Be viso to, kas išvardyta ir dar nepaminėta įžangoje, Jūs domitės Rytų filosofija ir kovos menais. Leiskite paklausti, koks būtų bendras vardiklis, jungiantis visą Jūsų veiklą? Kaip prisistatytumėte dviem žodžiais?
Dviem..? Padedu kitiems. Galiu pasakyti ir dviem simboliais: F1. Jie yra jūsų kompiuterio klaviatūroje.
F1 reiškia "help", pagalba. Noras nuolat mokytis ir padėti mokytis kitiems - kur veda jo šaknys? Į Jūsų šeimą? Kokius formalius mokslus esate baigęs?
Keistas klausimas. Manau, svarbu tik tai, kas esi ir ką darai šiandien. Aš mokausi visą gyvenimą, bet jeigu klausiate, tai esu baigęs aukštąjį mokslą Lietuvoje, studijavau Olandijoje, Vokietijoje ir nuolat mokausi stažuotėse, kursuose ir pan. Šiandien kartu su partneriais valdome dvi įmones, iš kurių viena tarptautinė, ir dalinuosi patirtimi su jaunimu, norinčiu puoselėti verslo idėjas ir jas realizuoti tėvynėje.
Kaip jiems sekasi tai daryti?
Pirmiausiai norėčiau pasakyti, kad tiek daug veiklos galimybių jaunimui, visokiausių projektų ir iniciatyvų, finansuojamų ir Europos Sąjungos, ir kitų institucijų, dar nėra buvę ir galbūt ateityje nebus. Jų netgi, sakyčiau, per daug. Nežinau, kas bus po poros metų, galbūt štilis, bet šiandien yra perteklius, jaunimui jau net per sunku atsirinkti. Per didelis pasirinkimas gimdo pasyvumą.
Kalbant apie jaunimo verslo iniciatyvas, jų tikrai yra labai sėkmingų. Yra noro, aistros, kūrybiškumo, tačiau trūksta pasišventimo ir atsakomybės. Pažada - ir nepadaro. Arba vėluoja.
Vien noro sukurti verslą nepakanka - reikia įdėti daug darbo, padaryti tai, ką esi įsipareigojęs, iki galo, ir jausti atsakomybę prieš komandą, prieš mokytojus - prieš tuos, kurie į tave investavo savo laiką. To mūsų jaunimui trūksta.
Šį rudenį Vilniuje vyko JCI konferencija, kurioje dalyviai mokėsi debatų meno, pažinti save, svajoti, išsikelti gyvenimo tikslus ir jų siekti...
"Junior Chamber International" - tai pelno nesiekianti organizacija, kurios tikslas - įgalinti jaunus žmones kurti pozityvius pokyčius visuomenėje.
O kaip jūs jaunimą mokote išsikelti tikslą ir jo siekti? Tarkime, šiandieninis dvyliktokas dar nežino, ką jam studijuoti baigus mokyklą, kokį kelią pasirinkti.
Trumpai kalbant, formulė tokia: noriu, galiu, darau. Reikia paklausti savęs, kur aš esu, ir kur noriu atsidurti. Tuomet konkrečiai numatyti, kaip tai padarysiu.
Kad žinotum, kur esi ir nori atsidurti, turi susipažinti su savimi: sužinoti, kas tave "veža" ir ką tu gali. Ar gali tai, ko nori? Ar nori to, ką tau sako kiti, kad gali? Ar tikrai tas tikslas yra tavo?
Kad visa tai sužinotum, reikia pažinti save. Tai nuolatinis, nesibaigiantis procesas, todėl žmonės ir mokosi visą gyvenimą.
Nėra vienintelio teisingo būdo ieškoti savęs - jų daug. Kaip ir kelių į kalną - begalė, bet užlipus į jo viršūnę vaizdas atsiveria visiems tas pats.
Svarbu, kad tikslas turi būti pozityvus. "Nenoriu būti vargšas" - netinka, nes negatyviame tiksle slypi mintis, kad "kažkas su manimi blogai".
Taip, dažnas jaunuolis tiesiog nori būti turtingas, ir viskas.
Šią temą dažnai nagrinėjame jaunimo seminaruose. Aš jų klausiu: o ką reiškia "turtingas" būtent tau? Turėti mašiną? Vieną ar dvi? O kokio modelio? Nieko nedirbti - ir gauti daug pinigų?
Abstraktų žodį "turtingas" pirmiausiai reikia detalizuoti, konkretizuoti, apskaičiuoti.
Kitas dalykas - pagalvok, kiek tu esi pasirengęs aukoti dėl savo tikslo. Ar, užuot pramogavęs su draugais, visą dieną sprendi matematikos uždavinius? Juk aukoti draugus - tai aukoti kai ką svarbaus, tiesa? Bet kremtantieji knygas sąmoningai investuoja savo laiką kitur, nes jie žino, ko siekia, kodėl tai daro, kur nori nueiti. O jeigu tu turi tikslą tapti profesionaliu sportininku, bet treniruotes iškeiti į sėdėjimą ant suoliuko su draugais...
Kita vertus, matematiką galima spręsti ir su geriausiu draugu. Kaip ir lankyti treniruotes.
Įdomu, kokiomis formomis jūs mokote suaugusiuosius?
Įvairiai: seminaruose, konkrečiose darbo vietose, vyksta pratybos gamtoje, mieste...
Seminare moksleiviams pasakojote apie NLP. Kas tai yra ir kaip tai gali padėti mokiniui?
Neurolingvistinis programavimas yra labai plati tema, bet trumpai galima apibūdinti taip: taikomoji psichologija. Tai metodai, kuriuos taikydamas sau ir kitiems gali pasiekti geresnių rezultatų.
Ar galėtumėte patarti, kaip greičiau ir geriau įsiminti mokomąją medžiagą?
Pirmiausiai turi stebėti save ir išsiaiškinti, kokiu būdu tu informaciją geriausiai suvoki. Vieniems būdingas vizualinis, kitiems auditorinis, kitiems kinestetinis ir t. t. suvokimas.
Vizualai geriausiai informaciją suvokia per reprezentacinę sistemą, susijusią su vaizdu; audialai - per garsus ir klausą; kinestetikai - per jutimą, lytėjimą.
Stebėkite save: ar jūs geriau išmokstate medžiagą sėdėdami tyloje ir skaitydami, ar jums reikia skaityti garsiai - girdėti informaciją, ar jums būtina vaikščioti, šokinėti, ritmiškai judėti (taip lengviau įsiminti istorines datas), ar informaciją lengviau įsiminti siejant ją su vaizdiniais, asociacijomis, kuriant galvoje visokias istorijas...
Lygiai taip pat jūsų sakoma informacija pasieks ir kito žmogaus ausis. Kuo geriau jis ją suvoks (pagal savo tipą) - tuo didesnį poveikį jam turėsite.
Kokių projektų su savo bendraminčiais numatote įgyvendinti artimiausiu metu?
Ne vieną, ir ne du... Prieš porą metų su JCI nariais vykdėme projektą jaunimui "Pasilik Lietuvoje" - kitąmet norime jį atgaivinti arba pradėti panašų, pamatysime, kas bus aktualiausia Lietuvoje. Taip pat žadame aktyvinti socialinius projektus, kaip antai viešųjų erdvių - vaikų darželių, parkų - gražinimas (JCI Lietuva projektas "Spalvotas gyvenimas"). Mes tai jau darome septynerius metus.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą