„Atrodo, kad visko norime greitai. Vieniems pavyksta greičiau, kitiems lėčiau. Dirbu vienoje vietoje aštuntus metus. Aš manau, kad dar esu įkalnėje, kalbant tiek apie šeimą, tiek apie darbą. Nemanau, kad viskas jau pasiekta. Būtų juokinga. Viskas pasiekta tada, kai rašai autobiografinę knygą, jau penkerius metus esi pensijoje“, – taip kalba LRT laidos „Labas rytas, Lietuva“ vedėja E. Daugėlaitė.
Už sėkmingos televizijos laidų vedėjos darbo slepiasi nutrūktgalviški išbandymai ir kasdieniai iššūkiai.
„Tos kuriozinės situacijos visus masina. Sulaukiu klausimų, tačiau virš galvos niekas nesusprogo, jokia lempa nenukrito, prieš eterį neteko išsitiesti visu ūgiu. Dažniau pasitaiko techninių nesklandumų, pavyzdžiui, streikuoja mikrofonas, tik pasibaigus laidai pamatai, kad pristatei pasakojimą ar siužetą su trukdžiu“, – pasakoja ji.
Išmoko prieš kameras judėti laisvai
E. Daugėlaitė, aštuonerius metus dirbanti rytinėje laidoje, jau priprato gyventi kitokiu, nei daugeliui yra įprasta, ritmu. Būdama studentė, nusprendė atlikti praktiką laidoje „Labas rytas, Lietuva“, vėliau skaitė spaudos apžvalgą, išbandė reporterės duoną: „Atsidūriau tinkamu laiku ir tinkamoje vietoje bei gavau pasiūlymą perimti laidos vedėjos vairą.“
Anot E. Daugėlaitės, pradžia informacinėje laidoje nebuvo lengva. Vien ką reiškia vesti laidą, kurioje turi kalbinti įvairių sričių specialistus, o temų spektras platus: nuo teisės iki kulinarijos.
„Laidos pabaigoje reikia įteikti prizus, o jie už penkių metrų. Tu jų nepasiėmei. Ir nėra nieko kito, kas tau juos paduotų. O juos turi pristatyti ir padovanoti. Ką darydavau anksčiau? Jaudinausi, laukdavau, kol rodys kolegą ir aš paslapčiomis nueisiu. Šiandien jaučiu laisvę, bekalbėdama galiu nueiti ir pasiimti. Nebebijau reaguoti kadre, suprantu, kad žiūrovams reikia to gyvumo, natūralumo. Mes visi esame žmonės, visi galime kažką pamiršti“, – tikina E. Daugėlaitė.
Profesionalios laidų vedėjos vardą užsitarnavusi E. Daugėlaitė neslepia, kad trijų valandų tiesioginis eteris – tikras iššūkis. Pasibaigus filmavimui, ji trumpam pasislepia nuo aplinkinių šurmulio ir pripažįsta, kad ramybę prisijaukinti reikėjo išmokti.
„Po tiesioginio eterio ar sudėtingo filmavimo mėgstu pabūti viena nors 15 minučių. Tada važiuoju toliau. Žinoma, turiu mėgstamų ritualų ir, kaip sakau, terapines drauges, su kurioms susitikus visada gera, miela“, – kalba ji.
Svarbiausi Lietuvos ir pasaulio įvykiai – E. Daugėlaitės rankose
Pernai laidų vedėjai buvo patikėtos svarbiausios Lietuvos ir pasaulio įvykių tiesioginės transliacijos: Karališkosios vestuvės, Lietuvos šimtmečio dainų šventė, Lietuvos balsų skelbimas „Eurovizijos“ finale, popiežiaus Pranciškaus vizitas Lietuvoje. Pastarajam reikėjo didelės jėgų koncentracijos, bemiegių naktų ir daugiau nei pusmečio pasirengti.
Pasak E. Daugėlaitės, gavusi siūlymą per televiziją vesti popiežiaus apsilankymo Lietuvoje transliaciją, pirmiausia turėjo atsisakyti vasaros atostogų ir mažiau laiko skirti šeimai.
„Niekas kitas už tave nepadarys, nepastovės. Niekam kitam tu neatiduosi, net ir skambučių visiems pašnekovams. Manau, kad svarbu su jais iš anksto pasišnekėti – čia jų temos, žinios, kurių tau reikia. Vien tam, kad vėliau ramiai sėdėčiau, nors viduje vis tiek kirbėjo nežinomybė, kaip nusileis lėktuvas, kaip pasitiks, ar prieis būtent tie numatyti svečiai – turi viską labai stebėti ir pažinti“, – prisimena E. Daugėlaitė.
Kita vertus, po svarbiausių televizijos transliacijų ji buvo įvertinta, pagirta ir pripažinta, gavo šimtus giriančių žinučių iš žiūrovų bei žinomų kolegų.
„Malonu, nes ne po kiekvienos transliacijos išgirsti, ypač iš kolegų, iš tų, kurie svarbūs, iš tų, į kuriuos kažkada žiūrėjai kaip į aukščiausią profesionalumo klasę. Labai gera buvo girdėti, mes nesidaliname komplimentais tarpusavyje. Retkarčiais būna, kai pasakome. Kai gaunu išlaikytą, išjaustą komplimentą, tada tikiu, kad jis tikras. Ir lygiai taip svarbu, kad būtų kritikos. Juk nėra taip viskas tobula, kaip gali nuskambėti“, – pasakoja laidų vedėja.
Nuo sužvaigždėjimo išgelbėjo tėvai
Dešimt metų E. Daugėlaitė lankė smuiko pamokas muzikos mokykloje, tapo ne vieno konkurso laureate. Sako, tuomet nuo ankstyvo sužvaigždėjimo ją išgelbėjo tėvai, išmokę esminių pamokų dar paauglystėje: „Niekada negali užmigti ant laurų. Mane tėtis to mokė nuo pat mažų dienų. Tai įsirėžė labai giliai. Mus visus turi girti už padarytus darbus.“
E. Daugėlaitė tiki, kad tikrasis aukso amžius jos karjeroje dar prieš akis. Ji sau kelia daugybę reikalavimų, moralinių kriterijų, kurie kitose profesijose galbūt net nebūtų sureikšminti.
Televizininkai apie savo darbą gali kalbėti nesustodami, o štai apie asmeninį gyvenimą ir ji nedaugžodžiauja. Priežastis paprasta – jos sutuoktinio Dominyko, su kuriuo sukūrė šeimą prieš trejus metus, ir pačios E. Daugėlaitės požiūris.
„Kiek atskleisti apie savo asmeninį gyvenimą, priklauso nuo kiekvieno iš mūsų. Vieniems yra svarbu pasakyti, man atrodo, kad kažkas turi likti tau pačiam. Ypač, jei taip galvoja ir antroji pusė. Į namus neįsileidi žurnalistų, nes to prašo antra pusė. Atskleisti visiems erdvę, kurioje gyveni – čia dar ir energetikos klausimas, juk ne visi gero linki.
Neduok Dieve, jei nepavyks santykiai. Aš visada linkusi sakyti, kuo garsiau rėksi apie savo meilę, tuo trumpiau truks. Aš tuo vadovaujuosi, tad pasilieku kas šilčiausia savo namų sienose“, – sako E. Daugėlaitė.
Naujametiniai linkėjimai tiek sau, tiek aplinkiniams
Dalykiška ir reikli sau televizijos laidų vedėja neslepia ir apie savo silpnybes bei laisvalaikį. Menas ir kulinarija yra tos kryptys, kuriomis E. Daugėlaitei būtų visai smalsu keliauti, kad ir kasdien.
„Man labai patinka atrasti naujas virtuves, dievinu indišką virtuvę, galėčiau valgyti dieną iš dienos, jaučiu, kad pamažu linkstame link naujų skonių atradimų. Smagu, kad yra tuo „sergančių“ ir gyvenančių žmonių Lietuvoje, iš kurių galima gauti puikių pamokų“, – tikina ji.
E. Daugėlaitė kalba ir naujais metais neketinanti mažinti tempo bei interesų. Kad ir kokie ypatingi jai buvo 2018 m., kad ir kaip stipriai įsirėžė į širdį, Naujiesiems ji sau turi ko palinkėti.
„Palinkėčiau nesustoti ir neužmigti nei ant laurų, nei ant pagyrų, nei patogioje situacijoje. Tai galioja visiems. Tiesiog rasti savo varikliuką ir judėti į priekį. Aš linkėčiau dar sėkmingesnių metų visiems. Kad būtų, ką atsiminti ir papasakoti anūkams. Svarbiausia sveikata, tai, ko ne vienas iš mūsų nenusipirksime ir neužsidirbsime“, – vardija E. Daugėlaitė.
Parengė Viktorija Juškauskaitė.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą