Netrukdykit kalbininkų miego

Netrukdykit kalbininkų miego

Šiais laikais jau niekas negali garantuoti, kad tėvai, rūpindamiesi savo atžalų išprusimu, šiems nenupirks leidinių, kuriuose gausu kalbos klaidų. Ar tik leidėjai dėl to kalti?

Į „Vakaro žinių“ redakciją kreipėsi moteris, pasipiktinusi vienos iš knygelių (pavadinimas ir leidėjas redakcijai žinomi - aut. past.) vaikams netaisyklinga kalba. „Veiksmažodis „sugužėjo“ parašytas su -ū, jungtukas „ir“ ir dalelytė „net“ parašyti kartu - tai tik keletas to leidinio klaidų. Kaip galime tikėtis vaikų raštingumo, kai rinkoje matome tokias knygeles?“ - retoriškai klausė jauna mama.

Valstybinės kalbos inspekcijos vyresnioji inspektorė Asta Barzdenienė teigė, kad konkretaus leidinio kalba buvo patikrinta, direktoriui surašytas nurodymas, pastabos paaiškintos. „Pokalbio metu išsiaiškinta, kad knygelė nebuvo redaguota. Tai jau senas leidinys, inspekcija tikrina tik naujai išleistas knygas, todėl daugiau jos tikrinti nebuvo prasmės“, - sakė ji.

A.Barzdenienė pasakojo, kad pernai tik dėl kelių vaikiškų knygelių kalbos leidėjams priekaištų inspekcija neturėjo, kitiems buvo nusiųstos pastabos dėl pastebėtų kalbos klaidų. Pašnekovės teigimu, inspekcija neturi galimybių patikrinti visų naujai išleistų knygų. Jeigu tikrinta knyga perleidžiama iš naujo, leidėjai atsižvelgia į inspekcijos pastabas ir klaidų nepalieka.

Image removed.Teiravomės ir Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininkės Daivos Vaišnienės, kaip komisija gali užkirsti kelią, kad tokios knygelės nepatektų į rinką.

„Leidinių kalbos taisyklingumą tikrina, įspėjimus ir nuobaudas gali skirti Valstybinė kalbos inspekcija - kaip tik ši institucija turi reikiamus įrankius, užtikrinančius kalbos reikalavimų laikymąsi. Teisinių nuostatų šiam darbui, regis, pakanka“, - kad tokie dalykai - ne komisijos reikalas, atsakė D.Vaišnienė.

Pasak jos, pateiktas leidinio pavyzdys rodo atsainų leidėjų požiūrį į savo darbą.

Pasiteiravus, kaip vaikas bus motyvuotas taisyklingai rašyti, kai rinkoje mato tokias knygas, D.Vaišnienė neneigė fakto, kad kalbos mokomasi ne tik per lietuvių kalbos pamokas mokykloje, bet ir iš aplink kalbančių žmonių, skaitomų knygų.

„Deja, iš tų pačių šaltinių išmokstama ir prastos kalbos. Rinkdama savo vaikams knygas taip pat esu pastebėjusi įvairios kokybės leidinių. Kartais knyga gali būti parašyta kad ir taisyklinga, bet be galo skurdžia ir neraiškia kalba. Žinoma, ne visada pasiseka tai pastebėti iš karto pavarčius leidinį. Jei nusipirkote netinkamą leidinį, turite kreiptis į Valstybinę kalbos inspekciją“, - pakartojo Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininkė.

Klausėme Švietimo ir mokslo ministerijos, ką ji gali nuveikti, kad tėveliai savo vaikams nenupirktų knygelių, kuriose gausu kalbos klaidų. ŠMM atstovė Elona Bagdanavičienė tvirtino, kad ne ten kreipiamės.

„Tokių knygų nusiperkame ir mes, suaugusieji, kartais su didelėmis klaidomis, taigi čia leidyklos atsako. Ministerija neatsako. Jeigu kalbame apie vadovėlius - tai jau čia kitas klausimas. Jei knygelės vaikams ir suaugusiesiems, tai ministerija nieko negali“, - sakė ji. Išeitų, kad piliečių raštingumu labiausiai rūpinasi Valstybinė kalbos inspekcija. Vis dėlto labai liūdna girdėti frazę „ne ten kreipiatės“ iš tų institucijų, kurių priedermė rūpintis kalba.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder