Penktadienį Klaipėdos universiteto (KU) bei Lietuvių kalbos draugijos surengtoje konferencijoje "Vardai, vardynas, vardynos: Asmenvardžių ir kitų pavadinimų aktualijos" kalbėta su kokiomis kalbinėmis problemomis žmonės susiduria kasdienybėje ir kaip reikėtų tobulinti įvairius teisės aktus, kad lietuvių kalbos neužgožtų vis labiau į kasdienybę besiskverbiančios svetimybės.
"Idėja suorganizuoti tokią konferenciją-diskusiją atėjo iš liaudies. Į mus kreipėsi verslininkas Mindaugas Karalius ir pasiūlė ne tik idėją bet ir paramą. Reikia pripažinti, labai retas atvejis, kai verslininkai pasisiūlo remti humanitarines konferencijas. Žinia, šiais laikais be pinigų nieko nepadarysi, todėl kai patiems nebereikia ieškoti lėšų, organizaciniai darbai pasidaro kur kas lengvesni. O šios konferencijos tikslas ir buvo tas, kad viršūnėlės išgirstų, kokios yra paprastų žmonių problemos, o pastarieji sužinotų, kokie yra teisės aktai ir ką būtų galima tobulinti", - sakė konferencijos organizatorius KU Humanitarinių mokslų fakulteto dekanas Rimantas Balsys.
Konferencijoje pranešimus skaitę klaipėdiečiai be kita ko iškėlė jau ne kartą akcentuotą problemą - nelietuviškų įmonių pavadinimų dominavimą Klaipėdos mieste.
Pasak Klaipėdos savivaldybės kalbos tvarkytojos Astos Chrustaliovos, nors pagal galiojančius teisės aktus Lietuvoje įmonę pavadinti užsienietišku pavadinimu galima tik labai retais atvejais, tačiau verslininkai vis randa būdų kaip šiuos teisės aktus ignoruoti.
"Didžiausią įtaką tam turi Prekių ženklų įstatymas, kuris yra suderintas su ES direktyvomis. Kai įregistruojamas prekės ženklas, jam jokie kalbiniai reikalavimai netaikomi, čia leidžiama naudoti bendrinius žodžius "hotel", "club" ir kt. O jei ženklas įregistruotas - jis jau teisiškai apsaugotas. Be to nėra reglamentuota koks turi būti santykis tarp ženklo ir pavadinimo. Taigi ir turime tokią situaciją, kad verslininkai ant pastato kabina didžiulį ženklą "hotel" ir šalia mažytėmis raidelėmis: "viešbutis", - tendencijas pastebėjo A. Chrustaliova.
Kita problema esanti ta, kad Registrų centras laikosi labai liberalios pozicijos ir registruojant įmonių pavadinimus kalbinių dalykų nepaiso.
"Kaip atrodo, kai viena valstybinė įmonė įregistruoja pavadinimą, o kita valstybinė įmonė po kiek laiko nori verslininkui už tokį pavadinimą taikyti baudą?", - dabartine situacija stebėjosi A. Chrustaliova.
Be kita ko konferencijoje užsiminta, kad galbūt problemą padėtų išspręsti naujos redakcijos Kalbos įstatymas, tačiau jau šešti metai vos tik jį pradėjus nagrinėti Seime kyla didelės diskusijos ir sprendimai nukeliami vėlesniems laikams.
"Manau, kad vien teisės aktai čia nepadės. Viskas prasideda mūsų galvose. Tol, kol lietuvis kompleksuos, kad jis yra per mažas kitų tautų akivaizdoje, tol jis negerbs ir savo kalbos. Ką ir kalbėti, kai krepšinio klubas "Žalgiris" ant savo vėliavos rašo "B.C." (angliškai - baskteball club), kai vietoje lietuviško žodžio "gintaras" visur rašome "amberis", ir kai grupelė muzikantų iš Naujakiemio gatvės sugalvoja savo grupei tokį pavadinimą, kad atrodo tarsi jie būtų iš Amerikos atvykę. Aš suprantu tik viena - mes norime tapatintis su didesnėmis tautomis", - svarstė vicemeras, lietuvių kalbos saugojimo asociacijos steigėjas Vytautas Čepas.
Be kita ko jis užsiminė, kad kitais metais Klaipėdoje jau turėtų stovėti paminklas mirusiems žodžiams.
"Ir žinote, ką aš pastebiu? Tas artojas, kuris per dieną aria, o vakare dar "čierką" padaro, jis tarmiškai kalbėdamas dar saugo tikrą lietuvišką žodį. Deja, mūsų kalbą labiausiai marina inteligentija. Kalbai turi būti padėtas toks pamatas, kad būtų ją patogu naudoti. Čia kaip ir švarkas - gali būti nevykęs, o gali būti toks, kad ir be liemens būdamas atrodai tarsi jį turys...", - pastebėjo V. Čepas.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą