Nors muzikiniai projektai kepami vienas po kito ir, regis, jau sunku būtų nustebinti visko mačiusį žiūrovą, kiekvieną jų gelbsti savos žvaigždės, dažnai suspindusios labai netikėtai. Viena tokių - atlikėja Vilija Matačiūnaitė, kuri, po ilgos pertraukos grįžusi į Lietuvos sceną, šluosto nosį muzikos veteranams projekte „Auksinis balsas”. Nors muzikantei gimtinėje puikiai sekasi, didžiąją dalį savo talento ir kūrybos ji investuoja į svečią šalį. Tačiau net ir gyvenimas svetur gijos su Lietuva esą nesunaikina.
Grįžimas kėlė nerimą
Nuo pat pirmo pasirodymo realybės šou „Kelias į žvaigždes” Vilija išsiskyrė temperamentingumu ir charizma. Regis, būtent šios savybės atlikėjai leidžia net po ilgos pertraukos sugrįžus į muzikinę sceną be didelių pastangų pavergti tiek žiūrovų, tiek projekto „Auksinis balsas” komisijos narių širdis.
Nors stovėdama scenoje prieš akylas profesionalų akis dainininkė, regis, jaučiasi užtikrintai, V. Matačiūnaitė prisipažino, kad „Auksinio balso” scena viduje sukėlė nemažai virpuliukų, mat ji pirmą kartą savo gyvenime dainavo akomponuojant šitokiam gausiam būriui profesionalių muzikantų ir orkestrantų.
Todėl ir gavus pakvietimą dalyvauti projekte, Viliją užklupo ne tik džiaugsmo, bet ir nerimo banga. Laukė net keli iššūkiai. Visų pirma susiderinti ir harmoningai atlikti kūrinius akompanuojant didžiuliam orkestrui. Antra, išsilaikyti greta scenos senbuvių, kartu dalyvaujančių projekte. Todėl tai, kad avantiūra pasiteisino, Viliją ypač džiugina.
„Buvo baisoka, kai sutikau ir supratau, kad teks grįžti, pasirodyti, dainuoti ir tuo dar įrodyti, jog lyg ir turiu kažkokią teisę čia būti. Jaučiau šiokį tokį spaudimą, nes žmonės manęs seniai nebuvo girdėję ir nežinojo niekas, ko tikėtis, net ir pats prodiuseris Modestas Karnaševičius. Džiaugiuosi, kad lūkesčius pateisinau. Bent jau iki šiol”, - savo grįžimą į Lietuvos sceną komentavo atlikėja.
Kritikos nebijo
Nors buvo galima tikėtis, kad jauna muzikantė susilauks nemažai kritikos, to neatsitiko. Profesionalų komentarų leitmotyvas visada tas pats - išskirtinis, temperamentingas ir profesionalus Vilijos pasirodymas. O subtiliai išsakyta kritika - lyg tarp kito. Vis dėlto atlikėja teigia kritiką vertinanti, ir jei ji protinga ir svari, nuomonė esą yra svarbi.
„Man labai malonu, kad mano pastangos yra įvertinamos palankiai. Labai gera žinoti, kad daug žmonių mane palaiko, tarp jų ir komisija, teisingai vertindama, komentuodama ar kartais net pabardama. Dar ne visas pastabas pritaikiau scenoje, nes nėra taip lengva, bet dar tikiuosi įveikti pati save”, - nebijanti kritikos teigė atlikėja.
Drastiškos priemonės
Tačiau dėmesio Vilija susilaukė jai dar nė nespėjus užlipti į „Auksinio balso” sceną. Priežastis paprasta - nemenką populiarumą išlaikiusi dainininkė dingo iš Lietuvos lyg į vandenį. Todėl netikėtas merginos pasirodymas viešai po kelerių metų sukėlė intrigą, kur gi ji buvo ir ką veikė. O Vilijos istorija gana nuspėjama. Kaip ir daugelis tautiečių, mergina paprasčiausiai susikrovė lagaminą ir išvyko į Londoną. Kaip pati sako, ištrūkusi iš mažo narvelio pateko į didesnį. Ir vis dėlto padaryto žingsnio ji nesigaili. Nors atrodė, kad dainininkės karjera Lietuvoje puikiai klostėsi, Vilija mįslingai atsako, jog ne viskas yra taip, kaip gali atrodyti.
„Na, kad regisi, tai nereiškia, kad taip ir yra. Turėjau tuomet, atrodo, neišsprendžiamų, užsitęsusių keblumų, su kuriais pasiryžau kovoti drastiškomis priemonėmis - emigruodama. Sprendimas, mano akimis, kol kas buvo vykęs. Dabar gyvenu Londone jau bemaž pusantrų metų. Man čia patinka, nes galiu dainuoti, kurti ir mėgautis gyvenimu”, - džiaugėsi menininkė.
Kalbant apie Lietuvą, santykius su gimtąja šalimi Vilijos žodžiuose jaučiama maža nuoskauda ir nostalgija. Ir nors, kaip sakė dainininkė, ją visad su Lietuva sies glaudūs ryšiai dėl šalyje likusių draugų ir artimųjų, ji nesvarsto galimybės grįžti čia gyventi. „Mano santykiai su Lietuva yra glaudūs ir tamprūs todėl, kad ten vis dar gyvena mano draugų, ten dar vis įsikibę laikosi ir mano tėvai su broliu. Aš myliu Lietuvą ir man bus gaila, kai ateis laikas, kai nebeturėsiu ko lankyti. Manau, kad mes prie to norom nenorom artėjame”, - atviravo Vilija.
Veda ambicijos
Nors artimos, gerai pažįstamos aplinkos ilgesys dainininkės neaplenkia, menininkė neleidžia sau liūdėti galvojant apie Lietuvą ir dėmesį koncentruoja į ateities tikslus, kurie peržengia valstybių sienas.
„Apie grįžimą atgal minčių nėra, bet negaliu pasakyti, kad jų neatsiras ateityje. Šiaip neleidžiu sau nieko per daug pasiilgti, ir susidūrusi su sunkumais svetur ar apniukus blogoms nuotaikoms, nuolat sau stengiuosi priminti, kodėl išvažiavau. O išvažiavau vedama ambicijų, nes norėjau kažko daugiau, nes pavargau nuo šaltų žiemų, piktų žmonių. Tiesiog jaučiausi kaip narvelyje. Persikėliau į didesnį narvą. Kol kas krutu čia”, - atsargiai ateitį ir galimybes lietuvių pamėgtame Londone vertino dainininkė.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą