Audronė Matevičienė: "Svarbiausia - ne nugalėti kitą, o nugalėti save vakarykštį"

Audronė Matevičienė: "Svarbiausia - ne nugalėti kitą, o nugalėti save vakarykštį"

"Nėra tokio tinklalapio "sekmesreceptas.com", tinkamo visiems. Yra daugybė teorijų ir patarimų, kaip tobulėti, kaip tapti sėkmingiems, turtingiems, laimingiems. Tačiau kiekvienas žmogus turi atsirinkti, kas jam tinka, o kas ne", - teigia UAB "Mars Lietuva" generalinė direktorė Audronė Matevičienė.

Kas yra sėkmingas žmogus?

Sėkimingas žmogus, sėkmingas likimas - man tai nesuprantama. Tai silpnųjų mąstymas. Žmonių, kurie tikisi, jog sėkmė gali jiems vieną dieną nukristi iš dangaus be jokių pastangų.

Kodėl kai kuriems žmonėms nesiseka, nors jie ir labai stengiasi?

Manau, kad kiekvienas žmogus pirmiausia turi savo prigimtinį potencialą, kurį būtina nuolat stiprinti. Be pastangų ir valios, be bandymų, nesėkmių ir atsitiesimų po nesėkmių labai lengva nuklysti į savęs teisinimą - "labai stengiausi, bet neišėjo", "padariau, ką galėjau", "neturiu tam laiko", "netikiu tuo".

Tikrosios savojo "Aš" paieškos prasideda tada, kai žmogus mąsto ir veikia taip, kad atskleistų save, atrastų, kuo jis pranašesnis už kitus esamoje situacijoje esamu laiku. Kai jis ieško veiklos, kur geriausiai galėtų panaudoti savo talentą. Susidūrus su nesėkmėmis, labai svarbu išsaugoti pasitikėjimą savimi, nepalūžti ir nuolat bandyti toliau.

Kokios buvo jūsų sėkmingos karjeros prielaidos?

Pasitenkinimas tuo, ką darau. Reiklumas sau ir kitiems. Mokymasis iš savo klaidų. Lankstumas ir pozityvus požiūris į nuolat besikeičiančią aplinką - keičiantis situacijai, atitinkamai keičiu ir savo nuostatas, ieškau naujų, inovatyvių standartinių sprendimų. Niekada nesakau: "Tai neįmanoma, aš tuo netikiu". Plečiu savo susikurtas ribas.

Ar jūs patenkinta savo rezultatais?

Save priskirčiau prie tokių žmonių, kuriems, pasiekus viena, norisi kilti dar aukščiau, turėti dar daugiau. Be pasiekimų, norisi jausti pasitenkinimą gyvenimu, įgyti vis daugiau vidinės harmonijos. O tai irgi reikalauja papildomų pastangų ir darbo su savimi. Taip ir sukamės: kylame, krentame ir vėl kylame - spirale į viršų...

Kuo svajojote tapti vaikystėje?

Vienos ypatingos svajonės neturėjau. 4-5 klasėse lankiau krepšinio treniruotes, norėjau būti krepšininke. Beveik visą mokyklinį laikotarpį lankiau choreografijos studijas, tad šokėjos karjera taip pat viliojo. Keletą metų lankiau ir lengvąją atletiką. Baigiant vidurinę mokyklą susimąsčiau apie gydytojos specialybę. Vieną vasarą atostogų metu įsidarbinau ligoninėje sanitare, tačiau po mėnesio supratau, kad medicina - ne tai, ko aš norėčiau. Taigi nutariau plaukti pasroviui, kas bus - tas bus, kaip tuomet man atrodė. Dabar suprantu, kad atsitiktinumų gyvenime nebūna, ką susikuriame savo mintimis, kiek pastangų ir valios įdedame, kad tos mintys pavirstų veiksmais, tą ir turime.

Kada ir kaip prasidėjo jūsų karjera?

Vilniaus universitete, Chemijos fakultete, įgijau biochemikės specialybę. Būdama ketvirto kurso studentė, gavau paskatinimą iš draugų Vokietijoje išsiųsti savo CV į įvairias Vokietijos kompanijos su prašymu vasaros praktikai priimti studentę iš Lietuvos. Tuomet išvykimas į užsienį padirbėti nebuvo taip lengvai pasiekiamas, tad ir nenustebau, kad kelis mėnesius negavau jokio teigiamo atsakymo. Tačiau 1993 metų birželį sulaukiau skambučio iš vienos kompanijos Vokietijoje, juos sudomino mano kandidatūra, tačiau ne dirbti Vokietijoje, o Lietuvoje. Nuo tada ir prasidėjo mano pirmieji žingsniai UAB "Mars Lietuva" (buvusioje UAB "Masterfoods"). Vasaros metu pradėjau dirbti vokiečių kalbos vertėja tuometiniam vadovui, taip pat padėjau administraciniuose darbuose. Netruko prabėgti vasara, ir tada vis dėlto nutariau grįžti į Vilnių baigti mokslų.

Nepaisant mano pasirinkimo, ryšiai su kompanija nenutrūko, buvau kviečiama į įmonę susipažinti su gamybos procesu, dalyvauti diegiant produktus. Po studijų baigimo man iškart buvo pasiūlyta Kokybės skyriaus vadovės vieta. Po poros metų skyrius išsiplėtė, tapau atsakinga ir už tyrimų bei plėtros sritį. 1997 m. išėjau motinystės atostogų. Grižusi darbą tęsiau, kol 1999 m. gavau pasiūlymą padirbėti "Mars Austria" gamykloje - vadovauti diegiant naują gamybinę liniją (16 mln. eurų vertės projektui). Po sėkmingai įgyvendinto projekto Austrijoje grįžau į Lietuvą ir nuo 2000 m. esu "Mars Lietuva" generalinė direktorė.

Kas, jūsų supratimu, svarbiausia versle, karjeroje?

Svarbiausia dirbti tai, kas patinka. Tam, kad neužsitupėtum vietoje - tiek karjeroje, tiek gyvenime, - būtina daryti tai, kas truputį baugina. Reikia ne nusigręžti nuo baimių, o eiti jų link. Versle ir karjeroje svarbu savidrausmė. Jei nori paveikti aplinką, pirmiausia turi pradėti nuo savęs - siekti pažinti save, keistis ir tobulėti. R. Sharmos žodžiais tariant, lyderis - tai ne titulas, lyderis - tai elgsena.

Savo tikslų siekiu mažais žingsneliais. Pasakyčiau, kad pati kelionė man yra svarbesnė nei galutinis tikslas. Pasieki tikslą - ir, žiūrėk, vėl pradedi dairytis kitų iššūkių. O kur skubėti? Svarbu būti "čia ir dabar", kitaip gyvenimą galima pražiopsoti.

Kas sunkiausia darbe, gyvenime? Ogi nuo ketinimų, minčių ir žodžių pereiti prie veiksmo. Be veiksmo nebus rezultato. Gali perskaityti šimtus knygų, tačiau nepradėjęs veikti rezultato nepasieksi.

Koks jūsų požiūris į pinigus?

Teigiamas. Jie suteikia žmogui laisvę. Be jų negalėčiau išpildyti savo bazinių poreikių. Pinigų reikia tam, kad nusipirktum maisto, turėtum stogą virš galvos, normalią buitį. Be jų negalėčiau tenkintis tokiais gyvenimo teikiamais malonumais kaip hobis (nardymas), puikios atostogos, geros knygos, nuostabūs koncertai. Be jų negalėčiau atiduoti duoklės visuomenei - dalį uždirbtų pinigų paaukoti tiems, kuriems šiandien labai reikia (esu Rotary Klaipėdos "Aditės" klubo narė). Be jų negalėčiau efektyviai tenkinti nuolatinio noro tobulėti, dalyvauti seminaruose, konsultuotis su savo sričių žinovais.

Kaip jūs suprantate komfortą?

Mano įsitikinimu, būtina leisti tekėti savimi gyvenimo pasitenkinimo energijai. Komfortas man yra pusvalandis vonioje su eteriniais aliejais, gero vyno taurė puikioje kompanijoje, jaukus vakaras namuose su mylimais žmonėmis, intelektualus pokalbis lėktuve, nuostabi knyga, skani vakarienė, puikus seminaras, jauki aplinka namuose...

Kokius sprendimus darbe ir gyvenime laikote svarbiausiais?

Darbe praleidžiu daug laiko, tad stengiuosi savo pavyzdžiu kurti ir palaikyti neformalią, malonią, tačiau pilną iššūkių ir keistis verčiančią aplinką. Esu labai dėkinga visiems įmonės darbuotojams, kurie atiduoda savo širdį tam, kad mūsų darbo atmosfera būtų išskirtinė, kad rezultatai būtų geriausi, kad už įmonės ribų mūsų vardas skambėtų.

Mano kelias - tai mažų apgalvotų ir suplanuotų žingsnelių rezultatas. Kai kurie iš tų žingsnių buvo bauginantys, nes laviravau ties nepasitikėjimo savimi riba. Nelengva atsikratyti stereotipų, mąstymo klaidų. Tokiomis akimirkomis labai padėjo mokslai, seminarai, asmeninė disciplina ir šalia esantys, palaikantys artimi žmonės bei puikūs vadovai - lyderiai, kurių sutikau ne vieną.

Manyčiau, kad svarbiausi sprendimai tiek darbe, tiek gyvenime būtų suvokimas apie savęs tobulinimo ir ugdymo būtinybę. Perlipk per save, nepasiduok įpročiams bei turimoms nuostatoms, ugdyk valią.

Ar turite hobį?

Neturiu vieno mėgstamo užsiėmimo. Tad nuolat išbandau vis naujus dalykus. Slidinėjimas - jau praeitis. Dabartinis mano hobis yra nardymas. Prieš porą metų sugalvojau išbandyti save ir nugalėti vandens baimę. Išlaikiau teorijos egzaminus Klaipėdos "Oktopusas" nardymo centre, pasitreniravau su instruktore baseine keletą kartų. Geras jausmas šeštą ryto nerti į baseiną, ropoti keliais dugnu, mokytis be streso kvėpuoti po vandeniu, nusiiminėti kaukę, keistis kvėpavimo įranga su kolega naru...

Tarp hobių dar paminėčiau knygas. Prie lovos jų guli trys keturios - pagal nuotaiką ir pagal poreikį. Seminarai taip pat užima nemažą mano laisvalaikio dalį - ugdomieji, meditacijos, savo kūno pažinimo, kūrybinės energijos išlaisvinimo...

O rankdarbiai, valgio gaminimas?

Vakarais po darbų ir mezgu, ir karolius, auskarus veriu, veliu papuošalus iš vilnos, ruošiu valgį...

Koks jūsų gyvenimo moto?

Svarbiausia - ne nugalėti kitą, o nugalėti save vakarykštį.

Ar tai nenuvargina, nenualina?

Tai mane "veža". Pažįstu ne vieną garbią asmenybę per 60 metų, į kurią pažiūrėjusi įsitikinu, kad žmogaus galimybės - beribės. Svarbu nepasiduoti tinguliui ir įpročiams, investuoti į save, skatinti save veikti, taip pat mylėti ir saugoti save, planuoti kitus veiklos žingsnius - ir veikti (o ne tik mąstyti) pagal tai.

Kaip vertinate šiandieninę Klaipėdos investicinę, verslo aplinką?

Žvilgtelėjus į tiesiogines užsienio investicijas Klaipėdoje iki 2007 sausio 1 dienos, matau, kad per 2006 metus jos padidėjo 1.7 %. Esame ketvirti iš Lietuvos miestų pagal šį rodiklį. Gera žinia ta, kad investicijos didėja, ypač į apdirbamąją gamybą (į ją investuojama Klaipėdos apskrityje daugiausiai). Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą, nesitikėjome tokių staigių ir sparčių pokyčių, kaip darbuotojų kaita, darbo atlygio kilimas ir pan.

Ateities įmonės, norinčios sėkmingai gyvuoti rinkoje, privalo ne verkšlenti dėl kintančios aplinkos, o dėti visas pastangas į savo konkurencinio pranašumo paieškas, darbuotojų pritraukimo, išlaikymo politiką, ir pačių savęs keitimą, pradedant nuo vadovaujančių žmonių, kurie organizacijoje galėtų imtis inicijuoti būtinus pokyčius, ugdymo.

Geografiškai Klaipėda labai patraukli logistikos kompanijoms bei jų plėtrai, manau, ir LEZ vaidina nemažą teigiamą vaidmenį pritraukiant investicijas. Gal smulkiojo verslo atstovams situacija ir sunkesnė, tačiau didelėms, patikimoms įmonėms investicinė aplinka mokesčių prasme (pvz. pelno mokestis) nėra tokia ir prasta, jei palyginčiau Lietuvą su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis. Mūsų bendrovei pradėjus veiklą Lietuvoje 1993 m. ir intensyviai investuojant, kurį laiką turėjome galimybę naudotis pelno mokesčio lengvata, tačiau stebint šio mokesčio mažėjimą nuo 29% (1993 m.) iki 15% šiandien - pažanga akivaizdi.

Kaip klaipėdietė, aš pasigendu daugiau su poilsiu ir pramogomis susijusiųs investicijų - šiuolaikinio baseino, miesto arenos, šiuolaikiškesnės koncertų salės.

Ką svajojate nuveikti ateity?

Esu iš tų žmonių, kurie daug nekalba, kol svajonės tik mintyse. Kai mintys pereina į veiksmus, tai ir rezultatai pradeda matytis. Be abejo, turiu keletą minčių dėl ateities, juk pasaulis toks didelis ir galimybių tiek daug - svarbu pasirinkti tai, kas miela širdžiai, kas brandintų mane, kas suteiktų lengvų iššūkių ir duotų prasmės man pačiai, tada ir sėkmė, ir pinigai ateis savaime.

Jūratė RAKAUSKAITĖ

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder