Daugiau nei 40 metų paukščius žieduojantis Vytautas Jusys – apie paukščių keliones, laumžirgius ir migracijos pokyčius

Ventės rago ornitologinė stotis šiemet švenčia solidų 90-ies metų jubiliejų. Pernai buvo pasiektas ir naujas rekordas – per metus sužieduoti net 126 tūkst. paukščių. Ventės rago ornitologinės stoties vedėjas Vytautas Jusys patvirtina, jog tai geriausias rezultatas nuo pat stoties įkūrimo.

Ventės rage jau ketvirtus metus įsikūręs muziejus, nuolat vyksta pažintinės ekskursijos. Kasmet ornitologinės stoties vartus praveria apie ketvirtis milijono žmonių – tai vienas lankomiausių objektų Lietuvoje.

Tuo tarpu jau 42 metus paukščius žieduojantis V. Jusys sako, kad paukščiais domėjosi nuo pat vaikystės, dar net nežinodamas, kas yra ornitologija. „Apžiūrinėdavau paukščių lizdus, jau septintoje klasėje būdamas pradėjau viską užsirašinėti – kokiame medyje yra lizdas, kiek kiaušinių randama ir pan., o kitais metais gavau žiedų iš Kauno ir pradėjau žieduoti“, – prisimena V. Jusys. Šiemet jis apdovanotas Aplinkos ministerijos įsteigta Viktoro Bergo premija, kuri skiriama už reikšmingus darbus arba ilgametę rezultatyvią veiklą aplinkos formavimo ir apsaugos srityje.

Įspūdinga paukščių žiedavimo patirtis

V. Jusys pasakoja, kad paukščiai pasaulyje pradėti žieduoti 1899 metais. Nuo to laiko paukščių žiedavimas smarkiai patobulėjo. „Pirminis tikslas buvo išsiaiškinti, kur paukščiai žiemoja. Mokslininkai galvodavo, kad jeigu vieną dieną kregždės skraido virš vandens, o kitą dieną jų nematyti, jos tiesiog sulenda į dumblą“.
Tiesa, esminiai paukščių žiedavimo principai, pasak ornitologo, nesikeičia. Šiuo metu Ventės rage yra įrengtos 6 gaudyklės, kiekviena jų skirta gaudyti skirtingoms paukščių rūšims.

„Tiesiog uždėti žiedo nepakanka, reikia pažinti paukštį – nustatyti rūšį, amžių, lytį, pagavimo datą, nurodyti, kokioje gaudyklėje pagautas, jei reikia – pasverti, pamatuoti ir tuomet paleisti“, – aiškina Ventės rago ornitologinės stoties vedėjas. Jo paties sužieduotų paukščių sąrašas įspūdingas ir nuolat ilgėjantis – šiuo metu jame jau daugiau nei 780 tūkst. sužieduotų paukščių.

Tiesioginė transliacija iš gandrų kelionės

Pasak V. Jusio, technologijoms tobulėjant, tobulėja ir paukščių žiedavimas, o apie paukščių keliones informaciją galima gauti greičiau ir paprasčiau. Uždėjus paukščiui paprastą žiedą, gaunama informacija apie žiedavimo vietą, pagavimo, radimo aplinkybes, o pritvirtinus GPS siųstuvą – lengva stebėti visą paukščio kelionę tiesiog čia ir dabar. Pernai šešiems iš Lietuvos išskrendantiems gandrams tokie siųstuvai buvo pritvirtinti.

„Uždėjus siųstuvą, galima sakyti, turime nuolatinę tiesioginę transliaciją. Pastebėjome, kad beveik visi gandrai skrido vienodu maršrutu ir nuskrido beveik 10 tūkst. kilometrų. Lietuviški gandrai skrenda per Turkiją, Izraelį, Egiptą, vienas jų net pasiekė Pietų Afriką“, – pasakoja ornitologas. Pasak jo, kai kuriems paukščiams, pvz. meldinėms nendrinukėms dedami ir geolokatoriai – tuomet kitais metais reikia paukštį pagauti, nuimti lokatorių ir tik tuomet kompiuteris nuskaito informaciją.

„Tuo tarpu su siųstuvu viską matome tiesiogiai – kokiame aukštyje skrenda, kokiame gylyje neria. Manau, paprasti žiedai su laiku išnyks, bus sugalvota kaip net ir mažiausiam Europos paukščiui uždėti siųstuvą, ir tai įvyks labai greitai – po 10-20 metų“, – mintimis dalijasi V. Jusys.

Paukščių migracijos pokyčiai

Ilgametę paukščių žiedavimo patirtį turintis ornitologas sako, kad paukščių migracijoje dėl klimato sąlygų pokyčiai yra akivaizdūs – dalis paukščių anksčiau grįžta ar vėliau išskrenda žiemoti. „Gulbės anksčiau nuskrisdavo į Olandiją, Belgiją, o dabar apie 1000 gulbių žiemoja Kauno mariose, prie hidroelektrinės. Dalis paukščių grįžta net mėnesiu anksčiau nei priklauso“, – sako V. Jusys.

Vis dėl to ornitologas atkreipia dėmesį, kad nemaža dalis paukščių savo įpročių keisti neketina ir skrenda žiemoti toli. „Pavyzdžiui, varnėnai – jų migracija prasidėjo birželį, o birželio gale lietuviški varnėnai bus jau už 1000 kilometrų – nors ir vasara, maisto užtenka, bet paukščiai užaugina vaikus ir leidžiasi į kelią. Jiems gi vizų nereikia“, – juokauja ornitologas.

Pasak jo, paukščių logika paprasta: jei geras oras – skrenda, jei blogas – neskrenda. „Paukščiai – labai mobilūs gyvūnai, kai kurie jų išvysto net iki 100 km/val. greitį“, – primena V. Jusys.

Laumžirgiai – dar vienas neatrastas gamtos lobynas

Ornitologas pasakoja prieš keletą metų susidomėjęs ir laumžirgiais, o šiais metais drauge su dar keturiais autoriais išleido „Lietuvos laumžirgių paplitimo atlasą“.

„2016 metais pradėjau juos gaudyti ir žiūrėti, mokytis. Domėjausi ir anksčiau, bet nebuvo literatūros. Lietuvoje laumžirgius masiškai žymiu vienintelis – užrašau numeriuką ir paleidžiu. 30 tūkstančių jau esu sužymėjęs“, – pasakoja V. Jusys. Jo dėka šalyje aptiktos ir naujos laumžirgių rūšys – pietinė skėtė ir gelsvoji pantala.

V. Jusys tvirtina, kad pasirinkęs tokį darbą ir gyvenimo būdą nuolat atranda kažką naujo ir kviečia į Ventės ragą atvykti visus, norinčius daugiau sužinoti apie paukščius ir jų keliones po pasaulį.