Audrius Bružas improvizuoja ir scenoje, ir gyvenime

Ne vieną įsimintiną vaidmenį teatre ir televizijoje sukūrusio aktoriaus Audriaus Bružo (33) gyvenime - daug improvizacijų. Kaip pats sako, dažnai improvizuojantis gyvenime, jis improvizuoja ir scenoje. Tad nenuostabu, kad jis - improvizacijos teatro „Kitas kampas“ aktorius ir neseniai susikūrusios unikalios Lietuvoje improvizuojančios grupės „Eilinis elitas“ narys. Įvairiose situacijose improvizuojantis Audrius nesileidžia į jokias kalbas paklaustas apie šeimą, asmeninį gyvenimą, tačiau „Laisvalakio“ skaitytojams mielai pasakoja apie kūrybą ir „Eilinio elito“ pasirodymus.

- Spalio pabaigoje ir lapkričio pradžioje vyks grupės „Eilinis elitas“ muzikinis turas. Ko gali tikėtis atėjęs žiūrovas?

- Žiūrovai gali tikėtis koncerto. Tai bus nuotaikingas, linksmas koncertas, kuriame skambės skirtingi muzikiniai žanrai. Skambės improvizuojami tekstai ir temos, kurias siūlys žiūrovai, taigi žiūrovai tiesiogiai darys įtaką koncerto tematikai ir eigai.

- Kas yra „Eilinis elitas“? Ką šiuo metu veikia?

- Improvizuojanti grupė „Eilinis elitas“ - tai profesionalūs aktoriai Audrius Bružas, Kirilas Glušajevas ir profesionalūs muzikantai Dmitrijus Golovanovas, Vygis Kisevičius, Jonas Drėma. Šiuo metu „Eilinis elitas“ ruošiasi koncertams, repetuoja, kuria. Mes linksminamės, ir jeigu kartu su mumis atsiras daugiau besilinksminančių, kilusi pozityvumo banga žmones pasieks, mūsų kūrybinis tikslas bus pasiektas.

- Kaip kilo idėja suburti grupę?

- Mintis sujungti teatrinį improvizacijos žanrą su skirtingais muzikiniais žanrais ir stilistikomis kirbėjo jau seniai. Norėjosi sujungti profesionalių aktorių kūrybinį potencialą su profesionalių muzikantų gebėjimais improvizuoti, pažaisti skirtinguose muzikiniuose žanruose.

- Kodėl pasirinkote pavadinimą „Eilinis elitas“?

- Šiuo pavadinimu viskas pasakoma. Pavadinime - du kraštutinumai: elitas ir eilinis. Taip atsiskleidžia tam tikras savitas žanras. Tai žanras nebijojimo pasijuokti iš savęs, iš tam tikrų pompastiškų reiškinių, skirtinguose žanruose esamų atpažįstamų klišinių šabloninių manierų ir panašiai.

- Kam skirti „Eilinio elito“ pasirodymai?

- Jie skirti žiūrovams - jaunimui ir jaunos sielos žmonėms. Kaip ir skelbiama „Eilinio elito“ reklamose, „surūgėliams NE tinkama“. Taigi mūsų pasirodymai netinkami žiūrėti surūgėliams, kurie žiūri į viską per daug rimtai. Kitiems tinka. Tačiau kiekvienas čia gali nuspręsti, ar jam tinka, ar ne.

- Ką norite pasakyti savo kūryba? Ką pašiepiate?

- Mes tiesiog dalijamės savo kūryba. Mes linksmai, nuotaikingai pažiūrime į tam tikras situacijas šiek tiek kitu kampu. Iš to gimsta humoras, įtraukiame žiūrovus ir kartu žaidžiame. Norime praskaidrinti nuotaiką, užkrėsti pozityvia energija. Ir mes nieko nepašiepinėjame.

- Bet nepatariate į jūsų grupę žiūrėti rimtai. Kodėl?

- Todėl, kad tai yra humoristinis žanras, linksma programa. Tai, kaip mes prisistatome ar kvailiojame, kai kuriems žmonėms gali pasirodyti dviprasmiškai ir rimtai. Bet mes tikrai tikimės, kad tas žiūrovas, kuriam mes kuriame ir kuris mėgausis mūsų programa, supranta mūsų kvailiojimą ir jis nežiūri į tai rimtai. O kam tai atrodo labai rimta, jiems ir siūlome nežiūrėti į tai rimtai.

- Ką norėtumėte pasakyti tiems, kurie vis dar nesupranta „Eilinio elito“?

- Mes, kaip ir visi, norime būti svarbūs ir reikšmingi, norime medalių, šlovės, liaupsių, pinigų... Tik gaila, kad patys į save negalime žiūrėti rimtai.

- Grupės „Eilinis elitas“ dainą „Vasaros Hitas“ pristatėte rudenį. Kodėl?

- Todėl, kad vasarą ir taip gera ir šilta. O rudenį ir žiemą klausytojus tegul šildo „Vasaros Hitas“.

- Kaip gimė pristatytas „Vasaros Hitas“?

- Tik iš nuoširdžios kūrybos. (Juokiasi.) O iš tiesų viskas vyko ganėtinai spontaniškai, su dideliu džiaugsmu ir be jokios kūrybinės kančios.

- Su kokia Lietuvos muzikos padangės žvaigžde jūsų grupė norėtų įrašyti bendrą kūrinį?

- Mes galime su visomis įrašyti. Ateis laikas, pasižiūrėsime, su kuriomis įrašinėsime.

- Aktoriai dažnai priskiriami Lietuvos elitui. Ar laikote save elitu?

- Daugiau kūrybinių minčių verda galvoje. Norisi ką nors realizuoti, veikti. Elito tema stipriai nefilosofuoju ir negaištu laiko apmąstymams apie elitą, išskirtinumą ar panašiai.

- Kodėl retai lankotės elito mėgstamuose vakarėliuose?

- Kai neturėsime, ką veikti, užeisime ir ten. Arba jei bus dėl ko ten eiti, tikrai nueisime. Ne visuomet manau, kad tai prasminga. Dažnai tokie vakarėliai atrodo beprasmiai.

- Jūsų pasirodymuose labai daug humoro. Ar tikrai publiką sunkiau prajuokinti nei pravirkdyti?

- Tikrai sunkiau. Galima žiūrovams papasakoti apie nelaimę, įjungti graudžios muzikos ir publika verks. O prajuokinti tikrai nėra taip lengva, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Lietuvos publika turi skonį, parodę pirštą jos neprajuokinsime.

- Esate improvizacijų teatro „Kitas kampas“ ir improvizuojančios grupės „Eilinis elitas“ narys. Kuo jus taip žavi improvizacijos žanras?

- Tuo, kad improvizacijos žanras yra nenuspėjamas, gyvas. Improvizacija - tai procesas, kuriame daug nežinios ir kartu azarto, adrenalino. Mums tikriausiai jo trūksta. Ekstremaliose situacijose, kaip improvizacija, jo gauni tikrai nemažai. Čia niekuo neprisidangstysi, nepasislėpsi už grimo, scenografijos, dramaturgijos, labai svarbu ansambliškumas ir pasitikėjimas vieno kitu. Todėl improvizacijose yra daug geros energijos.

- Gyvenime improvizuojame visi. Kas yra profesionali improvizacija?

- Profesionalumas - tai išmanymas, kaip greitai sugebėti kurti įvairius siužetus nepasiruošus. Tam reikia labai daug veiksnių: girdėti, matyti savo partnerį, gebėti dominuoti ir priimti pasiūlymus. Ne tik savo idėjas „pramušinėti“, kas dažnai užprogramuota mūsų prigimtyje, bet priimti kitų sumanymus. Taip pat tai gebėjimas spontaniškai kylančius dalykus sujungti į vientisą istoriją.

- „Eilinis elitas“ ir „Kitas kampas“ – vyriški kolektyvai, kodėl juose nėra dailiosios lyties atstovių?

- Duos Dievas - atsiras.

- Iš kur semiatės idėjų improvizuodami?

- Iš žiūrovų, jų pasiūlymų. O šiaip idėjų semiuosi iš visur - literatūros, bendros gyvenimiškos patirties, to, kas aktualu. Iš visur, nes dažnai įkvėpti gali bet kas.

- Ar jaudinatės prieš pasirodymus?

- Visą laiką.

- Ar žmona Šorena dažnai stebi jūsų pasirodymus?

- Šorena yra labai užimtas žmogus. Ji paprasčiausiai ne visuomet suspėja, netgi jei ir nori. Tačiau kai ji gali, turi laiko, visuomet pasižiūri.

- Gyvenime taip pat daug improvizuojate?

- Taip, daug improvizuoju ir gyvenime. Nemažai tenka ir planuotis, ypač dabartiniame gyvenimo etape. Iš tiesų planuoti laiką tenka vis daugiau, bet ir improvizuoju gana dažnai.

- Esate labai užimtas žmogus. Ar pakanka laiko šeimai?

- Laiko ir šeimai pakanka. Kiek laiko galiu skirti šeimai, priklauso nuo metų laiko, nes teatras yra sezoninis dalykas. Būna labai užimti laikotarpiai, būna laisvesni. Tačiau įmanoma viską suderinti.

- Kaip auga sūnus? Ar tėvystė tikrai „veža“?

- Ačiū, viskas labai gerai. Tėvystė tikrai „veža“.

- Koks jūsų gyvenimo moto?

- Gyvenimas man yra nuostabus dalykas. Neturiu gyvenimo moto, tiesiog džiaugiuosi gyvenimu. Džiaugiuosi, kai žmonės šypsosi, nuoširdžiai vieni kitiems padeda, dalijasi, nekursto nereikalingų intrigų, kartu kuria, siekia tikslų. Mėgaujuosi kiekviena akimirka.

- Iš kur semiatės gyvenimo džiaugsmo?

- Tikriausiai iš pozityvumo šulinio. Pasaulyje yra tiek daug visko: ir pelkėtų vietų, ir daug žydro dangaus. Kas į ką kreipia akis, tas tą ir mato. O jei rimtai, nežiūriu į save rimtai. (Juokiasi.)