Buvusios alkoholikės išpažintis: pradėtas vartoti nuo nemigos, alkoholis sugriovė moters gyvenimą

Buvusios alkoholikės išpažintis: pradėtas vartoti nuo nemigos, alkoholis sugriovė moters gyvenimą

Kodėl žmogus pradeda svaigintis? Tai klausimas, į kurį atsakyti vienareikšmiškai neįmanoma. Kiekvienas žmogus pateikia savo istoriją. Viena vertus, ji unikali ir nepakartojama, kita vertus, galima atsekti bendrus dalykus. Akivaizdu viena – nė vienas žmogus nenori tapti priklausomas nuo alkoholio, tačiau dažniausiai nė pats nepastebi, kaip tai įvyksta. Deja, tuomet jau neįmanoma sustabdyti gyvenimo griūties, o vėl atsitiesti užtrunka visą likusį gyvenimą.

Moteris atvėrė širdį

„Nuo vaikystės turėjau gėdingą „paslaptį“ – geriantį tėvą. Tempiant jį girtą iš kiemo priebutin, girdint mamą verkiančią ir besipiktinančią šiuo, kaip tada man atrodė, apgailėtinu žmogumi, vis dar vadintu „tėveliu“, brendo nuostata: aš tai tikrai negersiu.

Vidurinę mokyklą baigiau neragavusi alkoholio, vėliau pradėjau gurkšnoti jį tik saikingai ir tik skanų. Įgyvendinau savo seną svajonę tapti gydytoja, pradėjau dirbti mėgstamą darbą. Turėjau du mylimus vaikus, buvau neskausmingai išsituokusi, kai mano gyvenimą kaip „Labanaktukas“ įslinko alkoholis. Negalėdama užmigti ėmiau išgėrinėti po vieną, paskui – po kelias likerio taureles, neilgai trukus – ir po pusę butelio, butelį. Talpioje rankinėje teliuškuodavo alkoholis – svečiuose jo galėjo pritrūkti, o prie žmonių gerti daugiau nei kiti drovėjausi.

Pamažu lioviausi domėtis profesinėmis naujovėmis, spektakliais, knygomis, koncertais, madomis. Ėmiau šalintis draugų, daugelis jų santykius su manimi nutraukė anksčiau. Dariausi nepakanti savo mažų vaikų išdaigoms. Interesų centre liko alkoholis. Sau teisindavausi dideliu krūviu.

Kasdien sakiau sau: geriu tik šiandien, ryt – ne. Turėjau išeiti iš darbo, dokumentuose įrašyta – už pravaikštas. Daugėjo priežasčių gerti“, – moteris atvirai pasakojo savo istoriją nuo alkoholio priklausomiems asmenims ir jų artimiesiems skirtame tinklapyje www.ne-gerk.com.

Norėjo tik vieno – mirti

Pasak moters, artėjo laikas, kai nė dienos ji negalėjo išbūti negėrusi.

„Gyvenau apsėsta minčių apie alkoholį – kaip gauti jam pinigų, kur nusipirkti, kaip slėpti gėrimą. Sunkias fizines pagirias nustelbdavo dvasinės. Ilgokai guosdavausi, kad tereikia suimti save į rankas ir košmaras baigsis. Netikėjau medikamentiniu alkoholizmo gydymu, buvau užsikodavusi – veltui! Du mėnesius gydydamasi neurozių skyriuje sugebėjau keletą kartų prisigerti.

Jaučiausi vieniša. Jutau gėdą, kaltę, niekinau, neapkenčiau savęs. Jaučiausi degraduojanti, bijojau tapti viena iš prie parduotuvės gėrimui pinigėlių prašančių moterų.

Nematydama išeities, nusprendžiau nusižudyti. Maniau, tik mirusi galėsiu negerti. Po vieno man baisaus įvykio sąmoningai išgėriau techninio acetono. Mane rado daug greičiau nei tikėjausi.

Ne kartą per gatvę ėjau nesidairydama, tikėdamasi greitos mirties. Pulti po nuo kalno besileidžiančio sunkvežimio ratais trukdė baimė: jei nežūsiu vietoje, tai kas man, gal ir invalidei, atneš alkoholio?

Nors tikėjimas Dievu nuo vaikystės buvo tik „drungnas“, pradėjau Jo šauktis. Likusi viena, namuose atsiklaupusi ant kelių prašydavau: „Dieve, paimk mane iš čia.“ Buvau „juodai“ atgėrusi apie 3 metus, man buvo vos per trisdešimt, o tenorėjau vienintelės dangaus malonės – mirties. Pjoviausi venas, bet ir tąkart man sutrukdė“, – toliau dėstė anoniminė alkoholikė.

Vieną rytą, kaip pati sako, ji sugalvojo patikimą nusižudymo būdą, bet kažkodėl sėdo prie telefono. Paskambino į tuometinę telefono informaciją 09 ir paklausė, kam gali skambinti alkoholizmo klausimu.

Duotu „Paguodos“ telefono numeriu atsiliepusi moteris išsigando išgirdusi, kad pašnekovė nori nusižudyti, ir primygtinai prašė skambinti psichologui, psichiatrui ar narkologui. Tačiau ji dar kartą paskambino 09. Šįsyk ji gavo Lietuvos anoniminių alkoholikų pradininko namų telefono numerį.

Nuopolių ir pakilimų kelias

Tai buvo moters sveikimo kelio pradžia – su nuopoliais ir prisikėlimais, bandymais susigrąžinti artimųjų pasitikėjimą ir savivertės jausmą. Deja, šis kelias niekada nesibaigia.

„Turėdama darbo knygelę su įrašu apie atleidimą už pravaikštas, nedrįsau ieškoti darbo. Mintys, jog jau niekada negalėsiu dirbti gydytoja, stiprino nevisavertiškumo jausmą. Santaupų neturėjau, su mama gyventi nenorėjau (juolab, kad tame mieste tuo metu nebuvo AA grupės), o įsigyti savo būstą atrodė neįmanoma. Sugadinti santykiai su savimi, Dievu, žmonėmis…

AA draugai savo pasakojimais teikė viltį, kad ir aš galiu tapti laiminga motina, dukra, žmona – laiminga moterimi. Vienintelė tam būtina sąlyga – mano blaivybė. Atsigręžusi atgal matau daugybę situacijų, kai mano mylinčio Dievo buvau saugojama ir globojama. Tiek baisių įvykių reikėjo, kad pagaliau pripažinčiau savo bejėgiškumą prieš alkoholį.

Gal penkerius mano negėrimo metus dėl visų gyvenimo nesėkmių buvo patogiau kaltinti alkoholį. Deja, kai kurie klaidingi poelgiai kartojasi ir esant blaiviai. Vadinasi, jų priežastys – mano būdo trūkumai.

Dirbdama pagal 12 žingsnių ir 12 tradicijų programą supratau, jog ne aš buvau bloga, o blogi buvo mano poelgiai, už kuriuos privalau prisiimti atsakomybę. Palengvėjo, kai atlyginau skriaudas sau ir kitiems“, – dalinosi moteris.

Problemų dėl alkoholio turi kas ketvirtas gyventojas

Pasak Respublikinis priklausomybės ligų centro Metodinio vadovavimo ir monitoringo skyriaus vedėjo Andriaus Lošakevičiaus, vienos priklausomybės priežasties nebūna.

„Kalbant apie priklausomybę šiuo metu yra gana populiarus biopsichosocialinis modelis, kuris akcentuoja įvairiausių veiksnių visumą. Pavyzdžiui, teigiama, kad vienas iš veiksnių yra biologinis; atlikta pakankamai tyrimų, kurie rodo genetinį, paveldėtą polinkį į priklausomybę nuo alkoholio.

Taip pat svarbūs tam tikri psichologiniai veiksniai, susiję su žmogaus asmenybe, jo reakcijomis į situacijas. Galiausiai reikia nepamiršti ir socialinės įtakos žmogui – pradedant nuo ankstyvųjų santykių su tėvais ir t. t.“, – aiškino psichologas.

Taigi, nors dažnai kalbama, kad jaunimas „užsikabina ant alkoholio“ vakarėliuose, linksmybėse su draugais, iš tiesų dalykas yra sudėtingesnis. Jeigu žmogus nori vartoti alkoholį vakarėlyje, kalbėti reikėtų apie tai, kas lėmė, kad jam tuo metu norisi vartoti alkoholio.

„Kalbant apie vakarėlius, greičiausiai atsakymas toks: o kodėl gi nepavartoti? Nes paprastai visi vartoja. Toks yra socialinis fonas – tai įprasta. Atėję į vestuves ar gimtadienį svečiai turbūt labai nustebtų neradę alkoholio. Taigi reikia pripažinti, kad alkoholio vartojimas mūsų visuomenėje yra labai paplitęs.

Pasak statistikos, per 90 proc. Lietuvos gyventojų vartoja alkoholį, visgi didžioji jų dalis nėra nuo jo priklausomi ir netgi, sakyčiau, nėra žalingai vartojantys. Iš visų geriančiųjų žalingai alkoholį vartoja apie ketvirtadalis ir apie 15–16 proc. iš jų jau yra priklausomi. Kita vertus, tai dideli skaičiai – su vienokiomis ar kitokiomis problemomis dėl alkoholio susiduria kas ketvirtas jo vartotojas“, – teigė pašnekovas.

Kokie pirmieji signalai

Egzistuoja specialistų parengtos rekomendacijos, kuriose nurodoma, koks kiekis suvartojamo alkoholio neturėtų sukelti organizmo sutrikimų, taip pat kelti santykinai nedidelę riziką išsivystyti priklausomybei. Šie skaičiai išreiškiami standartiniais alkoholio vienetais, kurie atspindi suvartojamo skysčio ir grynojo alkoholio kiekį.

Tyrimai rodo, kad žmonės, viršijantys šias normas, turi didesnę riziką susirgti kepenų, kraujagyslių ar priklausomybės ligomis; net jų gyvenimo trukmė yra trumpesnė nei visiškai alkoholio nevartojančių ar neviršijančių šių rekomenduotinų normų asmenų.

Taip pat svarbu suvokti, kad rekomendacijose neatsispindi konkretaus žmogaus savybės – amžius, lytis, svoris, sveikatos būklė ir kitos. Be to, vis didesnė dalis specialistų pasisako, kad iš viso nėra tokio dalyko, kaip saugus, nekenksmingas alkoholio vartojimas.

„Kalbant apie žalingo alkoholio vartojimo aspektą, pagrindinis kriterijus yra somatiniai susirgimai, t. y. kepenų, kraujagysliniai pokyčiai ir pan. Kai kalbame apie priklausomybę, pagrindinis komponentas yra didžiulis psichologinis potraukis alkoholiui: kai žmogus iš tiesų nori negerti, bet nebegali negerti. Tai stiprus ir nevaldomas potraukis.

Kitas priklausomybės požymis, kad žmogus, netgi susidurdamas su alkoholio žala sveikatai ir socialiniam gyvenimui, vis tiek jį vartoja. Tai nereiškia, kad žmogus geria sąmoningai, kaip pas mus įprasta sakyti – neturi valios. Valia čia niekuo dėta, tai liga. Kaip žmogus negali suvaldyti tekančios slogos, kai serga, taip jis negali suvaldyti potraukio gerti“, – dėstė A.Lošakevičius.

Taigi viskas prasideda nuo alkoholio kiekio. Jeigu žmogus pradeda vartoti alkoholį dažnai ir dideliais kiekiais, tai jau rimtas įspėjimas, kad gali atsirasti somatiniai pažeidimai ir vystytis priklausomybė.

Būtina priimti sąmoningus sprendimus

Natūraliai kyla klausimas – kuo ypatingas alkoholis kaip medžiaga, kad žmonės „užsikabina“ ir tampa nuo jo priklausomi? Kaip jis susijęs su mūsų emocijomis? Pasak psichologo, vienas iš aiškinimų yra, kad alkoholis padeda žmogui reguliuoti savo emocinę būseną. Šiuo atveju emocijos gali būti labai įvairios, tačiau dažniau neigiamos (nerimas, vienišumas, apleistumas ir pan.).

„Žmogus alkoholio pagalba įpranta reguliuoti savo būseną, t. y. tam, kad gerai jaustųsi, jis vartoja alkoholį. Kai gėrimo tikslas tampa save kažkaip „pagydyti“, formuojasi rizika, kad gali pradėti vystytis nekontroliuojami procesai“, – aiškino pašnekovas.

Dar vienas požymis, bylojantis apie priklausomybės vystymąsi, yra didėjanti tolerancija alkoholiui, t. y. žmogus gali išgerti vis didesnį alkoholio kiekį ir nejausti apsvaigimo.

„Toks žmogus gali išgerti butelį vyno ar net degtinės, o aplinkiniai ne iš karto pastebi, kad jis yra išgėręs. Tai rodo, kad jo organizmas jau pripratęs prie alkoholio ir tam, kad apsvaigtų jam reikalingas didesnis alkoholio kiekis. Ilgainiui alkoholis pažeidžia kepenis ir kitus organus ir tuomet prasideda atvirkštiniai procesai, kai žmogus apgirsta labai greitai nuo labai nedidelio kiekio alkoholio, bet pati priklausomybės pradžia susijusi su tuo, kad žmogus gali išgerti labai daug“, – teigė A.Lošakevičius.

Todėl psichologas ragina didinti sąmoningumą, suvokti asmenines alkoholio vartojimo priežastis ir įvertinti, ar nebūtų laikas savo alkoholio vartojimo įpročius keisti.

Pavyzdžiui, jeigu žmogus vartoja alkoholį tam, kad susidorotų su savo emocijomis, svarbu suprasti, kad tai nėra vaistas. Jeigu susiduriama su sunkumais, juos reikia spręsti kažkaip kitaip, nes alkoholis dažniausiai viską tik dar labiau apsunkina.

Gairėmis gali būti minėtos mažai rizikingo alkoholio vartojimo rekomendacijos, pagal kurias žmogus gali įvertinti savo vartojimą ir sąmoningai priimti sprendimus mažinti alkoholio kiekius ar visiškai jo atsisakyti.

Reikia žinoti – jei alkoholis vartojamas malonumo jausmui kurti, labai didelė rizika, kad jis pamažu išstums visus kitus būdus malonumui patirti, o tuomet jau taps problema.

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder