Arūnas Liubinavičius: nėra blogiau, kai žmogus iš nieko daro problemą

APIE GIMTADIENIUS: Nemėgstu savo gimtadienių. Prisimenu tik vieną šventimą, prieš keliolika metų. Tąkart buvo šiltas, geras oras. Tad nutarėme kepti šašlykus. Kaip tik draugai padovanojo šašlykinę. Su ja nuvažiavome į Girulius. Kol ruošėmės kepimui, subjuro oras, dingo saulė ir pradėjo snigti. Susirinkome visus savo užraugtus šašlykus, grįžome į daugiabutį Bandužiuose ir mėsytę išsikepėme balkone. O kadangi draugai dar padovanojo palapinę, tai dar ir ją pasistatėme buto hole.

APIE DOVANAS: 40-mečiui man padovanojo šuolį parašiutu, bet dar jo neišbandžiau.

APIE LAIMĘ: Esu laimingas 90 procentų. Laimė tai yra ramybė. Man svarbus stabilumas ir, jeigu jo nėra, aš nesijaučiu laimingas.

APIE SAVAITGALIUS: Kai savaitės darbai būna užbaigti, aš laimingas, o apie kitą darbo savaitę dar negalvoju. Bet sekmadienį vakare tenka galvoti apie artėjančius darbus ir laimė bei ramybė baigiasi.

Savaitgalius visada praleidžiu su šeima. Kadangi gyvename užmiestyje, kur turime savo sklypą, tai visada esame ten, kur medžiai, tvenkinys, žolė, augaliukai. Važinėjame dviračiais. Nesuprantu, kaip galima žudyti sekmadienį dvi su puse valandos per televiziją žiūrint, tarkim, "Formulės 1" varžybas arba televizijos serialą?

APIE TELEVIZIJĄ: Televizorius, be abejo, yra mano draugas. Bet domina tik tai, kas susiję su gamta. Aš žiūriu žvejybai, sodo darbams skirtas laidas arba sporto varžybas.

APIE SAVE: Kitiems dažnai susidaro įspūdis, kad aš esu rūstus, baisus, griežtas. Aš apie save taip negalvoju. Esu optimistas, sangvinikas, ekstravertas. Nėra žmonių, su kuriais aš nesutarčiau, yra tik žmonių, kurie su manimi nesutaria...

APIE KILMĘ: Esu kilęs nuo Telšių, kur praleidau gražiausius savo gyvenimo metus. Čia gyvenau iki 15 metų amžiaus. Mama aukštaitė, lietuvių kalbos mokytoja, labai gražiai mane ir anūkus išmokė taisyklingos lietuvių kalbos. Tėtis žemaitis ir tarmiško akcento nevengia.

APIE TELŠIUS: Man patinka žemaičiai, Žemaitija, Telšiai. Tokio kito gražaus miesto Žemaitijoje nėra. Kai sūnus dviračiu pervažiavo Masčio ežero pakrantes, pasakė: Juodkrantei slėptis prieš Telšius... Tai vieta, kur augau, kur pagavau pirmąsias žuvis, kur kilo pirmieji jausmai.

APIE TĖVUS: Mama Telšiuose atlikinėjo praktiką kaip jauna mokytoja, o tėtis mokėsi vakarinėje mokykloje. Taip ir susipažino.

APIE BROLĮ: Egidijus 13 metų už mane jaunesnis, tad bendros vaikystės mes neturėjome. Jis buvo klaipėdietis, staiga tapo vilniečiu, bet vis tiek serga už "Neptūną". Brolis dirba banke.

APIE ŽMONĄ: Su žmona Edita susipažinau giminaičių vestuvėse. Ji buvo pamergė, aš pabrolys, bet mes buvome ne pora. Ja tapome po to. Sprendžiant iš mūsų vyriausio vaiko amžiaus, mes gyvename kartu jau virš dvidešimt metų. Man labai pasisekė. Už mane viską suskaičiuoja mano žmona, kuri pagal profesiją yra ekonomistė. Pradėti verslą buvo šeimyninis sprendimas.

APIE VAIKUS: Vyriausias sūnus - Balys, vidurinysis - Jonas ir jauniausia dukra - Ugnė.

APIE PRIETARINGUMĄ: Kai juoda katė perbėga kelią, tris kartus nusispjaunu, nes taip darydavo mano tėvas, ir pabeldžiu, jeigu yra į ką pabelsti.

LAIMINGAS SKAIČIUS - 9.

APIE SAPNUS: Sapnuoju košmarus, bet juokingiausia yra tai, kad atsibudęs po penkių minučių neatsimenu, ką sapnavau, bet atsimenu bendrą emociją, kad buvo baisu.

APIE PRAVARDES. Buvau apkūnus, todėl pirmoji pravardė buvo "Barankinas". Ji labai žeisdavo, nes taip vadindavo neigiamą personažą iš animacinio filmo. Tallat-Kelpšos aukštesniojoje muzikos mokykloje mane parvardžiuodavo "Metru", nes buvau daug aukštesnis už kitus. O konservatorijoje prikibo pravardė "Slibinas", nes berods Rolandas Rastauskas mane kartą pavadino "Slibinavičiumi".

DUOMENYS: Mano svoris 104 kilogramai, ūgis - 189 centimetrai, o pernai vienu centimetru sumažėjo kūno apimtis ties juosmeniu. Valio!

APIE UNIVERSALUMĄ: Buvau įgijęs ketvirtos kategorijos betonuotojo specialybę. Teko dirbti bibliotekoje knygryšiu. Teko groti vestuvėse. Teko būti bedarbiu, užsiregistruoti biržoje. Daugiau nei dešimt metų dirbau respublikinių televizijos kanalų atstovu Klaipėdoje, "Balticum TV". Vienose laidose buvau tiesioginių laidų vedėju, kitose dirbau korespondentu, reporteriu, redaktoriumi.

APIE "GRYBAVIMĄ": Tuomet labai daug dalykų - ir ekonominių, ir visuomeninių, ir politinių - neišmaniau. Tiesiog "grybavau". Žiūrėjau į pasaulį naiviom akim. Tam, kad taptum geru žurnalistu ir galėtum kaip lygus su lygiu kalbėtis ir su aukščiausio rango politikais, ir su paprastais žmonėmis, turi įgyti ir gyvenimiškos patirties.

PIRMĄJA SAVO DARBOVIETE, beje, galiu laikyti "Vakarų ekspresą". Kurį laiką, dar būdami studentai, mes rengėme rubriką "Studentų ekspresas". Ir netgi sugebėdavome sukelti rezonansinius skandaliukus visos Klaipėdos mastu. Taigi, jau tada supratau, kad žurnalisto profesija yra artima mano prigimčiai.

PIRMOJI MEILĖ: Buvau pirmoje klasėje įsimylėjęs klasiokę Aušrą. Bet ne vienam man ji, deja, patiko. Todėl visi gerbėjai mes sutartinai ją tampėme už kasų, atiminėdavome jos portfelį, į namus būriu lydėdavome.

APIE KELIONES: Mane žavi Ispanija. Ten geras maistas, subtilus, neįkyrus bendravimas, puikus klimatas ir absoliutus saugumas, kurį ten jauti.

FAVORITAI: Vaikystėje mano favoritai buvo muzikinės grupės: ABBA ir "Boney M". Jų įrašus aš ir šiandien pasiklausau su dideliu malonumu.

POSAKIS: Nieko nėra blogiau, kai žmogus iš nieko daro problemą. Todėl dažnai patariu nebambėti.

APIE GROŽĮ: Gražiausias medis - kaštonas, spalva - mėlyna, metų laikas - vasara.

APIE KNYGAS: Savo vaikams rekomenduočiau būtinai perskaityti šias knygas: Juozo Erlicko kūrybą, knygas apie indėnus, Remarko kūrinius.

APIE UOSTAMIESTĮ: Man gražiausia Klaipėdos vieta yra rudenį atkarpa nuo buvusio "Telekomo" iki Šiaurinio rago. Praeiti šia krantine, šviečiant žibintams, kai tenai atsispindi vandenyje senoviški pastatai, nuostabus jausmas.

APIE KULINARIJĄ: Maistą gaminti moku, bet nemėgstu. Armijoje buvau virėju ir galiu pagaminti bet ką, išskyrus tortus ir pyragus, nes jų neteko gaminti.

APIE IŠRANKUMĄ: Valgau viską, gal tik ne visos "šviežių" kopūstų sriubos man patinka.

APIE SAVIKRITIKĄ: Norėčiau kalbėti lėčiau, aiškiau, mažiau, kartais jaučiu, kad dėl per greito savo šnekėjimo pasiklystu mintyse.

APIE AUTOMOBILIUS: Iki šiol buvau "Toyota" fanas, bet neseniai persėdau į vokišką automobilį ir suradau tai, ko man reikia.

APIE ANGELUS SARGUS: Nemanau, kad yra kažkoks angelas sargas ar angelė sargė, bet tokių situacijų, kai per plauką tave aplenkia didelė bėda, yra pasitaikę.
APIE KITUS: Patinka atviri žmonės.

DIDŽIAUSIAS IŠŠŪKIS: Kai bendro gyvenimo pradžioje kišenėje turėjau tik litą ir nežinojau, iš ko teks gyventi kitą dieną.

APIE POKŠTUS: Kartą balandžio 1-ąją į Kauną paskambinome vienam pažįstamam, prisistatėme banko darbuotojais ir įspėjome, kad turime nutraukti finansavimą jo labai svarbiam projektui.

APIE NAMUS: Populiariausia vieta namie - fotelis prie židinio.

APIE KREDO: Su žmonėmis pirmiausiai reikia sutarti. Toks yra mano kredo. Ir ne tik versle.

VAIKYSTĖS SVAJONĖS: Jau neprisimenu, kuo svajojau būti vaikystėje, tačiau labai gerai žinau, ko iš manęs norėjo tėvas: kad įgyčiau geležinkelininko specialybę. Bet man norėjosi švaresnio, baltesnio rytojaus. Baigęs aštuonias klases, įstojau į J. Tallat-Kelpšos aukštesniąją muzikos mokyklą, alto specialybę.

APIE "BALTESNĮ" RYTOJŲ: Deja, ne iš karto jis išaušo. Teko savo vietos gyvenime paieškoti. Nesigailiu nė vienos Vilniuje praleistos studijų dienos. Sovietmečiu negavau paskyrimo stoti į konservatoriją, todėl teko atlikti privalomąją karinę tarnybą armijoje.

APIE MUZIKO DUONĄ: Dar mokydamasis technikume supratau, kad genialiu muzikantu netapsiu, todėl grįžęs iš tarnybos, pasirinkau lietuvių filologijos ir režisūros specialybę.

APIE PINIGUS: Juos reikia išleisti. Aš tai sugebu padaryti labai greitai.

APIE SĖKMĘ: Sėkmė - slidi kaip žuvis. Pagavęs ją, žinoma, stengiesi laikyti kuo tvirčiau savo rankose. Tačiau ką gali žinoti, kiek tau seksis? Ir ar tai, ką šiandien vadiname sėkme, iš tiesų taip atrodys po dešimties ar dvidešimties metų?

APIE JUODĄSIAS TECHNOLOGIJAS: Yra vadinamosios juodosios technologijos. Jos plačiai apdainuojamos Rusijoje, kur už tam tikrą mokestį žlugdomi politikai ir kompanijos. Tačiau Lietuva tokiems dalykams nepalanki šalis - maža valstybė, maži ir interesai. Teko girdėti, kad viena ar kita užsipulta kompanija yra prašiusi specifinės pagalbos. Kiek galime, padedame visiems, bet viskas vyksta pagal įstatymus. Asmeniškai man su tokiais užsakymais neteko susidurti.

APIE ĮVAIZDĮ: Ne visos įmonės psichologiškai pasiruošusios mokėti už įvaizdžio gerinimo paslaugas. Daugelis dar mano, kad vienas kitas reklaminis straipsnis, skelbimas ar kokia užuomina turės didelę įtaką jų įvaizdžiui. Tai klaidinga nuomonė. Čia panašiai kaip su reklama: kol tu reklamuojiesi - tave žino. Tik nutilai - iškart pamiršta.

APIE KLAIPĖDOS VIZIJĄ: Po 20 metų Klaipėda bus pats jaukiausias ir moderniausias miestas Lietuvoje. Aplenksim ne tik Telšius, bet ir Ventspilį su jų spalvotomis karvėmis.

APIE GYVENIMO LAIKRODĮ: Tas laikotarpis, kai mano vaikai buvo maži, man buvo pats gražiausias.

Kalbino Gintaras TOMKUS