Septynerius metus Lietuvoje savo malonumui skraidyklėmis praskraidęs A. Stalaučinskis gavo pasiūlymą padirbėti Nepale orlaivio pilotu ir skraidinti turistus į kalnus. Tad taip jis ir tapo pirmuoju lietuviu, išbandžiusiu nepalietiškus skraidymo ypatumus.
"Pats neieškojau. Tiesiog būna gyvenime, kai viskas susideda taip, kaip reikia. Vienas draugas man pasiūlė. Išlaikiau kalbos testą, turėjau pakankamai patirties, ir mane priėmė", - pasakojo A. Stalaučinskis.
Nepalas - vienintelė vieta pasaulyje, kur lengvaisiais orlaiviais vykdomi komerciniai skrydžiai. Tad nuvykus į kitą šalį, reikėjo priprasti ir prie kitos kalbos, ir prie kitokių skraidymo sąlygų.
"Čia, Lietuvoje, skrendi kur nori ir kada nori. Ten reikia apie bet kurį savo veiksmą anglų kalba pranešti dispečeriui. O jų anglų kalba šiek tiek kitokia, sumaišyta su nepalietiška, tad pirmą savaitę nieko nesupratau", - prisiminė skraidyklių entuziastas.
VIETINIAI. Prabuvęs keturis mėnesius Nepale, Alvydas Stalaučinskis turėjo gerą progą iš arti pamatyti nepaliečių gyvenimą.
Atvykęs į Nepalą jis ne iškart buvo paleistas skristi į kalnus. Maždaug mėnesį laiko vyko apmokymai. Įrodžius nepaliečiams, kad pilotas turi pakankamai gerus skraidymo sugebėjimus, pradėjo skraidinti ir turistus.
Alvydas teigia, jog pirmas skrydis buvo įsimintinas, tačiau vėliau priprato ir pamažu hobis tapo darbu.
"Pirmas skrydis į kalnus užgniaužė kvapą. Po to pripratau prie vaizdų ir pradėjau stebėti turistus. Priskrisdavom labai arti kalnų, toks jausmas, kad tuoj ranka pasieksi. Žmogui, mačiusiam Himalajus iš toli arba tik atviruke, tai - didelis įspūdis. Pasitaikydavo ir tokių turistų, kurie išskleisdavo rankas ir plasnodavo.
Apskritai su skraidyklėmis yra tikras skrydis, nes jauti kiekvieną sparno kryptelėjimą bei vėją. O kalnuose prie to prisideda ir pats kalnų alsavimas, jų šaltis", - savo prisiminimais dalijosi A. Stalaučinskis.
KOL KAS skraidyklių entuziastas dar nežino, ar grįš į Nepalą.
Prabuvęs keturis mėnesius Nepale, A. Stalaučinskis turėjo gerą progą iš arti pamatyti nepaliečių gyvenimą. Išryškėjo ne tik jų charakterio ypatumai, bet taip pat teko susidurti su kultūriniais skirtumais.
"Žmonės linksmi, šypsosi, o ką jie galvoja, nežinau. Šiaip Nepalas labai skurdi šalis, bet žmonės neturi jokių kompleksų. Neturi kuo apsirengti, gali paklode apsivynioti ir eiti, niekas nieko nesakys.
Eidamas nepalietis gatve užsimano pavalgyti, tai čia pat, šalikelėje, užsikuria lauželį, pasikepa ką nors ir toliau žygiuoja. Į mirtį reaguoja taip pat ramiai. Numirė, tai numirė. Išbarstė pelenus ir toliau dainuoja. Nepaliečiai netgi patys juokauja, kad du šimtus dienų per metus jie linksminasi", - šu šypsena pasakojo A. Stalaučinskis.
Jis neslepia, kad būdamas Nepale pasiilgdavo lietuviško maisto.
"Ten jei ir padaro kokį kepsnį, tai toli gražu iki lietuviško. Nepaliečių labai aštrus maistas, visur pipirus krauna", - pasakojo pilotas.
Kol kas skraidyklių entuziastas dar nežino, ar grįš į Nepalą, nes ten, anot jo, nėra namai, tad kad ir kaip į tave žiūrėtų, vis tiek jautiesi svetimas.
Šiuo metu skaitomiausi
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą