Profesijų pasirinkimas: kada pradėti apie tai galvoti ir į ką atkreipti dėmesį?

Nors moksleiviai pirmuosius sprendimus dėl tolimesnių mokslų turi priimti jau 8-oje klasėje, anot karjeros konsultantės Editos Mačiulskės, pasirinkimai gali ir dažnai keičiasi net iki 12-os klasės.

Lietuvos studentų sąjungos (LSS) prezidentas Eigirdas Sarkanas teigia, kad vyrauja tam tikras stojančiųjų požiūris į humanitarinius ir socialinius mokslus, neva juos mokytis yra šiek tiek lengviau.

"Tą tikriausiai rodo ir valstybinių brandos egzaminų pasirinkimas, ir pažymių vidurkiai, ir t. t. Tikrai yra nemaža dalis būsimų studentų, kurie nelabai žino, kur ir ką jie norėtų studijuoti ir ką apskritai norėtų veikti ateityje. Būtent dėl šios priežasties jie pasirenka standartinius egzaminus, tokius, kaip istorija, matematika, lietuvių ir anglų kalba. Todėl kasmet turime tokį ganėtinai įprastą egzaminų "paketą", su kuriuo yra lengviau įstoti į socialinių mokslų sritis, negu į tiksliuosius mokslus", - kalbėjo prezidentas.

Šį reiškinį E. Sarkanas įvardija kaip profesinio orientavimo mokykloje pasekmę. "Manau, kad profesinio orientavimo Lietuvoje iš viso nėra. Arba jis yra labai minimalus. Todėl kai per kokias nors studijų muges būsimi studentai sulaukia klausimo - "ar jau žinote, kur ir ką norite studijuoti?", nepakyla net pusė susirinkusiųjų rankų. Problemos šiuo klausimu yra gilesnės ir jų tikriausiai daugiausia yra bendrajame ugdyme", - teigė pašnekovas.

Aukštoji ar profesinė mokykla?

Mokomųjų dalykų pasirinkimas su tam tikra pakraipa prasideda jau 8-oje klasėje, kai mokiniai turi nuspręsti, ar nori tolimesnį mokymąsi tęsti gimnazijoje, ar profesinio rengimo įstaigoje.

Ir nors Užimtumo tarnyba kasmet skelbia ganėtinai ilgą profesijų, kurių darbuotojų labiausiai trūksta Lietuvoje, sąrašą, anot karjeros konsultantės, dažniausias moksleivių pasirinkimas - toliau tęsti mokslus gimnazijoje ir siekti aukštojo išsilavinimo.

"Juk profesinio rengimo centruose "renkasi visi iš socialinės rizikos šeimų". Ir tai yra didžiosios dalies tėvų nuostata. Turėjau situaciją, kai vienas aštuntokas, beje, labai protingas ir gerai besimokantis, nusprendė tolimesnius mokslus tęsti profesinėje mokykloje, o aukštąjį išsilavinimą įgyti vėliau. Paklausus, kokiais motyvais remdamasis jis taip nusprendė, mokinys atsakė, kad nori įgyti profesiją ir iš karto pradėti dirbti. Vėliau, jeigu jaus poreikį ir norės tobulėti toliau, pabaigs studijas ir aukštojoje mokykloje. Šeimoje vaikinas sulaukė palaikymo tik iš mamos. Visi kiti sakė, kad "profkė" yra nerimta, kad ten mokosi tik "žemesnio" visuomenės lygio žmonės ir t. t.", - apie įsisenėjusias didžiosios visuomenės dalies nuostatas kalbėjo E. Mačiulskė.

ASMENINĖS SAVYBĖS. Profesijos pasirinkimas dažnai neatitinka žmogaus asmeninių savybių, todėl pabaigus studijas sunku rasti tinkamą darbą.

Pašnekovės išsakytus teiginius patvirtina ne tik LAMA BPO duomenys, kurie rodo, kad 2020-aisiais metais pirmojo stojimo etapo metu 60 proc. stojančiųjų aukščiausiu prioritetu rinkosi universitetų studijų programas, o 40 proc.- kolegijų. Tą patį patvirtina ir Vyriausybės strateginės analizės centro (STRATA) 2020 metais atliktas tyrimas, kurio metu buvo aiškinamasi, kokios mokymo įstaigos yra patraukliausios 10-ų ir 12-ų klasių moksleiviams bei jų tėvams.

Taip pat apklausos būdu buvo analizuojama, kas lemia tokį jų pasirinkimą. Tyrimo išvados atskleidė, kad aukštasis išsilavinimas yra daugumos baigiamųjų klasių moksleivių svajonė ir tikslas. Aukštojo išsilavinimo svarbą labiau akcentuoja gimnazijų moksleiviai, gerai besimokantys, finansiškai pasiturintys ar turintys aukštąjį išsilavinimą įgijusius tėvus moksleiviai. Ir priešingai, profesinių mokymo įstaigų moksleiviai, prasčiau besimokantys ar priskirtini socialiai pažeidžiamoms visuomenės grupėms, aukštojo išsilavinimo svarbą akcentuoja kur kas rečiau.

Remiantis atlikto tyrimo duomenimis, profesinis išsilavinimas laikomas mažiausiai patraukliu, lyginant su universitetiniu ar koleginiu. Geriausiai profesinis išsilavinimas vertinamas studijų kokybės aspektu, o prasčiau - dėl <…> visuomenės nuomonės. Priešingai negu universitetinio išsilavinimo atveju, toks profesinio mokymo suvokimas atspindi prastesnį jo įvaizdį visuomenėje, bet santykinai geresnį funkcinį išpildymą (mokymo kokybė), kuris galėtų tapti svarbiu profesinio mokymo privalumu.

Tai ar tikrai toks neigiamas šeimos ir visuomenės požiūris yra šimtaprocentinė tiesa? "Mokinių tarpe tikrai yra daug tokių, kurie galėtų mokytis profesinio rengimo mokyklose ir tapti ne tik puikiais specialistais, bet ir iš karto įsilieti į darbo rinką. Tik šioje vietoje iškyla pagrindinis klausimas, kaip reikia pakeisti šią įsisenėjusią šeimų nuostatą apie profesinio rengimo įstaigas?", - klausimą kėlė karjeros konsultantė.

Asmeninių savybių svarba

Nors pirmuosius žingsnius aiškesnio profesijos pasirinkimo link moksleiviai padaro jau ganėtinai ankstyvame amžiuje, E. Mačiulskė nėra įsitikinusi, ar tai yra tikslinga.

"Iš savo darbinės patirties galiu pasakyti, kad aiškesni moksleivių pasirinkimai įvyksta maždaug 11-oje klasėje. Mokiniai pirmuosius sprendimus turi priimti dar paauglystėje. O šiuo periodu vyksta didžiausi vidiniai konfliktai pirmiausia su savimi pačiu: jiems dar trūksta brandos, vyksta identiteto paieškos, todėl sudėtinga prieiti prie argumentuotų ir kritiškų sprendimų", - teigė pokalbininkė.

Ateities profesijos pasirinkimui didžiulę įtaką daro artimoji aplinka. "Labai svarbu, ką gyvenime veikia ar veikė mama, tėtis, dėdė, teta, seneliai ir t. t. O labiausiai ateities sprendimus lemia draugai. Žinoma, jeigu paklaustumėte 10-okų, kas skatina juos rinktis vienokią ar kitokią profesiją, apie 80 procentų šio amžiaus moksleivių jums pasakytų, kad sprendimą priima jie patys. Tačiau galiu drąsiai pasakyti, kad didžiausia įtaka yra daroma šeimos ir draugų. Draugų įtaka yra net didesnė negu šeimos", - akcentavo E. Mačiulskė.

Kadangi Lietuvoje vis dar sunkiai suvokiama, kad moksleivis, pabaigęs 12 klasių, gali nuspręsti niekur nestoti ir bent jau metus laiko pasvarstyti, ar užsidirbti savo pinigų, natūralu, kad jauni žmonės stoja bet kur. Ir dažniausiai tik tam, kad išpildytų šeimos ar giminės lūkesčius.

"Užsienyje studijos yra itin brangios, todėl būsimi studentai labai sąmoningai, pabaigę mokyklą, dar kartą gerai apgalvoja savo studijų pasirinkimą. Dažniausiai moksleiviai pasidaro pertrauką, kad užsidirbtų pinigų, ir tik tada stoja į aukštąją mokyklą, nes suvokia, jog šeima galbūt neišgalės jų išlaikyti, kol šie studijuos", - apie užsienio šalyse vyraujančias tendencijas kalbėjo pokalbininkė.

Mūsų šalyje situacija kitokia: mokslas visiems pasiekiamas ranka, o ir tėvai pasirengę parduoti namą, žemės sklypą ar dar ką nors, kad vaikas bet kokia kaina, patogiai ir be problemų pabaigtų bet kokias studijas.

Kitas svarbus aspektas, pasak specialistės, yra sąmoningas savo asmeninių savybių ir gabumų vertinimas. "Negalima žiūrėti vien tik į pažymius, gaunamus mokykloje. Reikia aiškiai suvokti, ar turimi gebėjimai atitinka profesijos pasirinkimą", - pasakojo pašnekovė.

Ir šioje vietoje vėl sugrįžtame prie anksčiau minėtos tendencijos - "stoti bet kur ir studijuoti bet ką". Pabaigus aukštąją mokyklą dažnai paaiškėja, kad būsimo darbo pobūdis visiškai neatitinka žmogaus asmenybės. "Žmonės stoja bet kur, įstoja, pabaigia, bet tinkamų savybių dirbti darbui pagal pasirinktą profesiją jie neturi", - akcentavo E. Mačiulskė.

Šią situaciją aiškiai iliustruoja statistika, kuri rodo, jog tam tikros srities specialistų aukštosiose mokyklose yra paruošta daugiau negu Lietuvoje reikia, tačiau darbo rinkoje jų vis vien trūksta.

Tikslieji mokslai įkandami ne visiems

Kad studijuoti humanitarinius ir socialinius mokslus yra lengviau, karjeros konsultantė nesutinka. "Humanitariniai ir socialiniai mokslai jau yra tapę savotiška kliše. Pagrindinis mokomasis ir stojamasis dalykas, norint į juos įstoti, vis dėlto yra matematika. O nuo kada matematika yra ne tikslusis mokslas? Psichologijoje didžiausią stojimo balą sudaro matematika. Ekonomika taip pat yra socialinis mokslas, tačiau pagrindinį stojamąjį balą taip pat sudaro matematika. Su rinkodara - tas pats. Socialiniuose moksluose matematikos yra tikrai daug. Todėl manau, kad tai yra tik dar viena įsišaknijusi klaidinga nuostata, kad socialiniai mokslai neva yra lengvesni", - pabrėžė E. Mačiulskė.

GEBĖJIMAI. Naujosios kartos vaikai kur kas lengviau adaptuojasi prie pokyčių. Asociatyvi "Pixabay" nuotr.

Pokalbininkės teigimu, didžiausi konkursai stojant į aukštąsias mokyklas vis dėlto išlieka medicinos srityje, nors vietų skaičius joje ir ribotas.

"Jeigu susidarytų didesni konkursai stojant į humanitarinių ir socialinių mokslų studijas ir jose taip pat būtų ribotas vietų skaičius, tada būtų galima atsirinkti gabiausius studentus, taip pat, kaip ir stojant, tarkim, į mediciną", - svarstė pašnekovė.

LAMA BPO duomenimis, 2020-aisiais universitetuose socialinius mokslus rinkosi 42,9 proc. stojančiųjų, o kolegijose - 44,1 proc.

E. Mačiulskės teigimu, mokyklų, kurios turi akademines klases su tam tikromis pakraipomis, 12-okų profesijų pasirinkimai yra įvairesni - vyrauja technologijų, inžinerijos, biomokslų ir medicinos sritys.

"Tačiau norint įstoti į šias studijų programas, mokykloje A lygiu reikia mokytis tokius dalykus kaip fizika, matematika, informatika ir t. t. Juk tikrai ne visų gebėjimai tiksliesiems mokslams yra aukšti ir tikrai ne visiems "širdis dainuoja" juos besimokant. Tai jeigu mokiniui nesiseka chemija ir matematika, kurių reikės stojant į mediciną, o jeigu dar koją kiša fizika ir programavimas, tai natūralu, kad lieka humanitariniai ir socialiniai mokslai bei menai.

2020-aisiais metais universitetuose ir kolegijose pagal pirmąjį prioritetą biomedicinos mokslai buvo gerokai populiaresni už technologijos mokslus, pastaruosius besirenkančiųjų sparčiai mažėjo abiejuose sektoriuose: universitetuose biomedicinos mokslus rinkosi apie 23 proc., kolegijose - apie 24,4 proc., o technologijos mokslus universitetuose - jau tik 8,9 proc., kolegijose - 18,1 proc. Remiantis LAMA BPO, stojančiųjų skaičius į meno sritį išliko stabilus - universitetų sektoriuje siekė 6,1 proc., o kolegijų - 4,6 proc.

"Stebėdama tendencijas, labai abejoju, ar ateityje profesijų pasirinkimai keisis. Nes vaikai eina vis lengvesniu keliu", - pamąstymais dalijosi specialistė.

Pasak E. Mačiulskės, lengvumo siekis tikrai netaps kliūtimi šiai kartai. "Jie neprisiriša nė prie vienos šalies, namų ar mokyklos. Šie vaikai kur kas lengviau adaptuojasi prie įvairių situacijų ir laiko save viso pasaulio piliečiais", - savo pastebėjimus išsakė pašnekovė.

Ateities profesijos ir reikalingiausios savybės

Pasaulį sudrebinusi iki šiol niekam nežinoma COVID-19 pandemija dar kartą įrodė, kad žmonija geba prisitaikyti ir išlikti įvairiomis sąlygomis. Todėl nenuostabu, kad viena iš pagrindinių būtinų ateities žmogaus savybių taps būtent prisitaikymas ir lankstumas.

Manoma, kad išlikimą ateities darbo rinkoje lems ne tik teisingas ir perspektyvus profesijos pasirinkimas. E. Mačiulskės teigimu, šiuo metu svarbiausia yra viskuo domėtis ir stebėti ne tik save, bet ir kas vyksta pasaulyje.

"Aktualiausios savybės ateityje, beje, kaip ir dabar, bus kūrybiškumas, kritinis mąstymas, emocinis intelektas, gebėjimas dirbti komandoje ir prisitaikyti prie pokyčių. Taip pat labai svarbus bus technologinis išprusimas", - akcentavo specialistė.

Įvairių šaltinių teigimu, labiausiai ateityje bus reikalingi įvairių sričių kūrėjai. Tačiau koja kojon eis ir vis didėjanti psichologų ir psichoterapeutų paklausa. Kasdien didėjantis stresas ir įtampa dėl vis labiau modernėjančių technologijų, kurios anksčiau ar vėliau užims didžiąją dalį darbo vietų, laiko trūkumo ir informacijos pertekliaus, natūraliai privers žmones pergalvoti savo egzistencijos ir reikalingumo prasmę. Tačiau tokie drastiški ateities scenarijai dar toli. "Manau, kad šiuo metu reikia žiūrėti į tai, kas vyksta dabar", - pabrėžė E. Mačiulskė.