"Aš ne arogantiškas. Aš susikaupęs"

"Vakarų ekspreso" inf.

2013-04-05 19:44

Kitaip nei daugelis australų žvaigždžių, jis gyvena Sidnėjuje ir Australiją vadina rojumi žemėje. Jį patį vadina netašytu stuobriu, girtuokliu ir moterų širdžių rijiku. Sako, kad jis išardė Nikolės Kidman ir Tomo Kruzo šeimą, sugriovė Meg Rajen ir Deniso Kvaido santykius, apsuko galvą Petai Vilson. Maža to - jis esąs ir tikrasis Džudi Foster vaiko tėvas. Kuris iš šių gandų tiesa - nežinia, tačiau Sidnėjuje gyvenantis "Oskaro" laimėtojas, filmų "Gladiatorius" ir "Nuostabus protas" žvaigždė, devynerius metus didžiavęsis laimingu šeimyniniu gyvenimu su aktore Daniele Spenser ir dviejų sūnų gimimu, pernai rudenį galiausiai išsiskyrė. Anot spaudos, šiuo metu jis flirtuoja su dainininke Natali Imbruglia. Sekmadienį Raselas Krou (Russell Crowe) pasitiks 49-ąjį gimtadienį.

... Į Los Andželą persikraustyčiau tik tuo atveju, jei Australiją ir Naująją Zelandiją prarytų didžiulė vandenyno banga, Europą siaubtų maras, o Afrika pranyktų dėl kokios nors marsiečių atakos.

Klausykite - juk tai cirkas. Jis daugelį išvaro iš proto ir išmeta į šiukšlyną. Kai buvau dvidešimties metų, mėgau sakyti draugams, kad jeigu priešiniesi visai tai bohemos tuštybei, tai aktorystė ima erzinti ir nebeteikia jokio malonumo. Reikia susitaikyti su tuo, kad visada esi matomas, ir sugebėti daug ko atsisakyti. Bet jeigu iš tikro nežinai, kas tu, jeigu leidi kitiems tave vertinti, tai būk pasirengęs, kad ši profesija tave tiesiog pribaigs.

Holivudas - žinoma, išrinktųjų subinlaižių karalystė. Kiekvienoje spintoje - po skeletą. Metodai, kuriais ten dirbama, verčia mane manyti, jog tai mafija. Niekada nepamiršiu, kaip su manimi elgėsi - kaip su mėšlu - kai debiutavau seriale.

Yra toks tinklalapis, jame išvardyti visi filmai, kurių aš atsisakiau. Kartą man kažkas atsiuntė jo adresą. Tiesą sakant, sąrašas atrodo slegiamai. Geras pavyzdys - "Dangaus karalystė". Pustrečių metų mes su Ridliu (režisieriumi Ridliu Skotu (Ridley Scott). - Red. past.) dirbome su scenarijumi, bet galiausiai jo kantrybė baigėsi. Jis nusprendė pradėti filmuoti, kai mano darbas "Pakilusiame iš pelenų" buvo pačiame įkarštyje. Aš jam sakau: "Klausyk, seni, gal gali palaukti?" - "Ne, negaliu, baik ten filmuotis." - "Ne, Ridli, nebaigsiu..." (pagrindinį vaidmenį šiame filme atliko Orlandas Blumas (Orlando Bloom). - Red. past.) Taip jau būna. Suprask - verslo specifika.

Niekada nesigailiu priimtų sprendimų. Kiekvienas vaidmuo mane kai ko išmokė. Niekas, išskyrus tave patį, nežino, kas tavo darbe tau teikia malonumo. Todėl nieko neklausyk.

Aš vientisa asmenybė. Nenoriu valgyti mėšlo, kad uždirbčiau pinigų. Aš gerbiu savo publiką. Kai matau aktorius, reklamuojančius automobilius, kavą ar svaigalus, mane vimdo. Nei Džordžas Klunis, nei De Niras, nei Harisonas Fordas, patikėkite, nejaučia pinigų stygiaus. Jie seniai uždirbo tiek, kad užteks anūkams ir proanūkiams. Vadinasi, priežastis kita? Suprantate, vientisumas neperkamas. Kaip ir lojalumas arba, tarkime, draugystė.

Mano draugai - tai žmonės, kurie galėtų papasakoti spaudai daug negerų ir netgi kriminalinių dalykų, į kuriuos buvau įsivėlęs jaunystėje. Laimei, jie to nedarys.

Tai senos istorijos. Seniai taip nesielgiu. Vieną dieną supratau, kad jau sotus tos rizikos atsidurti kalėjime. Dabar tenoriu vieno - būti geru pavyzdžiu savo sūnums.

Gyvenime būna balta juosta, kai viskas klojasi puikiai, ir tu darai, ką nori daryti, būtent tada, kai to nori. Bet ne visada. Aktorius turi paimti scenarijų ir suvaidinti savo vaidmenį - toks darbas. Nemanau, kad protinga laukti rankas susidėjus, kol pasitaikys absoliučiai idealus projektas.

Kai vaidinau žurnalistą ("Tikroji padėtis". - Red. past.), mane stulbino šios profesijos dvilypumas: viena vertus, yra taisyklės, kurių privalai laikytis, kita vertus - tu vis dėlto žmogus, o žmonės niekada nebūna objektyvūs. Niekam nepavyksta atskirti darbo nuo asmeninio gyvenimo, ir žurnalistai - ne išimtis.

Aš pats ruošiausi tapti žurnalistu. Man atrodė, kad šios profesijos etikos dalis - saugoti paslaptis, kai reikia, ir sakyti tiesą, kai reikia. Įžvelgiau romantiką. Kai kas labai paslatingo ir labai kieto. Jau buvau pasiėmęs dokumentus stoti į žurnalistiką, bet pasižiūrėjau į anglų kalbos pažymius ir supratau, kad su tokiais toli nenuvažiuosi. Aš šia tema rimtai pasikalbėjau su draugu ir supratau, kad tai tikriausiai ne man.

Aš gerbiu alų.

Semiuosi įkvėpimo iš 8-ojo dešimtmečio muzikos, mano dievaitis - Polas Robsonas (Paul Robeson). Savo roko grupę "30 Odd Foot of Grunts" sukūriau dar 1994 m., kai nebuvau žinomas. Tai kita mano kūrybinio gyvenimo pusė, kuriai nereikia reklamos. Švari, niekuo nesutepta kūryba.

Žinote, kaip susipažinau su Robertu De Niru? Pajutau švelnų patapšnojimą per petį, atsisukau - jis neištarė nė žodžio. Nesakė nei "labas", nei "aš Robertas". Tik linktelėjo galva, šyptelėjo ir nuėjo.

Kol kas atlikau 24 nepakankamai gerus vaidmenis. Labai laukiu to laiko, kai galėsiu padaryti ką nors, kas man atrodys pakankamai gerai.

Visuomet yra vaidmenų, kuriuos gali atlikti geriau. Bet kai padarai ką nors, kas, tavo manymu, yra tobula, tuomet tai turi būti paskutinis tavo vaidmuo gyvenime.

Norėčiau manipuliuoti aistringomis moterimis, bet man niekas neleidžia.

Aš esu virtuozas savo darbe ta prasme, kad galiu suvaidinti sceną su bet kokiu aktoriumi ir būti visiškai ramus, kad padariau viską, ko reikalavo mano vaidmuo.

Aš užsiimu labdara, tačiau nedalinu labdaros stambioms filmų kompanijoms.

Man patinka, kai kažkas už kadro šaukia: "Dabar 185-ieji metai prieš Kristų! Tu esi romėnų generolas! Tau vadovauja režisierius Ridlis Skotas!" Būtent tokios frazės įaudrina mano vaizduotę.

Kare niekas nelaimi, visi pralaimi. Nėra herojų, tik numirėliai. Filmai gali viską pakeisti ir tapti sveikiausiu būdu kariauti. Šito aš ir laukiu.

Apie ką filmas "Robinas Hudas"? Jei paskaitinėtumėte mitologiją, tai aptiktumėte Robiną Galvų Kapotoją, kuris nukerta jums galvą, rankas ir pasiima jūsų pinigus.

Nemanau, jog reiktų taip kelti klausimą: ar viską savo gyvenime darau teisingai? Jeigu žongliruoji, tai sustoti negalima. Kol kamuoliukai ore - viskas gerai.

Manęs neskatina pagyrimai, o kritika neslopina. Aš tik stengiuosi labai gerai dirbti.

Mane kaltina, kad esu arogantiškas. Aš ne arogantiškas, aš susikaupęs.

Man gaila žmonių, kurie skirsto savo gyvenimą į "man tai patinka" ir "privalau tai padaryti". Tu čia trumpam, bičiuli. Išmok mėgautis.

Jei skaitant scenarijų man nepašiurpsta oda, aš negaliu imtis to filmo.

Mane negyvai užkniso įžymūs žmonės, kurie atsistoja ir rėkia savo vardą, kad pareklamuotų problemą.

Jei matau, kad kažkam reikia pagalbos, stengiuosi padėti. Labai daug galima padaryti tiesiog išrašant čekį ir užsičiaupiant.

Jei tavo kaklaraištis klaikus, turi turėti tam matematiškai tikslų paaiškinimą.

Kuo labiau senstu, tuo sąžiningesnis darausi.

Nemanau, kad norint gauti publikos dėmesio būtina parduoti savo moralę. Tas nėra "okei".

Jei kada nors liausiuosi buvęs tas vyrukas, kuris atvirai atsako į klausimus ir žiūrėdamas tiesiai į akis sako savo nuomonę, tai nebebūsiu aktorius.

Man skirta žavėtis tais, kurių negaliu nugalėti.

Man patinka blogiukai, nes yra kažkas, kas daro nusikaltėlius patrauklius. Jie turi planą, turi ideologiją, kad ir kokia ji nesveika. Jie motyvuoti.

"Romper Stomper" (filmas apie skinhedų grupuotės gyvenimą; nominuotas net 9 AFI apdovanojimams, laimėjo prizą kaip geriausias filmas, o tuomet dar niekam nežinomas R. Krou - geriausio pirmaplanio aktoriaus prizą. - Red. past.) - niūrus filmas, bet sudėtingiausia buvo "Nuostabiame prote". Tarkime, filmui "Pakilęs iš pelenų" reikėjo patempti figūrą, o "Nuostabus protas" reikalavo studijuoti šizofreniją: vien tik fiziškai ji pasireiškia 12-14 nukrypimų vienu metu. Įsivaizduojate, kokia įtampa? Man vos stogas nenuvažiavo! Užtat suspėjau suprasti, kad daugiau dirbdamas ne visada patiri daugiau pasitenkinimo.

Nėra nieko geriau nei patogiai įsitaisyti ir kalbėtis su savo karvėmis.

Man labai patinka būti tėčiu. Neįsivaizduoju, kaip praeityje sugebėjau gyventi neapkabinamas tiek daug kartų per dieną.

Aš noriu kurti filmus, kurie perveria žmonėms širdis, net jei tai vienam vakarui, kol jie sėdi kino teatre; aš noriu, kad tą vieną akimirką jų akys prisipildytų ašarų, o oda pašiurptų.

Žinote, aš šachmatais su savo gyvenimu nežaidžiu.

Mano vaikai nematė nė vieno filmo, kuriame aš vaidinu. Čarlis žino, kad tėvelis kuria filmus, bet jis sako, kad jie jam per prasti, kad juos žiūrėtų.

Kai taupiau pinigus, kad galėčiau mokytis Nacionaliniame dramatinio meno institute Australijoje, sukaupiau didžiulę patirtį. Tai reiškia, kol sutaupiau pakankamai pinigų, kad galėčiau mokytis, man to nebereikėjo.

Nekenčiu ilgų plaukų: jaučiuosi taip, tarsi nešiočiausi nudvėsusią koalą ant pečių!

Norėčiau turėti 17 vaikų ir panašiai.

Kai gimsta vaikai, prioritetai smarkiai pasikeičia. Jeigu manęs paklaustų, ko pirmiausiai norėčiau atsikratyti, jei tik galėčiau, atsakyčiau, jog darbų, atimančių daug laiko.

Išsiskirti visada sunku. Mano vyresnysis sūnus Čarlis nemėgsta kalbėtis telefonu. Vieną vakarą jis man įrašė balso pranešimą: "Tėti, aš tau įrašau pranešimą, kuriame sakau, kad aš nenoriu įrašinėti pranešimo, nes noriu su tavim pasikalbėti, todėl štai jis." Neįkainojamas dalykas! Aš jį išsaugojau.

Nenorėjau būti tėtis tokiomis aplinkybėmis, kokiomis buvo mano tėvai. Nenorėjau, kad mano vaikai girdėtų pokalbius apie tai, iš kur reikia gauti pinigų kito mėnesio nuomai.

Nesijuokite: kai naktį negaliu užmigti, kuriu drabužius.

Nenaudoju savo vardo, kad užsidirbčiau. Nereklamuoju kostiumų kaip Džordžas Klūnis, nereklamuoju cigarečių kaip Harisonas Fordas. Man tai atrodo šventvagiška. Tai socialinio kontrakto, kurį sudarei su savo žiūrovais, pažeidimas. Robertas De Niras reklamuoja "American Express". Jėzau, tai jau ne pirmas kartas, kai De Niras mane nuvilia. Jis tai daro jau kuris laikas.

Realybė tokia, kad aš esu aktorius, ir aš tikrai nežinočiau, ką daryti su kita profesija.

Pastaruoju metu aš imuosi vaidmenų, kur triūsti tenka daugiausiai už kadro. "Gangsteryje", pavyzdžiui, reikėjo nukreipti žiūrovų dėmesį į neigiamą herojų. Reikalas tas, kad galiausiai jį vis tiek suima, o aš jį vedu į teismą! Taip pat su "Melo pinklėmis" ir dar keletu filmų, kuriuose žiūrovai dalies tavo darbo nemato; kur nėra jausmingų scenų arba didelio veiksmo, ar dar ko nors.

Anksčiau ar vėliau aš grįšiu prie pagrindinių herojų, nors tikrai nesiruošiu griebti pirmo po ranka pasitaikiusio projekto.

Aš akivaizdžiai komplikuotas, keblus, psichologiškai sužalotas keistuolis, ir tai yra pats svarbiausias mano darbo reikalavimas. Gaila, kad žmonės to nenori suprasti.

Darau, ką galiu, kad pagerinčiau pasaulį, bet manau, kad geriausia tai daryti tyliai.

DOSJĖ

R. Krou gimė 1964 metų balandžio 7 d. Naujosios Zelandijos sostinėje Velingtone. Nuo ketverių metų augo Australijoje.

Raselo senelis iš mamos pusės buvo tikras maoris.

Tėvai tiekė maisto produktus į Sidnėjaus kino aikšteles, tad nuo mažumės Raselas filmavosi kino masuotėse.

Be kino, Krou domėjosi muzika, arkliais ir regbiu.

Krou nuo paauglystės groja gitara, yra įkūręs roko grupę, kurioje groja iki šiol.

Pirmoji aktoriaus sėkmė - australų filme "Romper Stomper". Jį pamačiusi Šeron Stoun (Sharon Stone) pakvietė Krou kaip partnerį filmuotis juostoje "Greitas ir negyvas". Tai buvo pirmasis jo žingsnis į šlovės pasaulį.

Bulvarinėje spaudoje ilgą laiką figūravo kaip Meg Rajen (Meg Ryan) išrinktasis.

"Gladiatorius" - iki šiol pats garsiausias filmas aktoriaus karjeroje. 2000 m. už vaidmenį šiame filme aktorius gavo "Oskarą".

2003 m. balandžio 7 dieną vedė seniai pažįstamą artimą draugę Danielę Spenser, su kuria susitikinėjo nuo 1989 m. Jiedu susilaukė dviejų sūnų, kurie gimė 2003 ir 2006 m.

2012 m. pranešė, kad santuoka iširo.