"Aš augau fanatiku, moralistu ir snobu", - apie savo vaikystę sakė didysis pasaulio pediatras Bendžaminas Spokas (Benjamin Spock). Su šiuo kraičiu jam teko gyventi ir kovoti visą savo gyvenimą. Ne pamokomu, o draugišku tonu patarinėjęs viso pasaulio tėvams, kaip bendrauti su atžalomis, jis taip ir nesugebėjo rasti bendros kalbos su savo paties vaikais.
Faktai ir interpretacijos
Pasakojimai apie garsius žmones perduodami iš kartos į kartą, ir tai iš dalies primena sugedusio telefono žaidimą. Kartais faktai pateikiami tendencingai, be to, į biografijas patenka ne visi gyvenimo įvykiai: jų autoriai sprendžia, kurie labiausiai nusipelnė publikos dėmesio. Todėl galime sakyti, jog garsių žmonių likimų istorijose esama ir šiek tiek rašytojų fantazijų.
Taip yra ir su vaikų gydytojo Bendžamino Spoko (Benjamin Spock), prieš 68 metus parašiusio knygą "Vaikas ir jo priežiūra", gyvenimo istorija. Ši knyga, kadaise buvusi mūsų tėvų biblija, šiandien dažnai vadinama žalinga. Kai kuriuose biografiniuose pasakojimuose apie Spoką minima, jog ir pats gydytojas galiausiai atsiprašęs tėvų už savo patarimus ir raginęs nekartoti jo klaidų. Ar išties būta tokio atsiprašymo, nežinia, tačiau klaidų, kaip ir kiekvienas kitas tėvas, neišvengė ir didysis pediatras...
Naujas požiūris į vaiką
Nuo gydytojo B. Spoko mirties praėjo 16 metų: jis mirė 1998 m. kovo 15 dieną būdamas 94 metų amžiaus.
Spoko idėjos paveikė ne vieną vaikų ugdytojų kartą ne viename pasaulio kampelyje. "Jūs žinote daugiau nei manote", - teigė tėvams tuomet gydytojas, kuris buvo pirmasis vaikų gydytojas JAV, gydymą siejęs su psichoanalize.
Šio žmogaus patarimai tėvus padarė lankstesnius ir švelnesnius savo vaikams, skatino į juos žvelgti kaip į asmenybes. Tuo metu tai buvo visiškai naujas požiūris, mat iki tol vaikų auklėjimo fronte svarbiausias dalykas buvo griežta disciplina: tiek fizinė, tiek moralinė. Kūdikiai buvo vystomi kietai, maitinami nustatytomis valandomis, neimami ant rankų... Tuo tarpu B. Spokas rašė: "Maitinkite, kai prašo, imkite ant rankų, kai verkia, suteikite vaikui laisvės, gerbkite jo asmenybę!"
Populiaresnis už prezidentą
Knygos "Vaikas ir jo priežiūra" skaitytojus iškart papirko autoriaus bendravimo tonas: ne griežtai pamokomas, o draugiškas.
Pirmasis jos tiražas 1946 m. buvo 10 tūkst. egzempliorių, tų pačių metų pabaigoje parduota 750 tūkst., o 1947 m. - milijonas. Iki šios dienos knyga yra išversta į 39 kalbas, parduota per 50 milijonų jos kopijų.
1946 metais B. Spokas tarėsi viso labo dėstąs savo, kaip praktiko, patarimus ir nepretendavo į perversmą pediatrijos srityje bei visuomenės sąmonėje. Tačiau tuometinės apklausos rodė, kad jo populiarumas viršija šalies prezidento reitingus.
"Aš nesitikėjau, kad taip nutiks, - vėliau sakė gydytojas, - antraip savo knygą būčiau pradėjęs nuo žodžių, kad apie vaikų auklėjimą žinau toli gražu ne viską."
Teorija ir praktika
1998 m. antroji B. Spoko žmona Merė Morgan (Mary Morgan) laikraštyje "Times" kreipėsi į amerikiečius su prašymu padėti apmokėti vyro gydymo išlaidas. "Jis rūpinosi jūsų vaikais visą savo gyvenimą!" - argumentavo ji. 94 metų B. Spoko, sergančio vėžiu, gydymo išlaidos tuomet viršijo 16 tūkst. dol. per mėnesį.
Žurnalistai moters klausė: "Kodėl jūs nesikreipiate į jo paties vaikus?" M. Morgan atsakė, jog kreipėsi, ir ne kartą, tačiau atsakymas buvo neigiamas. Vyresnysis gydytojo sūnus Maiklas, vadovavęs muziejui, ir jaunėlis Džonas, architektas bei statybos kompanijos savininkas, pasiūlė tėvą atiduoti į globos namus.
Žmogus, įtikinęs pasaulį naujai pažvelgti į vaiko auklėjimą, visą savo gyvenimą skyręs tam, kad išmokytų tėvus tinkamai bendrauti su savo vaikais, nesugebėjo rasti bendros kalbos su savo paties atžalomis.
"Mylėkite savo vaikus tokius, kokie jie yra. Dažniau lieskite, apkabinkite ir bučiuokite..." - savo knygose ragino B. Spokas. "Jis niekada mūsų nebučiuodavo ir nė karto nepaglostė galvos, - apie savo tėvą pasakojo jaunėlis Džonas Spokas (John Spock). - Namuose viešpatavo slogi atmosfera. Mano nuolatinė būsena buvo baimė, slopinimas ir pažeminimas. Tėvas keldavo scenas dėl niekų. Pusę septintos mes turėdavome gultis į lovą. Atsibusti anksčiau nei septintą buvo draudžiama."
Tokių patarimų Spoko knygose nerasite.
Dovana nuo Merės
Kai 1976 m. M. Morgan ištekėjo už B. Spoko, visas vaikų psichiatrijos institutas, kuriame ji dirbo, buvo sukrėstas. Jaunikiui ką tik buvo suėję 73-eji, o nuotaka už jį buvo jaunesnė 40 metų. Niekas neabejojo, kad 34 metų išsiskyrusią gražią moterį tekėti už legendos skatino išskaičiavimas.
Neakivaizdžiai Merė susipažino su būsimu sutuoktiniu dar vaikystėje. Tolimoje Arkanzaso valstijoje jos motina augino dukrą laikydamasi kiekvieno daktaro Spoko patarimo. O kai pačiai Merei gimė dukrelė Virdžinija, mama jai perdavė savo knygas.
Po daugybės metų Merė ir Bendžaminas susitiko. Merė rūpinosi gydytojo paskaitų organizavimu San Franciske ir pasitiko jį atskridusį į oro uostą. Po paskutinės paskaitos ji įteikė jam puokštę rožių ir... dėžutę, kurioje buvo žaislinis geležinkelis. Tą patį vakarą restorane Bendžaminas jai atskleidė, kad dovana pataikė jam tiesiai į širdį. Ir kad neseniai išsiskyrė su žmona, su kuria išgyveno 47 metus.
Fanatikas, moralistas ir snobas
Spokų šeima neskurdo, tačiau Mildred Stouton-Spok (Mildred Stoughton-Spock), Beno mama, mėgo taupyti iš principo. Žaislai namuose buvo laikomi prabanga ir nereikalingu vaikų lepinimu.
Beno tėvas, irgi Bendžaminas Spokas (Benjamin Ives Spock), dirbo juristu Konektikuto sostinėje Naujajame Hevene, geležinkelių bendrovėje, ir buvo nepaprastai darbštus ir lankstus. Jis buvo visiškai paklusnus savo valdingai žmonai. Šešetui vaikų dovanų įteikdavo tik ką nors labai praktiško: pižamą, dildę nagams ir panašiai.
Bendžaminas iš atžalų buvo vyriausias.
Mildred Spok vaikus auklėjo skrupulingai vadovaudamasi daktaro Liuterio Emeto Holto rekomendacijomis (JAV pediatras Luther Emmett Holt (1855-1924), 1894 m. išleidęs knygą "Vaikų priežiūra ir maitinimas" ("The Care and Feeding of Children"). - Red. past.).
"Niekada nebučiuokite savo vaiko. Niekada neimkite jo ant rankų. Niekada nesupkite lopšio", - tikino puritonas Holtas, manęs, jog kuo griežčiau tėvai elgiasi su savo vaikais, tuo geriau šie bus pasiruošę suaugusiųjų gyvenimui.
Laikydamasi Holto nurodymų, savo vaikus Mildred varė į lovą 18.45 val. Apskritus metus jie miegodavo nešildomoje verandoje (grynas oras - sveikata!), nepaisant to, kad Konektikute žiemą temperatūra nukrisdavo iki 10 laipsnių šalčio.
Ponios Spok virtuvėje kabėjo daktaro rekomenduotų vaikams maisto produktų sąrašas: pienas, garuose troškinti vaisiai, avižiniai dribsniai ir kiaušiniai. Visa kita, taip pat mėsa ir, be abejonės, saldumynai, vaikams buvo draudžiami.
Kiekviename žingsnyje Benas susidurdavo su beprasmiškais draudimais: bėgioti negalima, šokti negalima, svečiuotis pas draugus irgi negalima. Savo draudimus motina palydėdavo niuksu į sprandą arba ranka per burną.
Viena iš Bendžamino seserų pasakojo: "Aš niekada nemelavau tėvui, nes nebuvo jokio poreikio, o motinai - nuolat, nes už menkiausią smulkmeną ji negailestingai bausdavo."
Spokų vaikai buvo įsitikinę, jog tėvas, kuris beveik su jais nebendravo, juos myli, o motina - ne.
"Aš bijojau savo tėvų, - rašė Spokas, - ir ne tik vaikystėje, bet ir jaunystėje. Išmokęs bijoti jų, aš išmokau bijoti visų: mokytojų, policijos, šunų. Augau fanatiku, moralistu ir snobu. Su visu tuo vėliau man teko kovoti visą gyvenimą."
Vaikystėje Benas dažniausiai sėdėdavo namuose, ruošdavo pamokas ir vykdydavo tėvų nurodymus. O kai draugai kviesdavo išdykauti, rausdamas išlemendavo: "Man negalima." Jis įprato jaustis esąs niekam tikęs.
Benas ir motina
Bendžamino motina Mildred, brigados generolo dukra, vaikystėje prisikentėjo nuo savo tėvo alkoholiko ir mergišiaus. Ji buvo tvirtai nusprendusi sukurti idealią šeimą. Vėliau keturi iš jos vaikų neapsiėjo be psichiatrų pagalbos.
"Motina visada geriau už mus žinojo, ko mums reikia, - prisimena Bendžaminas. - Ginčytis su ja buvo beprasmiška."

DIDYSIS tėvų guru, visą savo gyvenimą skyręs tam, kad išmokytų tėvus tinkamai bendrauti su savo vaikais, nesugebėjo rasti bendros kalbos su savo paties atžalomis.
Mildred neleido sūnui susitikinėti su merginomis ir kartojo, kad "seksas yra pavojinga emocinė bomba". Net kai jis įstojo į Jeilio universitetą (iš pradžių studijavo filologiją, vėliau perėjo į mediciną), privalėjo pietauti ir nakvoti tik namuose.
B. Spokas vedė pačią pirmą merginą, kurią įsimylėjo. Tai įvyko 1927 m. prieš ponios M. Spok valią. Rašytojas Tomas Mejeris (Thomas Maier) biografinėje knygoje apie Spoką pasakoja, jog Mildred netgi imitavo širdies priepuolį, kai sūnus sužadėtinę Džeinę Čeini (Jane Cheney) parsivedė namo ir su ja užsidarė savo kambaryje.
Vėliau, kai Bendžamino ir Džeinės pirmagimis, per anksti gimęs, neišgyveno, Spokui motina priminė "kaltę" dėl "palaidų santykių". Jos manymu, "pasileidusių žmonių" vaikai gimsta išsigimę arba nutinka kas nors dar blogiau.
Motina nepamiršdavo nuolat prikišti sūnui ir to, kad marčios Džeinės tėvas mirė nuo sifilio.
Galbūt todėl Spokas savo garsiojoje knygoje rašė, jog motinos kartais gali būti neįtikimai žiaurios.
Mirus pirmam vaikui, B. Spokas su žmona išsikraustė į Niujorką ir užsiėmė pediatrija. Jis visiškai nutraukė santykius su motina.
Benas ir Džeinė
Privačią praktiką B. Spokas pradėjo Niujorke 4-ajame dešimtmetyje, ekonominės krizės laikais. Iki pietų priiminėjo mažuosius pacientus, popiet vykdavo pagal iškvietimus. Jis mokė jaunas mamas nesijaudinti, jeigu vaikas elgiasi neįprastai, ir aiškino, kad vaikai yra tokios pat asmenybės kaip ir suaugusieji. B. Spokas ragino apsieiti be prievartos ir teigė, jog disciplinuojantys metodai nėra būtini: "Vaikai gali suaugti ir savo valia." Universalių auklėjimo receptų nėra, sakė jis, užtat yra tėvų intuicija, kuria verta pasitikėti.
Džeinė priekaištavo vyrui, kad šis įtikėjo esąs Dievas, galintis atsakyti į visus motinų klausimus. 1932 m., gimus antrajam vaikui Maiklui, ji nutarė auklėti jį taip, kaip jai atrodo tinkama, ir įrodyti vyrui, jog tuos reikalus išmano geriau už jį. Ši moteris neturėjo jokių autoritetų.
Gimus Maiklui, B. Spokas įsidarbino psichiatrinėje ligoninėje gydytoju ir dar ėmė dėstytojauti Kornelio universitete. Džeinė retai jį matydavo namuose. Spokas nesąmoningai kartojo savo tėvo gyvenimo principą: svarbiausia - aprūpinti šeimą.
Kai Maiklas pradėjo lankyti mokyklą, prasidėjo rimtos problemos dėl jo mokymosi. Kartą, pamokų ruošos metu aiškindamas sūnui rašybą, B. Spokas dėl sūnaus nesugebėjimo susikaupti galiausiai pajuto bejėgiškumą, ėmė rėkti ir skėlė jam antausį. Kitą dieną jis užsirašė pas psichiatrą. Dvejus metus lankė psichoterapijos seansus, kad susigaudytų, kas darosi, ir atsikratytų vidinio chaoso, apsigyvenusio jo sieloje po smurto prieš vaiką.
Psichiatras Bendžaminui paaiškino, kad Maiklas dėl savo negebėjimo susikaupti į skaitymą bei rašybą niekuo dėtas: jis serga disleksija.
Galiausiai Bendžaminas visa galva pasinėrė į darbą, vėliau - į politiką, ir į savo vaikų auklėjimą nebesikišo.
Maiklas lankė atsilikusiųjų internatą. Šį faktą B. Spokas slėpė nuo kolegų: jam tai buvo nepakeliama gėda. Kurį laiką gydytojas netgi negalėjo dirbti: jį kamavo galvos svaigulys, nemiga ir įkyrios baimės.
Po skyrybų dalydama interviu Džeinė tvirtino, jog Spokas buvo blogas tėvas. Ir kad visos jo genialios vaikų auginimo idėjos iš tiesų yra jos įžvalgos ir atradimai. Pasak rašytojo T. Mejerio, Džeinė iš tiesų pirmoji atrado Froidą ir entuziastingai skatino vyrą domėtis psichoanalize.
7-ajame dešimtmetyje Džeinė gydėsi nuo alkoholizmo ir depresijos. Kad ji įklimpusi į tokią būseną, žinojo jos sūnūs, draugai ir pažįstami, tačiau "nežinojo" vienintelis jos vyras. Prieš visuomenę jis dėjosi apie tai net nenutuokęs. Tačiau vaikai buvo tikri: jis tiesiog niekada nenorėjo nieko žinoti apie savo šeimą.
Džeinės depresiją sustiprino įvykis, kai jos jaunėlis Džonas, būdamas 17 metų, vos nemirė nuo narkotikų perdozavimo. Tuo metu Bendžaminas savo patarimus dalijo viename iš televizijos kanalų, kai staiga jam buvo pranešta apie sūnaus savižudybę. Tačiau žurnalistai tada paskubėjo: jaunėlis nemirė - ligoninėje jį atgaivino.
Atsigavęs Džonas tėvams pareiškė, kad jie jam įgriso iki gyvo kaulo ir jis namuose nebegyvens. Ir išvyko pas tetą.
Džeinė nusprendė, kad liko visiškai viena, sena ir niekam nereikalinga. Vyresnysis sūnus vedė ir išvyko, dabar ir jaunėlis, o vyras... Jis amžinai užsiėmęs, įsijautęs į Dievo vaidmenį. Jį noriai spausdina populiarūs žurnalai, į pokalbius kviečiasi televizijos, jį žino visa Amerika (1972 m. B. Spokas netgi balotiravosi į prezidentus), tačiau namuose tai abejingas, emociškai nutolęs žmogus. Džeinei jis buvo viso labo sausuolis, susikaustęs nuoboda snobas.
Po to, kas įvyko su Džonu, B. Spokas viešai pareiškė: "Nekartokite mano klaidų!" Ir tapo dar populiaresnis.
Po skyrybų Džeinė rimtai susirūpino savo sveikata, netgi įkūrė pamestų garbaus amžiaus moterų sąjūdį, o 73 metų Bendžaminas po kelių mėnesių vedė Merę, įvaikino jos 11-metę dukrą ir persikraustė į Arkanzasą, namą prie ežero.
Su sūnumis, kurie ant jo pyko, daktaras nebendravo, tačiau palaikė ryšį su anūku - Maiklo sūnumi Piteriu. Deja, būdamas 22 metų, Piteris nusižudė: per 1983 m. Kalėdas jis nušoko nuo muziejaus, kuriame dirbo jo tėvas Maiklas, stogo. Ilgai vykęs tyrimas parodė, kad vaikinas sirgo šizofrenija.

PARADOKSAS. B. Spokas padėjo milijonams šeimų, išskyrus savo paties. drspock.net nuotr.
Nusižudžius anūkui, B. Spokas patyrė insultą. Nuo to laiko jo sveikata ėmė šlyti.
Džeinė mirė 1989 m. savo namuose Kalifornijoje. Bendžaminas ją pergyveno beveik dešimčia metų.
Kas galėjo pagalvoti?
"Kas galėjo pagalvoti, kad daugelis šios kartos atstovų užaugs tokie neįdomūs žmonės? Šiandien jie galvoja tik apie pinigus ir seksą, o apie dvasinį gyvenimą neturi menkiausio supratimo. Aš stengiausi dėl jų padaryti viską, kas įmanoma, bet jie mane nuvylė", - tokie žodžiai įrašyti B. Spoko knygoje "Geriausias pasaulis geriausiems vaikams" - paskutinėje enciklopedijoje tėvams.
Per savo ilgą gyvenimą "Vaiko priežiūrą" daktaras redagavo ne kartą. Pavyzdžiui, 1968 m. ją papildė idėja "Nesijaudinkite dėl to, jeigu jūsų vaikai jums nepatinka", o 1976 m., praėjus trisdešimčiai metų nuo pradinės versijos paskelbimo, entuziastingai ragino vyrus dalytis su moterimis tėvystės pareigomis. Vienoje iš vėlesniųjų knygos redakcijų auklėjimo ekspertas ragina nustumti karjerą į antrą planą šeimos labui...
Iš viso pasaulio pediatras parašė 13 knygų. Jo rekomendacijos tėvams populiarios iki šiol, tačiau toli gražu ne visos išlaikė laiko bandymus. Ir toli gražu ne visas išlaikė jis pats.
"Pasitikėkite savimi... Jūs žinote daugiau nei manote. Labiausiai vaikui reikia jūsų meilės ir rūpesčio. Ir tai kur kas vertingiau nei teorinės žinios", - rašė B. Spokas pirmojoje savo knygoje, kuri pasaulį išvydo tuo pat metu kaip ir jo sūnus Džonas.
B. Spokui ši knygą buvo tokia svarbi, kad netgi užgožė sūnaus gimimą...
Šaltiniai: Thomas Maier "Spock. An American Life"; "Gala Biography"; snopes.com; drspock.com

Rašyti komentarą