Pagal Fulbrighto mokslinių mainų programą pakviestas dėstyti informologijos studijų studentams, profesorius mielai sutinka savo kompetencijomis pasidalinti ir su regiono bibliotekininkais - praktikais. Klaipėdoje profesorius svečiuojasi su žmona Betty Williams, kurios profesija - logopedė. JAV ambasados raginimu profesoriaus žmona Lietuvoje dirba savanorystės pagrindais - ji kas savaitę veda anglų kalbos kursus Klaipėdos universiteto (KU) Socialinių mokslų fakulteto (SMF) Komunikacijų katedros, Klaipėdos universiteto bibliotekos ir fakulteto administracijos darbuotojams.
KU SMF Informologijos studentams visą pavasario semestrą prof. D. E. Williams kartą per savaitę skaito paskaitas apie bendruosius JAV bibliotekininkystės teorinius principus, vertybes, filosofiją. Paskaitose ir diskusijose apžvelgiama atskirų bibliotekų rūšių veiklos organizavimo specifika, gilinamasi į bendras laikmečio tendencijas, darančias įtaką bibliotekų veiklos kaitai ir bibliotekinių studijų programų pasikeitimams.
Profesorius dažnai akcentuoja bendrąsias ir profesines vertybes, kurių pagrindu organizuojama ir vykdoma bibliotekų veikla, plečiama prieiga prie sukauptos informacijos, o tuo pagrindu keičiasi bibliotekoje dirbančio asmens samprata.
Papasakokite šiek tiek daugiau apie save.
Delmus: Aš esu bibliotekininkas. Šį darbą dirbu jau 35 metus. Iš jų 20 metų dirbu universitetų bibliotekose. Paskutinius 18 esu bibliotekos dekanas Acron universitete, kuriame mokosi apie 25 tūkst. studentų. Taip pat dėstau nuotoliniu būdu universitete Arizonoje. Abu su žmona esame kilę iš Virdžinijos. Į Ohają atsikraustėme prieš metus, kad būtume arčiau savo sūnaus ir jo šeimos.
Betty: Šiuo metu esame pensijoje. Aš esu logopedė. Daugiausiai dirbau su mažais vaikais, turinčiais įvairių sutrikimų - segančiais autizmu, Dauno sindromu ir panašiais. Man labai pasisekė, kad Delmus buvo pakviestas į Lietuvą pagal Fulbrighto programą, nes gavau galimybę atvykti kartu. Šiuo metu savanoriauju - bandau mokinti anglų kalbos. Niekada to nedariau, tačiau mano studentai labai geri, todėl nėra labai sunku.
Kada atvykote į Lietuvą? Kokį įspūdį apie mūsų šalį spėjote susidaryti?
Delmus: Atvykome čia sausio pabaigoje. Klaipėdos universitetas tokia vieta, kur mums patinka ir yra labai malonu svečiuotis, mus puikiai globoja pakvietusieji. Jie rado mums nuostabų butą senamiestyje ir tikrai daug dirbo, kad mūsų atvykimas ir gyvenimas čia vyktų sklandžiai, lengvai.
Lietuvoje tikrai atradome dalykų, kurių šioje šalyje nesitikėjome. Mes įpratę lankytis vietose, kurios žmonės yra labiau uždari. Buvome sutrikę, kai žmonės, kurių mes nepažįstame, patys sustojo ir klausė, ar mums nereikia nurodyti kelio. Lietuvoje jaučiamas tam tikras gerumas.
Betty: Net parduotuvėje žmonės padeda mums nusipirkti tai, ko mums reikia. Ne darbuotojai, o kiti pirkėjai. Lietuvos žmonės yra labai geri.
Kokią nuomonę turėjote apie Lietuvą prieš čia atvykdami? Ar ji pasitvirtino?
Betty: Mes neturėjome jokios nuomonės. Asmeniškai aš, apie Lietuvą nežinojau nieko, išskyrus tai, kur ji yra žemėlapyje. Bet tikėjausi, kad visi bus mieli (šypsosi).
Kokius didžiausius skirtumus pastebėjote tarp Lietuvos ir Jungtinių Amerikos Valstijų?
Delmus: Yra keli dalykai, kuriuos jūs darote geriau negu mes. Visų pirma norėčiau pagirti jūsų viešojo transporto sistemą. Ji daug geresnė nei mūsų šalyje. Ir taksi. Čia ją išsikvieti ir iš karto sulauki. Jungtinėse valstijose jeigu nori kažkur keliauti, turi būti kantrus, nes transporto sistema nėra patikima. Vėluoja ir lėktuvai, ir autobusai, o apie taksi išsikvietimą ar pagavimą gatvėje iš viso nekalbu. Tai tarsi tam tikra mankštos rūšis, reikia įdėti daug pastangų. O Lietuvoje viskas vyksta nuosekliai ir punktualiai. Jeigu parašyta tvarkaraštyje, vadinasi, taip ir bus.
Dar vienas nuostabus dalykas - jūs turite tai, ką mes laikome svarbiais dalykais. Pavyzdžiui, aš viename prekybos centrų aptikau tiršto riešutų sviesto. Tai padarė mane labai laimingu. Pamatęs jį, aš supratau, kad Lietuvoje išgyvensiu (juokiasi).
Ar jau spėjote paragauti lietuviškų patiekalų, išbandyti lietuviškas pramogas?
Betty: Aš be galo mėgstu jūsų kavą. O lietuviškų patiekalų taip pat spėjome išbandyti. Ragavome cepelinų. Jie buvo labai skanūs, bet labai dideli (juokiasi). Aš užaugau kaime fermoje ir Lietuvoje randu labai daug dalykų, kurie man primena vaikystę. Pavyzdžiui, šaltiena, ji pas jus be proto skani.
Delmus: Spėjome apsilankyti ir senajame turguje. Vaikščioti jame labai smagu. Taip pat ir pirkti.
Betty: Ten dirba labai mielas vyriškis, kuris man supjausto rūkytą kiaulieną (juokiasi). Taip pat čia atradau nuostabią veltinio gaminių, kuriuos labai mėgstu, parduotuvėlę. Spėjome apsilankyti ir lietuviškame balete. Lankėmės Andželikos Cholinos spektaklyje "Ana Karenina". Jis buvo nuostabus. Ruošiamės apsilankyti ir miuzikle "Smuikininkas ant stogo". Dar turime bilietus į lėlių teatrą. Čia yra tiek daug ko pamatyti ir aplankyti. Turime visą sąrašą. Tai dar vienas dalykas, kuris mums Lietuvoje, Klaipėdoje labai patinka. Amerikoje mes gyvename šalia mažo miestelio, taigi daug veiklos nėra. Pramogų turėtumėm važiuoti į Atlantą, kuri yra už 40 mylių, netgi bakalėjos parduotuvė nuo mūsų nutolusi 14 mylių. Nors ir turime mašiną, tačiau dažnai pramogauti vis tiek neišsiruošiame. Todėl čia mums labai smagu.
Delmus: Patyrėme tikrai daug įdomių dalykų. Lankėmės stintų šventėje Palangoje. Kovo 11-osios šventėje gėrėjomės vaikų pasirodymais.
Betty: Taip pat dalyvavome Užgavėnių šventėje, lankėmės Kaziuko mugėje. Buvo tikrai smagu - ragavome vaflių ant pagaliukų, matėme žmones su kostiumais ir kaukėmis, įsigijome šaunių pirkinių, pavyzdžiui, mažų dekoratyvinių kiaušinių. Palangoje labai patiko stintos ir žuvienė. Apskritai Lietuvoje beprotiškai skanios sriubos. Dar vienas dalykas, kuris mane nustebino - tai karštas šokoladas kavinėse. Amerikoje jo paprašius, gauni kakavos, o čia ragavau nuostabaus tikro karšto šokolado su riešutais. Leidau sau nusikalsti net kelis kartus (juokiasi).
Abu šiuo metu užsiimate pedagogine veikla. Kokį įspūdį susidarėte apie studentus lietuvaičius?
Betty: Jie labai mieli. Man tiek daug padėjo. Diskusijų metu papasakoja man apie daugybę įdomių dalykų. Aš juos už tai labai myliu. Iš jų išmokau labai daug.
Delmus: Mano kursas labai įdomus. Tai trečiakursiai informologijos studentai ir jau studijas baigę bibliotekininkai praktikai dirbantys universiteto ar viešosiose bibliotekose. Taip pat mano paskaitas lanko ir LCC tarptautinio universiteto studentai. Mano kursas - įvadas į Amerikos bibliotekininkystę. Dėstant tokį platų ir bendrą kursą mes keičiamės patirtimi ir tai tampa mainais, naudingais ir man pačiam.
Ką manote apie Lietuvos bibliotekas? Kuo jos skiriasi nuo amerikietiškųjų?
Delmus: Aš dar neaplankiau tiek daug Lietuvos bibliotekų, kad galėčiau tvirtai nuspręsti. Akademinės bibliotekos, kuriose man teko dirbti Amerikoje, yra tikrai labai pažangios. Jos nebūtinai yra didesnės, tačiau akivaizdu, kad JAV bibliotekose yra teikiama prieiga prie gausesnių informacijos išteklių. Lietuvoje rasti atviros prieigos kolekcijas labai neįprasta, o Jungtinėse Valstijose beveik neįmanoma rasti uždarų fondų bibliotekų. Taigi skiriasi aptarnavimo filosofija. Susidariau labai gerą įspūdį apie Klaipėdos apskrities viešąją I. Simonaitytės biblioteką. Ji tikrai įspūdinga ir nuostabiai įrengta. Bet kuri bendruomenė Amerikoje didžiuotųsi tokia biblioteka.
Betty: Man labai gerą įspūdį paliko Klaipėdos miesto savivaldybės viešosios bibliotekos "Pelėdžiuko" filialas. Tai tikra vaikų biblioteka. Matosi, kad ten dirba žmonės, iš tiesų mylintys vaikus. Darbuotojos net buvo įsisegusios po pelėdos formos sagę, taip atspindėdamos bibliotekos įvaizdį. Tai tikrai labai miela.
Delmus, ką jūs galvojate apie prognozes, jog elektroninės knygos ankščiau ar vėliau išstums tradicines popierines?
Mūsų su Betty požiūriai šiuo atžvilgiu labai skirtingi. Ji net turi nusipirkusi elektroninių knygų skaitytuvą ir visur jį nešiojasi. Prieš atvykdama į Lietuvą ji labai nerimavo, jog negalės rasti knygų anglų kalba, todėl jį ir įsigijo, nes jame telpa apie 600 egzempliorių knygų.
Pskutiniuosius 10-15 metų didelė dalis mano darbo buvo išsiaiškinti kaip įsigyti, pritaikyti ir išmokti naudoti elektroniniuose ištekliuose esančią informaciją. Tikslas - bibliotekos perkėlimas ant darbo stalo namuose, darbe ar kitoje vietoje. Šio pobūdžio projektai JAV yra įgyvendinti, mes tai atlikome gerai.
O šiaip man atrodo, jog popieriniai žurnalai, laikraščiai po truputį traukiasi. Taip pat ir daugelis kitų dalykų, pavyzdžiui, žodynai. Mano manymu jų laukia elektroninė ateitis.
Tačiau monografijos, romanai ir kiti panašūs plačios apimties kūriniai, nesu tikras, ar persikels į elektroninius skaitytuvus, nors jie ir tobulėja. Daugelis žmonių vis dar mieliau renkasi popierinį variantą, nes jiems tiesiog maloniau tokį skaityti. Taigi, manau, dar turime laiko. Niekas juk nežino, kaip viskas bus. Net ir tuos pačius laikraščius daugeliui maloniau skaityti popierinius.
Girdėjau, jog abu mokotės lietuvių kalbos. Kaip jums sekasi?
Betty: Mes abu nesame patys geriausi studentai. Turime nuostabią mokytoją ir ji su mumis labai kantri, tačiau didele pažanga pasigirti negalime.
Delmus: Su mumis kursus lanko du jauni italai. Jiems sekasi labai gerai. Mums - nepasakyčiau... Kol kas tik kartojame "laba diena" (juokiasi). Lietuvių kalba tikrai labai skiriasi nuo anglų ir yra sudėtinga. Pirmiausia, mes paskutinį kartą užsienio kalbos mokėmės prieš 30 metų. Be to, anglų kalba turi labai daug panašumų su ispanų, prancūzų, vokiečių, bet labai mažai su bet kokia rytų Europos kalba. Amerikiečiai turi tokį posakį: "Sunku išmokyti seną šunį naujų triukų." Mes jau priskiriame save prie senų šunų (juokiasi).
Betty: Vienas iš dalykų, kuris man labai patinka jūsų kalboje - tai varnelės, brūkšneliai, nosinės (šypsosi).
Ar rekomenduotumėt savo šeimai, artimiesiems, draugams, bendradarbiams aplankyti Lietuvą?
Betty: Žinoma. Mūsų sūnus su savo šeima vasarą atvyksta į Lietuvą. Taip pat keletas Delmus draugų. Labai džiaugiamės, kad mūsų penkerių metų anūkė galės čia apsilankyti ir turėti tokią patirtį, nes mes patys, kol buvome jauni, neturėjome galimybės keliauti už Amerikos ribų.
Paskaita mokyklų bibliotekininkams jau vyko vasario 28 d. Šį penktadienį (kovo 25 d.) vyks paskaita viešųjų bibliotekų personalui, balandžio 27 d. - seminaras, skirtas lyderystei ir veiklos organizavimui bibliotekose. Kviečiami dalyvauti visi, norintys daugiau sužinoti, patirti kitos kultūros vėją mūsų kasdienybėje.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą