Prezidentės inicijuotomis pataisomis bus keičiama mokymo sistema, profesinio mokymo įstaigų valdymo bei finansavimo tvarka, įtvirtinama pameistrystė, taip pat bus įvedami nauji kokybiniai reikalavimai ugdymui, sudarytos sąlygos dirbantiems asmenims įgyti profesinę kvalifikaciją.
Numatoma, kad nauja profesinių mokymo įstaigų valdymo bei finansavimo tvarka užtikrins efektyvų valstybės lėšų naudojimą ir skaidrumą. Po pertvarkos visos profesinės mokyklos taps viešosiomis įstaigomis – tai įtrauks verslą ir savivaldybes į ugdymo procesą, o mokyklos turės galimybę teikti įvairesnes profesinio mokymo paslaugas. Už mokyklos valdymą bus atsakinga taryba, kurią sudarys ne tik mokyklos ir ministerijų atstovai, bet ir socialiniai partneriai bei savivaldybių nariai. Įstatymais taip pat numatoma profesinių mokyklų tinklą vystyti atsižvelgiant į valstybės, savivaldybių ir ūkio poreikius, o specialistų parengimą – į ekonomikos ir žmogiškųjų išteklių plėtros prognozes.
Įgyvendinus pertvarką taip pat bus užkirstas kelias piktnaudžiauti profesiniu mokymu ir aiškiai apibrėžta, kada ir kiek kartų galima įgyti profesiją už valstybės lėšas. Neretai į profesinę mokyklą stojama tik dėl socialinių lengvatų, kasmet mokyklų nebaigia beveik ketvirtadalis mokinių. Šiais metais į profesinio mokymo įstaigas buvo priimta beveik 19 tūkst. asmenų, iš jų beveik 2,5 tūkst. yra jau baigę universitetus arba kolegijas.
Įstatymuose įtvirtinta griežta profesinių mokyklų atskaitomybė mokymo kokybei bei skaidriam išteklių naudojimui užtikrinti. Kas 5 metus bus vykdomas išorinis mokyklos auditas, neformalaus profesinio mokymo priežiūra, atnaujinami profesiniai standartai, pripažįstamos neformaliuoju būdu įgytos kompetencijos.
Kvalifikuotai darbo jėgai ruošti Prezidentės pataisomis numatoma iš esmės keisti profesinio rengimo sistemą: įvesti dualinį mokymą, skatinti pameistrystę ir pripažinti savarankiškai įgytus profesinius įgūdžius. Daugumoje ES šalių įdiegtas dualinis mokymas užtikrina, kad profesinėje mokykloje besimokantis jaunuolis darbo įgūdžių įgyja realioje darbo vietoje. Taip pat numatoma dar labiau skatinti pameistrystę, kuri leidžia dirbti ir mokytis tuo pačiu metu, o lanksti kvalifikacijos pripažinimo sistema padės žmogui greitai susirasti darbą.
Taip pat įstatymu įtvirtinama, kad profesinis orientavimas taps bendrojo ugdymo sistemos dalimi ir bus teikiamas vaikams nuo pirmos klasės. Tyrimai rodo, kad tose šalyse, kuriose profesinis orientavimas yra gerai išvystytas, pavyzdžiui, Danijoje, Suomijoje, Čekijoje, jaunimo nedarbas yra mažesnis.
Pataisos priimtos bendradarbiaujant su Seimu, vyriausybe, profesinių mokyklų, darbdavių atstovais. Priimti įstatymai įsigalios nuo 2018 metų vasario 1 dienos. Kai kurios įstatymų nuostatos, susijusios su profesinių mokyklų licencijavimu, finansavimo modelio įgyvendinimu, įsigalios nuo 2019 metų sausio 1 dienos.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą