Sąžiningų mažuma
Trečiadienį Seime pristatytas Lietuvos aukštųjų mokyklų sąžiningumo vertinimas, kuriame nurodoma, kad net 57,4 proc. ketvirtakursių linkę elgtis nesąžiningai. Labiausiai paplitęs sukčiavimas per viešuosius atsiskaitymus, plagijavimas ir falsifikavimas.
„Nesąžiningumas labai paplitęs studentų bendruomenėje. Tai tiesiogiai priklauso nuo valstybės požiūrio. Iki šiol tai pateisinama ir nevertinama kaip rimta problema. Sąžiningi studentai, nemokantys nusirašyti, konkuruoja su nesąžiningais. Dažnai pagaunami ir nukenčia tie, kurie tiesiog nemoka sukčiauti, o žiauriausi atvejai lieka nenubausti“, - „Vakaro žiniom“ sakė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto studentų atstovas Justas Simonavičius.
Jis patikino, kad ruošinukų laikai eina į pabaigą. „Špargalkės“ nebemadinga. Dabar naudojami išmanieji telefonai klyne. Bet juos gali nesunkiai pastebėti dėstytojai. Tačiau dabar galima įsigyti belaidžių ausinių, kurių beveik neįmanoma pastebėti“, - neslėpė studentas.
Universitetai kvailio vietoje
Vilniaus Gedimino technikos universitetas (VGTU) buvo pirmoji įstaiga, nusprendusi kovoti su nesąžiningais studentais blokuodama mobiliojo ryšio signalus. Tačiau universiteto rektorius pripažįsta, jog tokia kova nėra labai rezultatyvi. „Bandom naudoti pažangias technologijas, tačiau nesąžiningų studentų technologijos taip pat tobulėja. Tai nėra problemos sprendimas, o tik viena iš prevencijos priemonių“, - sakė universiteto rektorius Alfonsas Daniūnas.
Dar didesne problema rektorius įvardino tai, kad studentai gali sukčiauti ne tik per egzaminus, bet ir pirkti rašto darbus. „Žinome, kad studentai gali visai legaliai nusipirkti mokslinį darbą. Formaliai už jį darbą rašanti bendrovė teisės aktų nepažeidžia. Aukštoji mokykla atsiduria kvailio vietoje. Mes turim dirbti lyg sekliai morkos tirdami tokius atvejus“, - apmaudo neslėpė A.Daniūnas
Ne paslaptis, jog darbus už pinigus neretai rašo patys dėstytojai. Internete apstu pasiūlymų pirkti bakalauro ar magistro baigiamuosius mokslinius darbus, net egzistuoja tinklalapiai, į kuriuos galima nusiųsti darbą rašiusio mokslininko vertinimą.
Gresia rimtos bėdos
„Tyrimai rodo, kad nesąžiningo mokymosi praktika yra įsismelkusi į mūsų akademinę bendruomenę. Nesąžiningo mokymosi kultūra buvo visada. Nebuvo tokio laiko, kad visai nebūtų sukčių, man atrodo, visi iš mūsų esam susidūrę su šiuo dalyku. Svarbu tai, kad jis mokėtų žaidimo taisykles ir būtų baudžiamas taip, kaip priklauso“, - „Vakaro žinioms“ sakė Vilniaus universiteto profesorius Arūnas Poviliūnas.
Mokslininkas patikslino, jog iki šiol galimo plagijavimo tyrimai buvo pradedami gavus nukentėjusios šalies skundą, tačiau tokių atvejų nebuvo daug. „Suinteresuota pusė pradėdavo bylas, ir matome, jog kartkartėmis jos baigdavosi sėkmingai“, - sakė A.Poviliūnas.
Tikėtina, kad ilgus metus toleruota padėtis greitai pasikeis iš esmės. Kauno technologijų universitetas tapo pirmu universitetu, kuris už plagijavimą atėmė daktaro laipsnį iš disertaciją apgynusio mokslininko. Procesas truko keletą metų. Teisybės paieškas turėtų gerokai palengvinti nauja steigiama aukštojo mokslo ir studijų ombudsmeno pareigybė.
„Tai nauja pareigybė Lietuvoje. Pasaulyje ji ypač populiari jėgos struktūrose, tokiose kaip armija. Manau, jog jis padės teisybės ieškoti tiems žmonėms, kurie iki tol nedrįso šių klausimų kelti institucijose, kuriose patys dirba“, - būsimus pasikeitimus vertino VGTU rektorius A.Daniūnas.
Iki šiol ginčus dėl mokslinių darbų autorystės sprendė aukštųjų mokyklų įsteigtos etikos priežiūros komisijos. Nepaisant nusirašinėjimo ir plagijavimo masto, retas akademinis ginčas pasiekdavo viešąją erdvę. Taip pat iki šiol nebuvo daug savo autorystės teises nusprendusių ginti piliečių. Pradėjus dirbti ombudsmenui pakaktų piliečio skundo dėl galimo jo mokslinio darbo plagijavimo, kad tyrimas būtų pradėtas.
60 - Tiek procentų aukštųjų mokyklų absolventų yra linkę diplomo siekti sukčiaudami
Eugenijus STUMBRYS - Lietuvos mokslo tarybos Mokslo finansavimo departamento direktorius:
Akademinis sąžiningumas, be jokių abejonių, yra viena didžiausių problemų. Čia panašiai kaip su korupcija - visai jos išnaikinti neįmanoma, bet stengtis reikia. Šią problemą padėtų spręsti daug priemonių, tarp jų ir išsamesni tyrimai. Svarbiausia - atsakomybės neišvengiamumas.
Man yra tekę susidurti su mokslininkų nesąžiningumu ir daugiau atvejų. Dažnas yra pasiteisinimas, kad mokslininkai verčiami rašyti daug straipsnių, dėl to turi plagijuoti. Tokie vaikiški pasiaiškinimai rodo problemos nesupratimą. Tokių dėstytojų reikia neįleisti į aukštąsias mokyklas.
Plagijavimas yra lengviau įrodomas teismuose, tačiau yra ir daug kitų etinių problemų. Tokių kaip mokslinių duomenų falsifikavimas. Čia teismuose galima ir pralaimėti. Svarbu, kad tokius žmones pasmerktų bendruomenė, ir jie atsidurtų už jos ribų.
Šiuo metu klesti pakantumas ir vienas kitų pridenginėjimas. Iš aukščiausią lygį pasiekusių mokslininkų ir administracijos turi būti aiškus signalas, kad tokie atvejai negali būti toleruojami. Deja, aukščiausias akademinis sluoksnis yra labai konservatyvus.
Parengta pagal dienraštį "Vakaro žinios"
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą