Garsino Lietuvos vardą
Po koncerto Pietų Korėjos mieste Josu, kur šiuo metu vyksta pasaulinė paroda „Expo 2012“, visa „El Fuego“ trijulė - Eugenijus Chrebtovas, Jonas Sakalauskas ir Tomas Pavilionis - sulaukė didžiulio dėmesio. Į Lietuvos paviljoną kai kurie lankytojai užsuko pasiklausyti būtent šio trio, apie kurį jau buvo pasklidęs garsas per žiniasklaidą ir iš lūpų į lūpas. Juo susidomėjo ir užsienio muzikos vadybininkai. Tad Eugenijus įsitikinęs, kad sulauks pasiūlymų koncertuoti svetur, o dainingajai trijulei, kuri netrukus taps kvartetu, itin paranku. „Mes pratęsėme savo koncertą ir viešbučio restorane. Dainavome ir itališkai, ir lietuviškai, o kai aš užtraukiau rusų romansus, kurie populiarūs visame pasaulyje, ne vienas susigraudino“, - pasakoja Eugenijus.
Beje, jausmingų rusų romansų programą „Aš jus mylėjau“ parengęs E.Chrebtovas sėkmingai koncertuoja ir Lietuvoje. Netrukus ją dainininkas padovanos ir Kristupo vasaros festivalio klausytojams. Likus kelioms dienoms iki 30-mečio Eugenijus sakė, kad jo nuotaika puiki, nes pastaraisiais metais jį lydėjo sėkmė, jis kopia laiptelis po laiptelio aukštyn. „Stengiuosi nesigręžioti atgal, nes gyvenime buvo ir gerų, ir blogų dalykų. Pasieki vieną užsibrėžtą tikslą, paskui sieki kito. Kas buvo negero, telieka ten, apačioje“, - šypsosi ruso ir ukrainietės sūnus, Tėvynę suradęs Lietuvoje ir iš jos (bent jau kol kas) neketinąs niekur važiuoti. Gal tik gastrolių su „El Fuego“ ar į kokį nors vokalinio meistriškumo konkursą. Eugenijus įsitikinęs, kad kiekvienas konkursas, kaip ir sporto varžybos, yra ėjimas į priekį, nes tam rengiesi, tobulini savo meistriškumą ir pats jauti, ar pasistūmėjai į priekį. Tai, ko gero, kartais yra svarbiau nei komisijos įvertinimas, nes, ne paslaptis, konkursuose ne visada laimi geriausi. Priminsime, kad E.Chrebtovas prieš kelerius metus yra laimėjęs tarptautinį Fiodoro Šaliapino konkursą.
Lemtingas susitikimas su Virgilijumi Noreika
Tik kai kurie lemtingi biografijos faktai visada bus svarbūs ir įdomūs. Tėvai - inžinieriai, dirbantys maisto pramonės srityje, su muzika neturėjo nieko bendra. Eugenijus gimė Ukrainoje, vėliau su tėvais gyveno įvairiose Rusijos vietose, o paskui juos likimas atvedė į Vilnių. Nors mokėsi sostinės rusų mokykloje, E.Chrebtovas lietuviškai kalba be jokio akcento. Jis neabejoja, kad tai - jo lietuvių kalbos mokytojos poetės Meilės Kudarauskaitės nuopelnas. „Na, mano kalbos stilių kartais reikia pataisyti, bet turiu gerų draugų, žmoną lietuvę“, - šypsosi pašnekovas.
Vienu svarbiausių muzikinio kelio faktų jaunasis solistas laiko tai, kad jis dešimt metų meistriškumo mokėsi pas profesorių Virgilijų Noreiką. Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje baigė ir bakalauro, ir magistrantūros studijas. „Tai puikus pedagogas, jautrus menininkas, žmogus, kuris man suteikė supratimą apie vokalą, dainavimo liniją, novatoriškumą scenoje. Negailėjo ir paprasčiausių žmogiškų patarimų, kaip tobulinti savo pagrindinį brangų instrumentą - balsą. Jis man ne kartą sakė, kad pasaulis - platus, bet pirmiausia reikia palikti savo pėdsaką čia, Lietuvoje“, - prisimena dainininkas.
Kiek drąsiau solistas jaučiasi Kauno muzikinio teatro scenoje, į kurią jis įžengė praėjusį sezoną operete „Šikšnosparnis“. „Pakliuvau į draugišką kolektyvą, visi labai geranoriški. O man nebuvo lengva jau vien todėl, kad operetėse reikia ne vien dainuoti, bet ir vaidinti, kalbėti, šokti. Man labai padėjo režisierius Kęstutis Jakštas. Taip pat džiaugiuosi, kad šiame teatre solistų pedagogu dirba gerbiamas maestro Vladimiras Prudnikovas“, - pasakoja Eugenijus.
Laukia išsvajotas vaidmuo
Ateinantį teatro sezoną Eugenijaus Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre laukia itin atsakingas Onegino vaidmuo tik ką pastatytoje Piotro Čaikovskio operoje „Eugenijus Oneginas“. Čia irgi likimo dovana peržengusiam trisdešimtmečio slenkstį solistui. „Tai mano išsvajotas vaidmuo, Onegino arijas esu išmokęs, kai dar studijavau Lietuvos teatro ir muzikos akademijoje, - kalba E.Chrebtovas ir priduria: - Lemtingas sutapimas ir tai, kad Eugenijus dainuos Eugenijų“.
Žymių pedagogų patartas iš boso į baritonus perėjęs dainininkas teigia pats jaučiantis, kad šis vaidmuo jam ir jo balsui labai tinka, be to, teks dainuoti gimtąja rusų kalba, todėl nesunku bus suprasti, kur dėti akcentus. Balso tembro pasikeitimas, pasak solisto, pasirodo nėra labai sudėtingas procesas. Kita vertus, baritonui atsiranda platesnės repertuaro galimybės, tačiau ir konkurencija didesnė, nes gerų baritonų Lietuvoje ir pasaulyje yra ne taip mažai.
Žmoną sužavėjo balsu
Eugenijus prieš ketverius metus susituokė ir dabar su žmona Laura augina metų ir aštuonių mėnesių sūnelį Kajų. „Maniau, kad pasirinksiu žmoną ne iš mūsų trio gerbėjų, bet atsitiko būtent taip. Po vieno koncerto priėjo prie manęs mergina ir pasakė: „Mano draugė labai nori su tavim susipažinti“. Aš nusišypsojau ir paklausiau, kodėl neprieina. O kai ją pamačiau, iš karto supratau, kad tai ta, kurios ieškojau, - prisipažįsta iki tol nemažai visokių meilės istorijų patyręs Eugenijus. - Turiu labai subtilią, jautrios sielos žmoną, kuri mane supranta. Kartais pasipykstame, bet lėkščių nedaužome. Aš ją dievinu už tai, kad pagimdė man tokį žavų sūnelį Kajų“. O sūnelis, pasak solisto, atidžiai klauso namuose repetuojančio tėvo ir nejučia kartoja tai, ką girdi. „Žmona sako, kad auga dainininkas“, - juokiasi pašnekovas.
Kaip į tai, kad už sienos gyvena balsingas žmogus, reaguoja kaimynai. „Kaimynai kaip kaimynai. Jie santūrus. Neparodo, kad pažįsta mane iš „Triumfo arkos“ ar „El Fuego“ koncertų, - sako Eugenijus. - Ir gerai. Pakanka man dėmesio ir be kaimynų. O štai panelės po koncertų ar kur nors parduotuvėje „kibina“. Dovanoja ir gėlių, ir visokių meškiukų. Bet žmona dėl to nepyksta. Tai ir yra svarbiausia“.
Linkėjimai pačiam sau
Kad ir kaip banaliai skambėtų, sau jubiliejaus proga pirmiausia palinkėtų paprasčiausios žmogiškos laimės, optimizmo: „Manau, kad nepasakysiu naujienos, kad tarp mano bendraamžių, ypač susijusių su kūryba, nemažai viskuo nusivylusių ir net atsidūrusių gyvenimo užribyje žmonių. Tad sau linkiu, kad nebūtų nusivylimų, kokių yra pasitaikę ir man, na, ir sveikatos bei sėkmės“.
Kas artistui yra sėkmė? „Tu gali puikiai dainuoti, viską gerai daryti, bet pripažinimas neskuba ateiti, ir tiek. Konkurencija tarp dainininkų Lietuvoje iš tiesų didelė. Kartais atrodo, kad tai nepramušama siena. Iškilti aukščiau už tuos, kurie teatre atlieka antro plano vaidmenis, solistui yra laimės dalykas. Kartais net balsas nepadeda, jeigu tu neturi aktorinių sugebėjimų, o svarbiausia, manau, pasitikėjimo savimi. Visa tai tarpusavyje susiję“, - sako dainininkas. Tad į trio „El Fuego“ susibūrusiems vaikinams buvo lengviau tapti populiariems, atkreipti publikos dėmesį į visus ir kiekvieną atskirai.
Parengta pagal dienraščio "Respublika" priedą "Julius/Brigita"
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą