Mokytojai tobulėja kasdien

Neužduoda namų darbų

Klaipėdos Simono Dacho progimnazijos fizikos mokytoja ekspertė Virginija Birenienė pasakojo jau daug metų mokiniams neužduodanti privalomų namų darbų. „Šiais laikais vaikai yra labai užsiėmę. Po pamokų jie eina šokti, dainuoti, sportuoti. Manau, mokytojas turi pamoką sukonstruoti taip, kad vaikus išmokytų pamokoje. Namų darbų uždavimas man panašus į mokytojo sąžinės nuraminimą. Vis dėlto, jeigu vaikas klasėje neišmoko, namie jis juo labiau neišmoks“, - įsitikinusi 37 metus mokytoja dirbanti V.Birenienė.

Mokytoja ir mokymo medžiagą kuria pati, vadovėliais beveik nesinaudoja. V.Birenienė savo mokiniams sukūrusi vadinamuosius elektroninius portfelius, kuriuose atsiduria kiekvienos pamokos medžiaga. Vaikai per pamoką su planšetėmis per kodus prisijungia prie elektroninio portfelio ir mato visą reikalingą medžiagą - ir teoriją, ir užduotis, šaltinius ir pan. Ji akcentavo, kad keičiantis pasauliui, labai svarbu, kad keistųsi ir tobulėtų patys pedagogai.

Paklausta, kokią mato ateities kartą darbo rinkoje, V.Birenienė atkreipė dėmesį, kad pasauliui keičiantis dideliais žingsniais, deja, mokykla kol kas atsilieka. „Įeinama į ketvirtą pramoninę revoliuciją, kai verslas yra kompiuterizuojamas, fabrikai bus automatizuoti, o mes mokykloje dirbame taip, tarsi vaikai, kurie gyvens ir dirbs po 20 metų, gyvens kaip dabar. Reikia robotikos specialistų, programuotojų, manau, jau dabar robotikos ir programavimo pamokos turėtų būti mokyklose. Tačiau jei mokyklose yra robotika arba jos turi 3D spausdintuvus, tai tik vienetinės mokyklos, - kalbėjo mokytoja ekspertė. - Taip pat, manau, jau reliktas yra 45 min. pamokos ir vertinimas balais. Man atrodo, kad jau išaugome iš tokių dalykų.“

Vaikai svarbiausi

Alytaus Dzūkijos pagrindinės mokyklos pradinių klasių mokytoja metodininkė Dalia Paleckienė tikino, ruošdamasi pamokoms visuomet galvoja apie mokinius, ar jie supras medžiagą, kaip tam tikrus dalykus išdėstyti kuo įdomiau ir suprantamiau, kokias vaizdines priemones geriausiai parinkti. „Kiek mokytojas skiria laiko ruošimuisi, geriausiai pasakytų šeima. Juk ne tik pamokoms reikia ruoštis, yra įvairūs nacionaliniai ir tarptautiniai projektai, dalyvavimas įvairiose darbo grupėse. Vis dėlto kito recepto mokyti vaikus nėra, reikia stengtis, susisteminti viską, nes vadovėlis ir pratybos - tik priemonės“, - kalbėjo mokytoja.

Šiais laikais pedagogų atlyginimai toli gražu neatspindi tikrojo jų indėlio, taigi kas mokytojus motyvuoja stengtis? D.Paleckienė teigia, jog mokytoja tapo, nes toks buvo jos pašaukimas.

„Aš myliu savo darbą, profesiją, man patinka vaikai, kai spindi jų akys. Džiugu matyti mokinių pažangą, rezultatą. Jaučiu atsakomybę už kiekvieną vaiką. Dirbdama negalvoju apie didesnį atlygį, galvoju apie vaikus“, - šypsojosi 24 metus pradinių klasių mokytoja dirbanti D.Paleckienė. Moteris tikino buvusi maloniai nustebinta, kai sužinojo, jog bus apdovanota Metų mokytojo premija, toks įvertinimas įpareigoja dar labiau tobulėti.

2017 metų mokytojo premijos įteiktos ir Visagino technologijos ir verslo profesinio mokymo centro profesijos mokytojui metodininkui Gintautui Derviniui; Skuodo Pranciškaus Žadeikio gimnazijos lietuvių kalbos mokytojai ekspertei Laimutei Ronkaitienei; Visagino „Verdenės“ gimnazijos pradinio ugdymo mokytojai ekspertei Danguolei Savičienei ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto gimnazijos geografijos mokytojui metodininkui Simonui Šabanovui.

Vakar renginyje buvo įteikta ir pirmoji Lituanistinio švietimo mokytojo (dėstytojo) premija. Jos dydis - 1900 eurų. Pirmuoju šios premijos laureatu dar gruodį išrinktas Gruzijos technikos universiteto Lietuvių kalbos ir kultūros centro vadovas, lietuvių kalbos dėstytojas prof. Vidas Kavaliauskas.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“