bei miesto biudžetui.
"Nepasirengta socialinėms pasekmėms - išmokėti kompensacijas darbuotojams, kurie gaus atleidimo lapelius, gali atsirasti trintis tarp į kitas mokyklas perkeltų mokinių bei mokytojų. Reikia diskutuoti, kaip racionaliai pertvarkyti ugdymo įstaigas. Dabar mums ši žinia buvo kaip netikėtas šaltas dušas", - kalbėjo S. Šemerio suaugusiųjų gimnazijos atstovė.
Vydūno gimnazijos direktorius Arvydas Girdzijauskas teigė, kad mokykla neatsiriboja nuo kitų ugdymo įstaigų auklėtinių, tačiau pabrėžė, kad tai - savita mokykla.
"Pas mus taikoma savita pedagogika, yra meninė pakraipa ir čia ateina tie, kuriems tai priimtina. Vaikai - ne daiktai, tad negalima priverstinai jų perkelti ten, kur jie mokytis nenori. Nebūtume prieš jungimą, jei būtų sukurta nauja klasė, pavyzdžiui, aktorystės, į kurią galėtų ateiti I. Simonaitytės mokyklos mokiniai, kurie palengva įsilietų į mūsų bendruomenę. Svarbiausia, kad tai nebūtų mechaniškas perkėlimas, reikia jautrumo, žmogiškumo, tad siūlysime variantą, kad ateinantys sklandžiai įsijungtų į darbą", - kalbėjo A. Girdzijauskas.
Viltys išlikti
Pasak U. Petraitienės, S. Šemerio suaugusiųjų gimnazija vis dėlto viliasi, kad bus atsižvelgta į tai, jog ši ugdymo įstaiga nėra turėjusi įsiskolinimų, atliekama valstybinės lietuvių kalbos mokėjimo ir Konstitucijos egzaminų funkcija, puoselėjamos S. Šemerio atminimo tradicijos, veikia muziejus, rengiami įvairūs renginiai. Pokalbininkės teigimu, sujungus dvi lygiavertes suaugusiųjų gimnazijas, neliktų sveikos konkurencijos, tad tikėtina, kad nukentėtų ir mokymo kokybė.
"Mes tikrai nepritarsime, teiksime argumentuotą raštą, kodėl prieštaraujame. Vienas svarbiausių argumentų - 2010 m. panaudotos suaugusiųjų švietimo institucijų modernizavimui skirtos Europos Sąjungos lėšos, kuriomis pasinaudoję įsipareigojome 10 metų nekeisti statinio paskirties. Abejojame, ar prijungus mūsų mokyklą prie kitos, pagerės mokymo sąlygos - juk padidintume krūvį kitos mokyklos darbuotojams, o patys liktume už borto", - kartėlio neslėpė U. Petraitienė.
Viltį išlaikyti jaunimo klases turi ir I. Simonaitytės pagrindinės mokyklos vadovė G. Skunčikienė, tačiau pripažįsta, kad dabar viskas - politikų rankose.
"Jaunimo klasėse mokosi 63 mokiniai, suprantame, kad tokio dydžio mokyklai būtų sunku išsilaikyti, tačiau pastebėjome, kad besimokančiųjų jaunimo klasėse skaičius pamažu auga - mokytis ateina į Lietuvą grįžtantys emigrantai. Juo labiau kad Šiauliuose jaunimo mokykloje mokosi 87 mokiniai, vienoje mokykloje Vilniuje - 67, Panevėžyje - 80. Esame pasirengę savivaldybei grąžinti dalį patalpų, kad sumažintume eksploatuojamą plotą", - tikino G. Skunčikienė.
L. Vaitonienės teigimu, geriausia būtų, jei dirbti galėtų visos mokyklos, tačiau realybė verčia rinktis - gerinti sąlygas vienoje ar keliose mokyklose ar "trupinti" pinigus keliolikai.
Nori tapti licėjumi
"Vakarų ekspresas" jau rašė apie Andrejaus Rubliovo mokyklos direktoriaus Vladimiro Artamonovo planą ugdymo įstaigą gelbėti nuo reorganizacijos paverčiant ją viešąja įstaiga - pirmuoju Lietuvoje stačiatikių licėjumi. V. Artamonovo nuomone, prisidėti prie licėjaus steigimo galėtų ir miesto savivaldybė.
Savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus vedėja Laima Prižgintienė tuomet teigė, jog bent jau Klaipėdoje nėra tokios praktikos, kad privataus licėjaus steigėja būtų ir savivaldybės administracija, tačiau idėjos neatmetė. "Idėja steigti stačiatikių licėjų - sveikintina, juolab kad Klaipėdoje turime veikiančią katalikiškosios pakraipos "Vaivorykštės tako" vidurinę mokyklą", - anksčiau kalbėjo L. Prižgintienė.
Vakar Klaipėdos miesto savivaldybės administracija išplatino atsakymą dėl V. Artamonovo pasiūlymo, pasirašytą mero Vytauto Grubliausko ir savivaldybės administracijos direktorės Juditos Simonavičiūtės.
"Miesto stačiatikių bendruomenės siekis įkurti mokyklą su stačiatikiškojo ugdymo pedagogine samprata yra sveikintinas. Vadovaujantis Netradicinio ugdymo koncepcija, tokios mokyklos yra nevalstybinės, jų steigėjais gali būti fiziniai ir juridiniai asmenys, sudarę mokyklos steigimo sandorį. Tad manome, kad miesto stačiatikių bendruomenė turi visas galimybes steigti jų interesus atitinkančią švietimo įstaigą. Miesto savivaldybė, vertindama švietimo sistemos situaciją ir galimybes, taip pat neturėdama jokios konkrečios informacijos apie minimos stačiatikių mokyklos steigimo projekto detales, šiandien negali būti netradicinio ugdymo švietimo įstaigos steigėja", - teigiama miesto vadovų rašte.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą