Algimantas Ramanauskas: "Tiesiog esu"

Su savais vaikais sunkiau. Kai užaugini tokius laisvus, koks pats esi - tai paskui sunku susikalbėti.

Dėl ko nesusikalbate?

Mano namuose turi būti mano tvarka. Ar ne? O aš kartais nerandu savo daiktų kur pasidėjęs. Išėjo sūnus, išsinešė dirbtuvės raktus. Didžiausias karas kyla, kai prie mano muzikos vaikai pradeda lįsti. Savo sūnų niekada nesu mušęs, tačiau štai vyresnysis neseniai velnių išlaužė jaunėliui. Už tai, jog pagavo rūkantį su draugais. Mano vyriausiajam dabar 21-eri, o mažyliui - 12 metų, o vidurinysis Anglijoje, su mama, Kembridže studijuoja.

Anksčiau buvo įprasta patį visus su žmona Egle matyti. Ar nesunku dabar atskirai gyventi?

Gal ir gerai, kad nereikia užpakaliais trintis. Jau šešeri metai taip, jau atpratome kartu gyventi. Susitinkame kartą per du mėnesius ir užtenka. Buvau ir aš Anglijoje pusantrų metų, bet sugrįžau.

Prieš tai ilgą laiką buvote išvykęs į Ameriką, paskui į Angliją, bet visada sugrįžtate į Klaipėdą. Kodėl?

Aš negaliu kitur gyventi. Aš Klaipėdoje gimęs, čia užaugęs, net Vilniuje ilgiau išbūti negaliu, nors buvau išvažiavęs du kartus po pusmetį. Visur kitur vis tiek esi svetimas.

Amerikonai nors ir draugiški, bendrauja su tavimi, šypsosi, bet jauti, jog laiką nuolat skaičiuoja. Šiai menininkai užsienyje man patinka. Ten jie laikomi legaliais bepročiais ir elgiasi taip, kitoniškai. Lietuvoje to nėra. Lietuvoje menininkai stengiasi įtilpti į visuomenės nustatytas normas. O Klaipėdoje menininkai man atrodo patys save pasendinę.

Prieš metus jūsų kūriniai tarp 150 dailininkų paveikslų iš viso pasaulio buvo eksponuojami Londono karališkoje dailės galerijoje. Kuo pačiam skiriasi dalyvavimas parodoje užsienyje ir Klaipėdoje?

Parodose užsienyje gali pasitikrinti, kas esi bendrame pasaulio meno kontekste. Tai menininkui labai svarbu. Parodoje Londone pardaviau vieną paveikslą ir iš karto išsipirkau ekspozicijos plotą šiųmetinėje parodoje.

Klaipėdoje rengti parodą man yra baisiau. Dėl to, kad ją įvertina kolegos, mokytojai. Čia negali surengti parodos iš to, ką turi dirbtuvėje, turi parodyti kai ką naujo, nesikartoti.

Pastaruoju metu Klaipėdoje įsikūrė naujų meno galerijų. Nejaugi šiuo metu menas gali būti perkamas? Ar pats sulaukėte materialinės grąžos iš ką tik surengtų parodų?

Tai, kad kuriasi naujos galerijos - nuostabu. Juk menas - šventas dalykas, jis visada žmones traukė. Dabar, nukritus nuomos kainoms, atsirado galimybė steigtis galerijoms.

Apie tai, kad kas labai pirktų paveikslus - jau pamiršau. Gerai, jeigu kartais pasiseka. Štai prieš pat parodos atidarymą galerijoje "Memel art" nupirko vieną paveikslą.

Šiaip tai aš nemėgstu savo paveikslų parduoti. Man gaila su jais skirtis. Vieną kartą buvo tokia situacija, jog atvažiavo meno mėgėjai iš Kanados ir nupirko visus paveikslus tuo metu buvusius mano dirbtuvėje. Man buvo šokas, depresija, negalėjau būti dirbtuvėse, lyg mane patį būtų išnešę.

Esate laisvas menininkas. Iš ko gyvenate?

Kai jau visai "šabaš" būna - tai atsiunčia Dievas karvelį (juokiasi). Kartais, kai pristingu cigarečių - iš kaimynų susišaudau, maisto Klaipėdoje gali susižvejoti...

Kodėl esate taip prisirišęs prie tapybos? Juk studijavote ir architektūrą, ir dizainą.

Iš pat pradžių, dar dailės mokykloje, pasirinkau tapybą. Per atsitiktinumą įstojau į architektūrą, bet vos susidūręs su jos taisyklėmis ir reikalavimais - pabėgau. Pakui dar studijavau režisūrą pas Joną Vaitkų. Su Oskaru Koršunovu viename kurse buvome. Tik aš buvau pats vyriausias, o jis - pats jauniausias. Apskritai, mane traukia visi menai. Dabar labai domina choreografija. Mėgstu žiūrėti šokius per "Mezzo" kanalą. Gal kada ir pats pasiryšiu (juokiasi).

Galima paklausti ne į temą? Kaip reaguojate į tai, jog jūsų bendravardis ir bendrapavardis yra Algis Ramanauskas (Greitai)?

Blogai. Ilgą laiką aš buvau vienas toks Algis Ramanauskas ir pasirašinėdavau savo vardu paveikslus. Bet štai atsirado Algis Ramanauskas Greitai ir pradėjo blevyzgų ir "budulių" kultūrą Lietuvoje. Vėliau ją perėmė ir kiti panašūs veikėjai, bet baisiausia, jog perima ir paaugliai. Mane tai labai nervina.

Dar Esate Užupio respublikos ambasadorius Klaipėdoje. Turite kokių nors su tuo susijusių pareigų?

Taip, turiu Užupio vėliavą ir konstituciją. Galiu padovanoti (įteikia Užupio konstituciją), daugiau jokių pareigų neturiu. Tiesiog esu.