Trys mokytojai ir trys mokiniai vykome į Vokietiją, Somerdos miestą, dalyvavome tarptautiniame mokyklų partnerysčių projekte "Comenius". Tai - bendradarbiavimo projektas, kuriame įvairių šalių moksleiviai bei mokytojai bendrauja ir kartu dirba įvairiose teminėse srityse.
Šįkart projekte dalyvavo Vokietijos, Suomijos, Vengrijos, Lietuvos bei Lenkijos mokyklų atstovai ir visus mus suvienijo vandens tema.
Dar prieš kelionę jaučiau šiokį tokį jauduliuką. Išvažiuoti į užsienį be tėvų savaitei ir gyventi kitataučių šeimoje, kurioje niekas nešneka mūsų gimtąja kalba, man buvo visiškai nauja ir nepatirta. Prieš kelionę galvojau, kad tai didelė rizika, bet noras įgyti gyvenimiškos patirties, susipažinti su įvairiataučiais žmonėmis ir bent kiek įsisavinti kitos šalies kultūrą nustelbė visą jaudulį. Dabar drąsiai galiu teigti, kad rizikuoti buvo verta.
Buvo labai malonu ir jauku, kad tiek mumis besirūpinančios šeimos, tiek projekto organizatoriai ir kuratoriai iš mokyklos mums buvo suplanavę ir pažintinę, ir pramoginę veiklą kiekvieną dieną, todėl Vokietijoje nuobodžiauti neteko.
Somerdos mokyklos konferencijų salėje sulaukėme šilto priėmimo. Viskas buvo be jokios pompastikos, paprasta, tačiau be galo natūralu ir širdžiai miela. Organizatoriai leido mums pasijausti kaip namuose ir stengėsi, kad nieko netrūktų.
Buvo labai įdomu vaikščioti po mokyklos koridorius, stebėti, kaip pertraukų ir pamokų metu elgiasi mokiniai, juos šnekinti. Taip pat pamatėme daugelį kabinetų ir juos galėjome palyginti su lietuviškosiomis mokymo įstaigomis. Bent jau aš didelio nusivylimo nepatyriau: mūsų mokyklos nuo vokiečių mokyklų estetikos, modernumo ir jaukumo aspektais nedaug kuo skiriasi.
Netgi radau vieną dalyką, kuriame mūsų gimnazija tikrai pranašesnė - tai maistas. Patys vokiečių moksleiviai retai valgo mokykloje, o pas mus pertraukų metu nusidriekia ilgiausios eilės.
Po rytinės programos mokykloje mums pasiūlė kartu keliauti į Erfurtą. Po dvidešimt minučių trukusios kelionės atsidūrėme Tiuringijos regiono sostinėje. Miestas sužavėjo savo architektūra, švara, žmonės labai malonūs ir besišypsantys.
Kitą dieną nuo pat ryto visi projekto dalyviai pradėjome pažintinę kelionę į Luisenhalo vandenvietę ir vandens užtvanką Tiuringijos miške. Anksčiau prieš šią išvyką niekada nebuvau susimąsčiusi, koks yra sunkus vandens kelias. Labai paprasta atsukti čiaupą ir įsipilti vandens. O kaip viskas iš tikrųjų vyksta, mes turėjome progą sužinoti apsilankę vandenvietėje. Labiausiai kvapą gniaužė besileidžiant tuneliais po vandeniu.
Priešpaskutinę mūsų viešnagės dieną dirbome grupėmis, žaidėme žaidimą "Minecraft", statėme objektus, kurie turėjo būti susiję su kiekvienos šalies vandens vartojimu. Sužavėjo tai, kad rimtame projekte mes galėjome parodyti savo kūrybiškumą, pažaisti ir pristatyti vandens temą linksmai.
Ketvirtadienio vakaras turbūt išliks kiekvieno projekto dalyvio atminty dar ilgai. Visus mus organizatoriai pakvietė į Somerdos kultūros centrą, kuriame vyko šio projekto etapo uždarymo renginys. Labai įdomu buvo stebėti kiekvienos šalies prisistatymus. Mes rodėme videofilmą apie Lietuvą, jos ekonomiką, istoriją, aktualijas ir gamtą, taip pat pristatėme mokyklą, miestą.
Geriausia vakaro dalis, bent jau mums, lietuviams, buvo logotipo rinkimų rezultatai. Susumavus visų balsavusių projekto dalyvių balsus, paaiškėjo, kad šiais metais šalia "Comenius" vardo puikuosis aukuriečio Kasparo Mikučio sukurtas logotipas.
Mane labiausiai sujaudino tai, jog kai aš atsisveikinau su savo globėjais, jie man pasakė, kad pasimatysime Mėmelyje. Žavu, jog jie prieš man apsilankant domėjosi mūsų kraštu.
Ateinančiais metais, kai kitas "Comenius" projekto etapas vyks Klaipėdoje, mes turėsime labai stengtis jį suorganizuoti kuo geriau, kad projekto dalyviai taip pat šauniai jaustųsi mūsų mieste, kaip ir mes jautėmės Somerdoje.
Rašyti komentarą