Socialiniai mokslai traukia kaip magnetas
Socialiniai mokslai traukia kaip magnetas

Verslininkai jaunimą protina nesirinkti neperspektyvių socialinių mokslų, tačiau tokie raginimai - tarsi balsas tyruose. Įsibėgėjus bendrajam priėmimui į Lietuvos aukštąsias mokyklas, ryškėja pirmieji abiturientų pageidavimai. Ir toliau populiariausi išlieka socialiniai mokslai. Kol kas juos pasirinko 41 proc. stojančiųjų.

Metai nauji, mados tos pačios

Vakar 3112 šalies abiturientų laikė vieną iš paskutinių ir kartu vieną sudėtingiausių brandos egzaminų - valstybinį fizikos egzaminą. Šiandien abiturientų dar laukia užsienio kalbos (vokiečių) valstybinis egzaminas, kurį laikys 256 kandidatai. Rytoj 2631 kandidatas laikys paskutinį - informacinių technologijų - valstybinį egzaminą.

Pakartotinė egzaminų sesija prasidės birželio 20 dieną ir baigsis liepos 5-ąją.

Nors egzaminai dar nesibaigė, bendrasis priėmimas į Lietuvos aukštąsias mokyklas jau įsibėgėjo. Nuo birželio 1 dienos stojantieji gali pildyti prašymus Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO) sistemoje.

LAMA BPO duomenimis, vakar iki 12 val. 11 759 stojantieji jau buvo užpildę savo pirmojo etapo prašymo pageidavimus. Tai reiškia, kad buvo pasirinktos konkrečios studijų programos konkrečiuose universitetuose.

Kol kas tarp stojančiųjų mados nesikeičia. Populiariausia ir toliau išlieka socialinių mokslų studijų sritis. Ją renkasi 41,74 proc. stojančiųjų. Studijoms biomedicinos mokslų srityje gauta 20,84 proc., o technologijos mokslų srityje 13,93 proc. visų pareikštų pageidavimų studijuoti universitetuose ir kolegijose. Menų studijų sritį pasirinko 12,89 proc. stojančiųjų, humanitarinių - 5,99 proc., o fizinių - 4,6 proc.

Tarp stojančiųjų tradiciškai populiaresnės universitetinės studijos. Studijuoti universitete pareikšti 7684 pageidavimai, o kolegijose - 4080.

Beje, anot LAMA BPO, socialinių mokslų populiarumas, palyginti su pernai, yra šiek tiek sumažėjęs. 2012 metais bendrojo priėmimo metu socialinius mokslus rinkosi 46 proc. stojusiųjų.

Tiesa, iki bendrojo priėmimo pabaigos dar liko 36 dienos, todėl padėtis gali radikaliai pasikeisti. Įprastai kasmet prašymus studijuoti pateikia daugiau kaip 40 tūkst. asmenų.

Jaunuoliai prašymus gali pateikti iki liepos 23 dienos 17 val. Liepos 27 dieną iki 12 val. užpildžiusieji prašymus sužinos, kur yra pakviesti studijuoti, o iki rugpjūčio 2 dienos bus pasirašomos sutartys su aukštosiomis mokyklomis.

Manipuliacijos baigsis

„Jaunimas nebūtų jaunimas... Jie eina ten, kur lengviau“, - taip pirmuosius abiturientų pageidavimus įvertino švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis.

Jis sako, kad stojimų mados turėtų pradėti keistis, kai bus baigtas braižyti profesijų žemėlapis. Ką tai reiškia? Aukštosios mokyklos nebegalės manipuliuoti abiturientais, skelbdamos apie nerealias įsidarbinimo perspektyvas, šviesią ir turtingą ateitį. Švietimo ir mokslo ministerija seks, kaip po studijų baigimo pavyksta įsidarbinti konkrečių studijų programų, konkrečių aukštųjų mokyklų absolventams, kiek jie uždirba.

Pasak D.Pavalkio, objektyvūs duomenys turėtų padėti abiturientams apsispręsti, ar tikrai verta rinktis vieną ar kitą studijų programą.

„Mes rinksime iš „Sodros“ ir darbo biržos duomenis apie atskirų specialybių žmonių įsidarbinimą, apie jų algų dydžius, jų karjeros kitimą. Dabar visos aukštosios mokyklos skelbia, ką nori: kad pas juos geriausia studijuoti, nes visi randa darbą. Atsiradus tokiam dalykui, aukštosios mokyklos negalės tuščiai girtis, kad jos labai geros. Bus objektyvūs kriterijai, kurie padės abiturientams atverti akis“, - „Respublikai“ sakė D.Pavalkis.

Toks žemėlapis turėtų atsirasti jau kitąmet. O kokių priemonių imtasi šiemet?

Švietimo ir mokslo ministras tikisi, kad stojimų tendencijas keis valstybės užsakymas. Šiemet aukštosioms mokykloms paskirstytos 276 tikslinės studijų vietos. Policininkams rengti skiriama 100 tikslinių studijų vietų, visuomenės sveikatos sektoriui numatytos 32, žemės ūkiui - 24, sportui - 12 ir tekstilei - 6 tikslinės studijų vietos.

Be to, pirmakursių pasirinkimui įtakos turėtų turėti ir perskirstytas finansavimas studijų sritims. Daugiausia lėšų, t.y. trečdalis visos sumos (arba 5,3 mln. litų), skirta technologijos mokslų specialistams rengti, o socialiniams mokslas numatyta gerokai mažiau - 3,9 mln. litų.

Tačiau ministras pripažino, kad tik lėšų perskirstymas padėties radikaliai nepakeis.

„Galiu pasakyti, kad pomėgis rinktis socialinius mokslus ne tik Lietuvos, bet visos Europos bėda. Teko šnekėti su Prancūzijos švietimo ministre. Ji lyg ir pasiguodė, o gal mane nuramino, kad pas juos taip pat yra daugybė teisininkų, kurie neturi darbo. Net keli šimtai tūkstančių. O štai Prancūzijos ūkyje trūksta 800 tūkst. inžinierių, kuriems darbą siūlo čia ir dabar. Didesnė dalis gal ir toliau links prie socialinių mokslų, bet aš tikiuosi, kad stodami abiturientai atsižvelgs į tai, kad techniškuosiuose moksluose daug didesnis šansas gauti valstybės finansavimą“, - sakė D. Pavalkis.

Be to, planuojama nuo 2016 metų įvesti privalomą matematikos egzaminą, nors tai piktina moksleivius ir jų tėvus.

„Gal vieniems nepatinka, kitiems patinka. Štai pramonininkai, verslas sako, kad to labai reikia. Socialiniai mokslai tuo klausimu skeptiški. Gal ir nepopuliarus siūlymas, bet ne humanitarai, ne sociologai pavers mūsų šalį klestinčia. Tai turės padaryti technologai, inžinieriai, gamyba, aukštosios technologijos, mokslo atradimai... Be matematikos kalbėti apie rimtesnį Lietuvos proveržį mes negalime“, - sakė ministras.

Sidebar placeholder