Svamio Haraldo sanjasinis (vienuoliškasis) vardas yra Suddhabrahmananda. Septyniolika metų jis buvo svamio Narayananda (1902 - 1988), įsitraukusio į didžio šventojo Šri Ramakrišnos misijos veiklą, gavusio palaiminimą ir patyrusio nušvitimą, mokinys ir sekėjas. Klaipėdoje svamis Haraldas turi sekėją jogą Joganandą (Arūnas Dobilaitis), kuris mums ir vertė pokalbininko žodžius.
Kodėl jūs dabar didesniąją metų dalį pasirinkote gyventi Lietuvoje?
Aš pavargau nuo per gero gyvenimo Danijoje. Vakarų pasaulyje žmonės turi per daug pinigų, - svamis brūkšteli sau per gerklę. - Jie turi viską, ką tik materialus gyvenimas gali pasiūlyti. Bet užmiršta dvasinį gyvenimą. Nebemoka protingai naudotis gėrybėmis, o tai daro juos nelaisvus ir nelaimingus.
Į Lietuvą pirmą kartą vienai vasarai atvykau 1992 metais ir man čia patiko. Norėčiau, kad lietuviai, šie geri žmonės, būtų laimingesni...
Sakoma, kad motina yra laiminga tiek, kiek laimingas jos liūdniausias vaikas. Kaip jūs suprantate laimę?
Tai aukščiausia sąmonė, proto laisvė ir švarus gyvenimas. Aukščiausiąją tiesą jūs galite vadinti kaip norite, bet Dievas yra jūsų vedlys. Mintys, veiksmai, visa, ką atiduodate, sugrįžta bumerangu. Net vaikas turi savą Dievo supratimą. Suvokimas suteikia mums laisvę, nes mūsų žinios yra mūsų jėga.
Žlugus totalitariniam režimui mūsų laisvės niekas nevaržo, bet juk turime įsipareigojimų kitiems, negalime gyventi visai taip, kaip norėtume, kai aplinkui tiek žmonių laukia ir tikisi mūsų pagalbos.
Turite atlikti savo pareigas kuo geriau, kuo sąžiningiau. Tai pakels jūsų dvasią, o kartu ir visuomenės. Gyvenime mums reikalingi gidai, kurie vestų per šį modernų gyvenimą. Dabar gi kopijuojame vakarietiškąjį gyvenimo stilių, kuris nėra geras. Geriau laisvai rinktis savo protėvių dvasinę patirtį, tradicijas, nes ir prieš tūkstantį metų žmonės teisingai gyveno ir meditavo, kaip ir jogai Indijoje. Todėl reikia stiprinti savo charakterį, raminti protą ir trupučiuką medituoti. Tuomet žmogus keičiasi.
Aš nesakau, kad turite būti jogos fanatikai ar aklai sekti vienu ar kitu guru, nes ir iš jų ne kiekvienas yra stebukladaris. Dauguma nori pinigų ir atvyksta iš Indijos vildamiesi, kad mes čia visi leisimės apkvailinami. Jie žada greitą sėkmę ir laimę, manipuliuoja tais, kurie turtingi, bet dvasinėje srityje yra žali tarsi kūdikiai. Kalba apie vedas, nors patys nesupranta, kas ten parašyta, niekada nėra skaitę originalo sanskrito kalba. Jie tik mėgdžiotojai. O vedos yra aukščiausia išmintis, visatos filosofija...
Tai kaip pasirinkti teisingą Mokytoją? Pagaliau kaip tampama svamiu?
Atsipalaiduokite, pasikliaukite širdimi ir būkite pats sau guru. O svamis yra pašventęs savo gyvenimą vienuolystei ir dvasiniam keliui, būtinai turi laikytis celibato kaip katalikų kunigai. Didžiausias skirtumas tarp kunigų ir svamių yra pastarųjų universalumas. Joga sako, jog galite būti su Visata, Kosmosu ir ieškoti prasmės bei tiesų visose religijose, nes Dievas yra aukščiausia sąmonė, jo esmė ta pati, o katalikai sako: "Tik mūsų kelias yra pats geriausias, o kiti keliai yra negeri."
Puiku, jeigu Jėzų matote savo širdyje, neieškokite skirtumų, viskas yra vienis. Jėzus labai daug meditavo dykumoje. Jo skleidžiama žinia suprantama - tai meilė ir supratimas. Dievo karalystė yra jūsų viduje ir jūsų gyvybė yra šventovė. Dievas yra jūsų vidinė prigimtis.
Kai žmonės pamiršta, kad gyvenimas yra mokymosi ir tobulėjimo procesas, jie nuolat pasitinka gyvenimo smūgius, nes beprasmiškai leidžia laiką.
Mano ankstyvoji patirtis nebuvo gera, padariau daug klaidų. Mano tėvas indas Brėmene karo metu dirbo bombonešių gamykloje, kur jaunimas galėjo gerai uždirbti. Bet suvokęs, koks monstras yra Hitleris, išvažiavo į Daniją, vedė danę.
Vaikystėje buvau toks peštukas, jog po muštynių rankos drebėdavo. Kai man buvo 16 metų, norėdamas, kad baigčiau mokslus, tėvas įtaisė į elektronikos gamyklą, bet man buvo visiškai neįdomu. Įsiprašiau dirbti laive, pamelavęs, kad esu geras virėjas. Nuplaukiau į Vakarų Indiją, Ameriką, ir grįžęs į Daniją buvau jau iš tiesų geras virėjas. (Tuo mes įsitikinome vaišindamiesi svamio iškeptomis bandelėmis; jis tik apgailestavo, jog neturi plaktuvo, nes per dvi minutes pagamintų mums skaniausių ledų. - Aut. past.)
1961 m. atsidūriau Niujorke, tada viešpatavo "Bitlai", prasidėjo jaunimo, protestuojančio prieš veidmainiškumą ir vartotojiškumą, revoliucija. Aš buvau hipių vadas ir rūkiau marihuaną. Niekuo nesirūpindamas. Kartą pajutau, kad šešeri metai prabėgo kaip viena diena.
Būdamas 26-erių metų jaunuolis susidomėjau meditacija, visiškai be skatiko su draugu pasiekiau Indiją, ieškodamas šventovių ir šventikų. Priėmiau visus iššūkius, ir juo buvo pavojingiau, tuo darėsi įdomiau. Nukeliavome į Afganistaną likus mėnesiui iki karo pradžios, matėme gražius ir narsius kovotojus.
Vieną naktį klajojome po dykumą, buvo tokia keista akustika, rodės, kad dingo balsas, bet dangus buvo pilnas žvaigždžių, jautėmės pavargę ir laimingi. Kai grįžome į Indiją, pėsčiomis keliavome per Himalajų kalnus, susidraugavome su jogais ir šventikais, melsdavomės ir valgydavome medžių lapus bei vaisius, o kartais vietiniai žmonės atnešdavo sriubos ir užkandžių. Pamažu, bet labai tvirtai įsišaknijo troškimas atsižadėti tuščių žemiškų geismų ir malonumų.
Mano patirtis ir dabar nėra sterili, smalsu pažinti ir tamsiąsias gyvenimo puses. Bet nesu tokia egoistė, kad galėčiau didesnę paros dalį medituoti sėdėdama lotoso poza.
O ar galėtumėte visą dieną pamedituoti lotoso poza? Tai visiškai nėra nuobodu, nes medituojant mano mintyse sukasi visas pasaulis ir visata. Jeigu norite pasiekti tam tikrą progresą dvasiniame gyvenime, turite ilgesnį laiką pabūti viena, gamtoje, o medituoti rytą, kai tik atsikeliat, ir vakare. To turėtų pakakti. Tuomet atlikdama savo pareigas jūs visiškai kitaip priimsite žmones. Puiku, jeigu gaunate iš gerų žmonių energijos, bet nuo blogų turėtumėte išmokti šiek tiek užsidaryti, atsiriboti. Pirmiausia turite palaukti ir stebėti, ar galite jiems padėti, ar turite tos energijos ir jėgos. Bet su visais būkite mandagi ir maloni, tai juos pakylės.
Kai pas jus sekmadieniais atvyksta žmonių, jūs mantromis ir muzika valote aplinką. Bet kitiems patinka pievų kvapas, o ne smilkalų. Ir pagaliau kas tas nušvitimas?
Mes turime pasirinkimo įvairovę, kad visi rastų sau tinkamą. Ir visiems užtenka vietos. Kitas gal medituoja klausydamasis "metalo".
Jūs niekada nepatirsite, kas yra nušvitimas, šviesa, kurią suteikia paslapčių atvertis ir žinojimas, kol esate pakeliui į jį. Atvykėliai iš karto man pateikia klausimus, tarkime, apie reinkarnaciją, kada siela atgimsta daugybę kartų su sava patirtimi ir keliauja per kūnus.
Jeigu buvote dvasiškai pabudęs ir meditavote, tai padeda pasirinkti geresnę būtį. Dauguma žmonių gali atsiminti buvusių gyvenimų ištraukas. Pavyzdžiui, viena moteris per hipnozę prisimena keletą savo gyvenimo faktų, vykusių prieš kelis tūkstantmečius. Mokslininkai patvirtino, jog taip ir yra buvę. Kai kurie prisimena gyvenus Dievo sūnų Jėzų Kristų, ir tie prisiminimai atkuria istorinių faktų.
Kas yra karma? Ar tai nepanašu į krikščionišką nuostatą, kad vaikai atsako už tėvų nuodėmes? Kodėl ji būna bloga ir dvasingo žmogaus, kuris vabalėlio nenuskriaudė, miršta kančiose dėl sunkios ligos?
Atsakai tik už savo nuodėmes. Moterys turi vienokią, vyrai - kitokią karmą, tai priklauso ir nuo jų socialinio statuso. Žmogui bloga karma gali būti susikaupusi iš praeities, kai buvo padaryta negerų dalykų, gal ir šiame gyvenime jis nebuvo labai atsargus, ir už tai reikia sumokėti. Kad ir kokia būtų gera moteris šiame gyvenime, ji gali pagimdyti neįgalų vaikutį, ir tai yra nepermaldaujama karma.
O kaip dėl celibato, kodėl reikia jo laikytis?
Sekso bumas daro didelę žalą, kai net 14 metų mergaitės, kurių siekis turėtų būti tyrumas, pradeda kūnišką gyvenimą, ir po septynerių metų atrodo suvargusios kaip senutės. Seksologai klaidina, kad dažnas seksas suteikia energijos, nuima įtampą. Vienas kokybiškos sėklos lašas, vyriškas nektaras, yra tas pats, kas 40 lašų kraujo.
Labai gerai, kai neegoistiškai mylinti pora gyvena saikingai, nepiktnaudžiauja seksu ir nori turėti vaikų. Senovės Indija buvo labai stipri valstybė, kai visuomenėje funkcionavo kastų sistema, ir nebuvo sugedusi. Žmonės sekė dharma (tiesa, teisingumas, aukščiausia moralinė tvarka). Tada visi žinojo, ką daryti ir kaip veikti. Ir jeigu šventuose raštuose buvo parašyta, kad reikia mylėtis tik kartą per mėnesį, jie tai ir darė. Babilonas, Graikija, kraštai, kur nebuvo laikomasi tokių tradicijų, žlugo, tuo tarpu Indijoje laikomasi tūkstantmečių patirties ir religijos.
Kas bus su mumis, kai pasaulį sunaikins terorizmas ir gamtą ištinkančios katastrofos, nes ją prievartaujame?
Dievas to neleis. Galbūt sunaikins tam tikrą žmonijos dalį, bet ne visus. Nukentės ir daug nekaltų žmonių, bet čia dėčiau mažas kabutes, nes jie nėra visiškai nekaltučiai, todėl, kad gyveno bedievišką gyvenimą: rūkė, paleistuvavo, balsuodavo už blogus dalykus. Turėsime sumokėti už viską.
MEDITACIJA. Stebint svamį Suddhabrahmanandą susidaro įspūdis, jog bet koks mažmožis jį gali padaryti laimingą kaip vaiką. Tačiau - labai išmintingą vaiką, sukaupusį tūkstantmetę Indijos tradicijų ir religijos išmintį. SODYBA. Svamis prižiūri namelių komplekso statybas. Čia užteks vietos visiems, norintiems medituoti ir išgirsti atsakymus į jiems rūpimus klausimus.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą