Svarbiausi sutarties punktai susiję su mokytojų etatinio darbo užmokesčio įvedimu. Numatoma, kad etatinis darbo apmokėjimas laipsniškai bus įvedamas nuo 2018 metų rugsėjo per dvejus metus. Valstybė etatiniam darbo užmokesčiui įvesti įsipareigoja per dvejus metus papildomai skirti 93 mln. eurų ir esą iki 2020 metų mokytojų atlyginimas sieks 1000 eurų.
Sutartyje numatyta 2018-2022 metais sudaryti prielaidas didinti dėstytojų, mokslininkų algas, gerinti jų darbo sąlygas.
Kolektyvinėje sutartyje taip pat numatoma iki kiekvienų metų birželio 1 dienos su sutartį pasirašiusiomis profesinėmis sąjungomis aptarti ikimokyklinio, priešmokyklinio ugdymo pedagogų atlyginimų didinimo galimybes, siekiant iki 2020 metų juos sulyginti su bendrojo ugdymo mokyklų mokytojų darbo užmokesčiu.
Iki 2018 metų rugsėjo 1 dienos bus sudaromos galimybės mokytojams mokyti kitus dalykus ir įgyti kitą pedagoginę specializaciją. Sutartyje taip pat kalbama apie kompensacines išmokas iš mokyklos pasitraukiantiems pedagogams. Be kita ko, sutarta skatinti mokyklų tinklo optimizavimą ir tobulinti mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisykles.
Ši sutartis neterminuota ir įsigalioja nuo pasirašymo datos. Sutartį, kurią parengė 6 profesinės sąjungos kartu su Švietimo ir mokslo ministerija, Vyriausybės Baltojoje salėje vakar pasirašė profesinių sąjungų atstovai, švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė ir premjeras Saulius Skvernelis. Tiesa, sutarties kol kas nepasirašė Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Andrius Navickas, tačiau sutartis galioja ir be jo parašo.
„Iš principo abejoju, ar kas nuo to pasikeis, nes ta sutartis iš esmės yra politinis aktas, kuris vargu ar padės išspręsti susikaupusias švietimo problemas. Manau, kad profsąjungos ir vėl liks nepatenkintos, jau girdėjau, kad ir dabar yra nepatenkintos. Sutartyje numatytas etatinis apmokėjimas yra svarbus dalykas, tik neaišku, kaip jis bus įgyvendintas. Abi pusės lyg ir nori to etatinio apmokėjimo, tačiau profsąjungos mano, kad jį įvedus bus išsaugotos mokytojų darbo vietos ir kils atlyginimai. Tačiau ar tai yra realu? Abejoju, ar etatinį apmokėjimą iš viso pavyks įgyvendinti, ir sunku įsivaizduoti, kad dėl to ne tik bus išsaugotos darbo vietos, bet dar ir kils atlyginimai. Neracionalizavus sistemos, algų didinti nebus iš ko. Be to, etatinis apmokėjimas turi savų pliusų, bet turi ir savų minusų. Minusas - jo įgyvendinimo mechanizmas. Dabar mokytojas, norintis daugiau užsidirbti, gali turėti daugiau pamokų. O jei jų skaičius bus ribojamas, įvyks keisti dalykai. Jau ir dabar trūksta mokytojų“, - sutartį įvertino Vilniaus licėjaus direktorius S.Jurkevičius.
Direktoriui keistas yra profsąjungų įsipareigojimas ateityje užtikrinti geresnę ugdymo kokybę.
„Toks kalbėjimas yra tuščias, nes pinigai su kokybe tiesiogiai nesisieja. Kas dabar trukdo tą kokybę pasiekti? Aišku, pinigai gali padėti užtikrinti geresnę mokytojų savijautą, bet vien dėl to kokybė nekils. Tai nereiškia, kad algų nereikia didinti, bet su kokybe tai sieti yra klaida. Apie kokybės didinimą reikia kalbėti atskirai. Manau, kad tai tėra politiniai žaidimai iš abiejų pusių. Kai nėra randami sprendimai, ministerija bando be didelių politinių sukrėtimų tęsti savo veiklą, o profsąjungos nori parodyti, kad rūpinasi mokytojų problemomis“, - kalbėjo S.Jurkevičius.
Licėjaus direktoriui nuostabą kelia profsąjungų įsipareigojimai padidinti ne tik mokymo kokybę, bet ir pasiekti, kad sumažės patyčių mokyklose. Pasak jo, jei tokie profsąjungų įsipareigojimai nebus įgyvendinti, tai Vyriausybei paliks atrištas rankas bet kada sutartį pripažinti nebegaliojančia, nes viena pusė jos nesilaiko.
Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą