Donato Udros įspūdžiai iš JAV Jūrų pėstininkų mokyklos

Karys neslepia, kad galimybė baigti Jungtinių Amerikos valstijų Jūrų pėstininkų mokyklos Štabo puskarininkių kursą buvo naudinga ir profesine prasme, ir paįvairino tarnybą, ir praplėtė asmeninį akiratį.

Pokalbis su kariu apie mokslus Šiaurės Karolinoje, jūrų pėstininkų tradicijas ir tarnybą.

Galimybė išvažiuoti į Amerikos jūrų pėstininkų mokyklą - kai pirmą kartą išgirdote, ar realu buvo?

Pirmą kartą, kai gavau galimybę užsirašyti į tą kursą, netikėjau. Bet likus mėnesiui iki išvažiavimo, paskambino ir paklausė, ar vis dar nori važiuoti. Pasakiau taip ir išsilaikiau ambasadoje anglų kalbos egzaminą, bet buvau antras „atsarginis", tai išėjo toks ganėtinai netikėtas išvažiavimas.

Tokia galimybė ne visada tarnaujant pasitaiko, todėl džiaugiuosi, kad iš „antro atsarginio" tapau „pirmu važiuojančiuoju".

Pats tarnaujate Gedimino štabo batalione, o ar daug žinojote apie jūrų pėstininkus -marinus?

Šiek tiek žinojau apie struktūrą, nes kai buvau misijoje teko garbė susipažinti ir bendrauti su trečios kartos lietuviu, kuris ilgą laiką tarnauja jūrų pėstininkų korpuse, jis ir papasakojo apie marinų „virtuvę". Žinojau, kad šios pajėgos eina pirmos ir, kaip sako, iškeltomis galvomis.

Kaip vadinosi mokykla ir kursas? Kurioj valstijoje buvote? Kiek laiko truko?

Pati mokykla vadinasi Štabo puskarininkių akademija, o mokymai - Štabo puskarininkių aukštesnysis kursas. Šiaurės Karolinos, Džeksonvilio miestelyje. Važiuojant į akademiją, galvojau, kad pamatysiu Ameriką, bet pamačiau Džeksonvilį, lyginant su Lietuva, tai jis kaip Rukla, tik šimtą kartų padidinta. Kursas truko du mėnesius.

Kokie pagrindiniai dalykai, kuriuos mokėtės?

Pradėjome nuo kritinio mąstymo - turėjome galvoti šiek tiek nestandartiškai. Vėliau marinų planavimo procesus, tai vyksta gan aukštam lygmeny, ne bataliono. Turėjom aukšto intensyvumo taktines treniruotes, per jas akcentavo, kad labai svarbu apšilimas, traumų prevencija.

Vado filosofijos paskaitas turėjome, kurių metu iš vado parašytos filosofijos turėjai sugebėti suprasti ką jis tuo nori pasakyti, kokia jo misija, vizija ir tikslai. Mūsų kaip aukštesniųjų puskarininkių užduotis buvo užtikrinti kad vado filosofija butų suprantama visiems jaunesniems kariams, nes tik tada kaip viskas suprantama galiam pasiekti tikslus ir įvykdyti misijas.

Labai naudingos buvo darbo su auditorija paskaitos, pristatymai, prezentacijos, kaip aiškiai ir trumpai pasakyti mintį, kaip kontroliuoti auditoriją. Dar buvo apie vadovavimą paskaitų, kaip kariams sudaryti tinkamą aplinką, gerą atmosferą, tam tikrų situacijų pavyzdžiai ir jų analizavimas.

Ar turėjote galimybę geriau pažinti šias JAV pajėgas, jų tradicijas?

Jie turi labai daug tradicijų, tačiau tikrai ne visas spėjau pamatyti. Dalyvavau viename tik vienoje, buvo tokia profesinė vakarienė, dalyvavo visas kursas, kaip kviestinis svečias buvo pakviestas atsargos seržantas majoras, dalinosi savo patirtimi iš ilgametės tarnybos ir labai akcentavo jūrų pėstininkų tradicijų saugojimą ir puoselėjimą.

Labai keista buvo dar man tai, kad su uniforma negali užeiti į paprastą parduotuvę, turi grįžti namo, persirengti ir tik tada važiuoti. Marinai labiausia disciplinuoti ir turintys griežčiausias taisykles, kas liečia jų tarnybą.

Profesine prasme marinai kas 3-4 metus keičia tarnybos vietas. Jų tarnyba ir visas gyvenimas labai disciplinuotas, jie, kaip ir mes, yra kariai 24/7, bet jie negali rengtis kaip nori, jų šeimos turi laikytis taip pat tam tikrų taisyklių. Pavyzdžiui, karys atėjęs su šortais ar šlepetėmis į bazės valgyklą net ir laisvu nuo tarnybos metu bus išvarytas ir privalės persirengti.

Kaip sekėsi mokytis kartu su amerikiečiais?

Buvo sunku, bet ne tik man. Buvom dviese užsieniečiai kurse - su manimi mokėsi kolega iš Slovėnijos, nebuvo lengva prisitaikyti, tik pačią esmę aptardavome, o kolegos iš JAV jau turėjo sukaupę patirties ir dalį medžiagos išanalizavę.

Prieš paskaitą, jau turėdavome būt perskaitę temą ir bent šiek tiek suprast, nes po greito apžvelgimo, jau duodavo namų darbą. Manau, kad mes, užsieniečiai, kuriems kiekvienas dalykas naujas, nepasirodėme prastai.

Amerikiečiai perėjo prie naujos fizinio atestavimo sistemos, gal pagal ją bandėte dirbti?

Kurso metu mums naujosios sistemos nepristatė ir fizinis rengimas vyko pagal jų standartines procedūras. Marinai turi du testus: fizinio pasirengimo testas ir fizinis pasirengimas kovinėmis sąlygomis.

Į paprastą fizinį testą įeiną prisitraukimai, juos galima pakeist atsispaudimais, bet su atsispaudimais šimto balų negalima surinkti, todėl visus skatina daryti prisitraukimus. Yra merginos, kurios tikrai nenusileidžia vaikinams su padaromų prisitraukimų skaičiumi.

Dar įeina atsilenkimai, bet kitokie nei Lietuvos kariuomenėje, ten yra nepilnas susilenkimas, reikia tiesiog rankomis paliesti kojas. Ir 3 mylių bėgimas, beveik 5 kilometrai. O fizinio parengimo kovinėmis sąlygomis pabandyti neteko, bet įeina bėgimas, sužeisto žmogaus nešimas ir kiti dalykai.

Ar jūsų tarnyboje galima pritaikyti paskaitų už Atlanto metų išmoktą medžiagą?

Taip, kiekvieną dalyką galima pritaikyti. Ir fizinius dalykus, ir bendravimą, ir vadovavimą. Vado filosofiją galima, kad būtų aiškiau suprasti, ką jis nori pasakyti. Ir įvairiose misijose, jei dalyvausiu, bus lengviau suprasti amerikiečius, nes šis kursas suteikė profesinė ir kultūrinį pažinimą.

Dėkojame už pokalbį.

Jūrų pėstininkai (angl. marines) - pėstininkai, skirti jūrų desanto operacijoms, priešo uostų ir karo laivų užėmimui, paprastai priskiriami karo laivynui.