Giedrius Patlaba: "Nėra nieko geriau už Australiją"

"Įspūdžiai labai stiprūs, kiekviena diena atneša vis ką nors naujo, ir atrodo, jog tokia emocinė būsena čia niekada nesibaigs", - kalbėjo buvęs Klaipėdos "Ąžuolyno" gimnazijos auklėtinis, pakerėtas ir priblokštas tiek Australijos gamtos, tiek gyvenimo būdo, tiek čia gyvenančių lietuvių geranoriškumo.

Papasakokite savo kelią į Australiją nuo tos dienos, kai baigėte "Ąžuolyno" gimnaziją.

Įstojau į Vilniaus Gedimino technikos universitetą studijuoti automatikos inžinerijos. Nepatiko man specialybė, nusprendžiau išeiti. Tada mane pakvietė tarnauti Lietuvos kariuomenė. Metus praleidau kaip šauktinis į privalomąją pradinę karo tarnybą Šiauliuose, oro gynybos batalione. Kariuomenėje patiko. Galima sakyti, suradau tai, kas man tiko. Pasilikau profesinei tarnybai. Praleidau 5 metus Karinėse jūrų pajėgose. Tiek laiko man užteko, kad iš kariuomenės išspausčiau viską, kas įmanoma. Kai sutartis ėjo į pabaigą... net nežinau, kaip tai pasakyti... Tiesiog atsibodo tas nesąmoningas gyvenimas Lietuvoje. Jo net gyvenimu nepavadinčiau.

[CITATA]

Ką turite galvoje? Finansinius sunkumus?

Esmė ne pinigai. Aš palyginti neblogai uždirbdavau. Norėjau didesnių iššūkių gyvenime. Labai kruopščiai rinkausi šalį, į kurią norėčiau išvažiuoti, klausinėjau, domėjausi. Po tarnybos du mėnesius praleidau Malaizijoje ir Tailande. Ten labai patiko, bet tai ekonomiškai silpnos šalys. Grįžau į Lietuvą. Po mėnesio išvykau pasidarbuoti į Daniją. Man ten nepatiko - nei oro sąlygos, nei žmonės, nei darbas. Išbuvau mėnesį ir vėl grįžau į Lietuvą. Ir vėl po mėnesio geras draugas pasiūlė atvykti pas jį į Islandiją...

Išbuvote mėnesį ir kažkas nepatiko.

Daugiau nei mėnesį! - juokiasi. - Labai graži ir įdomi šalis, tačiau ten šalta. Man norėjosi vasaros. Kol buvau Tailande, supratau, kokią didelę įtaką žmonių nuotaikai daro geras oras.

Jūs nepriklausote "ekonominiams migrantams"?

Ne, aš tikrai nenorėjau emigruoti tiesiog tam, kad gaučiau daugiau pinigų. Neplanavau taip: užsidirbsiu ir grįšiu. Mano tikslas buvo susirasti šalį, kurioje būtų malonu gyventi, sukurti šeimą.

Šeimą jau sukūrėte?

Ne... Jeigu būčiau turėjęs šeimą, ko gero, nebūčiau galėjęs taip blaškytis. Lietuvoje turėjau ilgametę draugę, bet kai baigėsi darbo sutartis su Lietuvos kariuomene, nusprendžiau užbaigti ir mūsų santykius. Norėjau pakeisti viską iš pagrindų. Man nepatiko tas gyvenimas, kurį gyvenau.

Dar ieškosit, kur geriau, ar jau nebe?

Neįsivaizduoju, kas gali būti geriau už Australiją.

Kiek ten dabar pas jus laipsnių šilumos?

Dabar vakaras, 21.45 val. Lauke gal plius 24 laipsn. C. Pastarąsias dienas šalta... Saulės visai nebuvo. Australijoje metų laikai priešingi nei Lietuvoje. Dabar čia pats vasaros vidurys, patys karščiausi mėnesiai yra sausis, vasaris, o šalčiausi - liepa, rugpjūtis. Dieną dabar įšyla iki 39-40 laipsn., kai saulė šviečia. Karšta. Naktimis tik kondicionierius gelbsti.

Artimųjų nepasiilgstate?

Lietuvoje liko tik mama ir tėtis. Sesuo jau seniai emigravusi į Airiją. Manau, greitu metu atvyks čia, pas mane. Beveik visi draugai jau irgi seniai palikę Lietuvą. Vienas kitas tik bando kurti ateitį Lietuvoje, bet sunkiai.

Kaip jums pavyko atsidurti Australijoje?

Rinkausi iš trijų šalių - JAV, Kanados ir Australijos. JAV atkrito dėl daugybės nelegalių emigrantų ir šiaip dėl gyvenimo ypatumų. Kanadą nusvėrė Australija, nes nuo vaikystės tai buvo nepasiekiama egzotika, o Kanadoje oro sąlygos nedaug skiriasi nuo Lietuvos: kai kur vos vos šilčiau, kai kur šalčiau.

TIKSLAS. "Turėtum būti visiškas tinginys ir savimi nesirūpinti, kad nesugebėtum susikurti to, ko pats nori."

Bėgote link šilumos.

Taip, norėjau ten, kur šilta. Kaip tik tada pastebėjau, kad viena bendraklasė iš "Ąžuolyno" yra Australijoje. Užkalbinau ją, nors nuo pat mokyklos nebuvome bendravę. Ji papasakojo, kaip čia patekti, nes tai tikrai nelengva. Reikalauja ir santaupų, ir nemažai vargo tvarkant dokumentus. Santaupų turėjau iš kariuomenės per ilgą laiką sutaupęs.

Šiek tiek pasiklausinėjęs apie sąlygas Australijoje - tai buvo naktį - iš ryto jau žinojau, kad pradedu ruoštis ir lekiu.

Vienas?

Planavau vykti vienas, tačiau turėjau gerų draugų, kurie taip pat norėjo viską pakeisti. Susiklostė taip, kad vykome netgi penkiese. Tai išgelbėjo nuo vienatvės svetimoje šalyje pirmosiomis dienomis.

Australijoje studijuojate sportą. Kodėl būtent tai?

Studijuoju sportą ir kūno rengybą "College of Sport and Fitness Sydney"; dar iš kariuomenės buvau pratęs sportuoti. Tiesą sakant, studijas rinkausi dėl vizos... Tokias, kad kainuotų pigiau ir būtų įdomios. Nesuklydau. Čia studijuojama visiškai kitaip nei Lietuvoje: nekišama į galvą daug sausos medžiagos. Tik tai, kas tikrai reikalinga. Dėstytojai gan primityviais būdais, bet užtat užtikrintai išmoko to, kas svarbu. Studijos man vyksta 3 kartus per savaitę po 4 valandas. Turiu galimybę grafiką keisti kaip noriu, kad galėčiau suderinti su darbu.

Kur dirbate?

Baldų perkraustymo įmonėje. Įdomu tai, kad vienas mano draugas, kuris pasiryžo šitai avantiūrai vykti į Australiją, nemokėjo angliškai nė žodžio pratarti, bet pirmas iš mūsų rado darbą. Jis valo kemperius. Kiti du draugai dirba bare. Dar vienas dirba su "forkliftu" - toks traktorius su dviem ilgais atsikišusiais galais, jis krovinius veža arba krauna.

Darbai nėra lengvi.

Iš tiesų nelengvi. Palyginti, kaip dirbome Lietuvoje, čia sunkiau, bet ir pinigai kitokie. Tai motyvuoja. Per savaitę vidutiniškai uždirbame 1000 dol. Vienas Australijos doleris (AUD) lygus maždaug 2,4 Lt.

Mano draugas dirba viršvalandžius, tai jis gauna 2000 dol. per savaitę. Viskas čia brangu, bet ir algos didelės. Minimalus atlyginimas - maždaug 18 dol. per valandą, bet mes visi gauname po 25-30 dol.

Čia nėra tokio dalyko, kad dirbantis žmogus neturėtų iš ko gyventi. Jei uždirbi bent 400 dol. per savaitę, tai jau pragyvensi. Šalies vidurkis, kiek girdėjau, yra 1070 AUD per savaitę.

O studijos brangios?

Yra 4 semestrai per metus, vieno kaina - 1500 dol.

Koks jūsų laisvalaikis?

Koncertai... Pavyzdžiui, jau teko būti Bon Džovio (Bon Jovi) koncerte, kitą mėnesį eisiu į Avičio (Avicii) ir Eminemo. Už savaitės santaupas galima nukeliauti kelioms savaitėms į tokias šalis kaip Tailandas, Indonezija, Filipinai, Papua ir Naujoji Gvinėja, Malaizija...

Banglentę išmėginote?

Pačiam dar neteko mėginti, bet draugai jau bandė, sakė, nerealus dalykas. Aš bent kartą per savaitę stengiuosi nuvažiuoti prie jūros ir "pasnroklinti" - nežinau, kaip lietuviškai pasakyti... kai su akvalangu ir šiaudeliu plaukioji vandens paviršiumi ir žiūri į spalvotas žuvytes, koralus, visus kitus povandeninius padarus...

Nardymas.

Taip, bet paviršinis. Giluminis nardymas irgi super, tik brangokas malonumas, todėl dažnai to sau neleidžiame. Per tris mėnesius kol kas nėriau du kartus. Be abejonės, visiškai pakeri tas povandeninis pasaulis... Galėčiau galvą įkišęs į vandenį laikyti visą dieną... Dabar svajoju vykti daugiau nei tūkstantį kilometrų į šiaurę, kur yra Didysis barjerinis rifas. Ten gražiausi povandeniniai vaizdai pasaulyje.

Kur jūs gyvenate?

Nuomojamės namą, esantį už šešių kilometrų nuo Sidnėjaus centro. Taigi autobusu važiuoti trunka apie 20 minučių. Pirmomis dienomis, taupydami pinigus, tuos 6 km eidavome pėsti į paskaitas ir atgal.

Gyvename trys lietuviai. Namas labai gražus, 5 miegamieji, kiekvienas turime atskirą. Dar du miegamieji priklauso kinams.

Kas jums yra artimiausias žmogus šioje šalyje?

Pusbrolis. Nuo mažumės buvome kaip broliai, neišskiriami.

Kaip atšventėte Kalėdas?

Per Kalėdas kopėme į aukščiausią Australijoje Tado Kosciuškos kalną. Ten ir stovyklavietę įsikūrėme - dieną prieš kopdami. Teko sutikti nuodingiausių vorų pasaulyje, vadinamų "Sydney Funnel-web spider"... Jie gyvena tik apie Sidnėjų - maždaug 100 km spinduliu. Todėl naktį buvo šiek tiek baugu miegoti.

Į mūsų stovyklą atšuoliuodavo kengūros! Nerealu, kai kengūra, sterblėje laikanti vaikelį, ateina ir ėda tau iš rankų...

Kas, be gamtos vaizdų, dar jus apstulbino?

Nepažįstamų ir vos pažįstamų žmonių noras padėti. Pirmomis dienomis, kol ieškojau, kur gyventi, priėmė viena mergaitė - ji taip pat iš "Ąžuolyno" gimnazijos, Vytautė...Liksiu jai amžinai skolingas.

Lietuviai čia bendrauja kitaip nei Lietuvoje ar kur kitur. Visi vieni kitiems padeda, ypač naujai atvykusiems. Nustebau, kai žmonės, kurių nepažinojau, kvietė pietų, vaišino, vežiojo, kur reikia, patarinėjo, padėjo susirasti būstą, skambino ir klausė, ar susitvarkiau reikiamus dokumentus... Keista, kai žmonės padeda taip nesavanaudiškai.

Liksite Australijoj visam?

Mano studijos truks dvejus metus. Darysiu viską, kad tik pasilikčiau čia. Mėginsiu dirbti pagal specialybę - taip galima gauti darbo vizą.Išdirbus keletą metų galima prašyti "PR Permament Resident" vizos - nuolatinio gyventojo. Dar po kelerių metų galima gauti ir pilietybę.

Jūsų sutikti lietuviai turi pilietybę?

Yra visokių. Didžioji dauguma - studentai. Jų panaši istorija į mano.

Jums nebuvo sunku ryžtis palikti Lietuvą?

Tai iš tiesų didžiulis žingsnis, bet mano užsidegimas buvo toks didelis, kad nebaugino niekas. Paskutinį mėnesį Lietuvoje gyvenau mintimis apie Australiją kaip apie didžiausią gyvenimo įvykį. Aš neapsirikau: iš tiesų tai galimybių šalis. Čia gyvenu visiškai atsiribojęs nuo problemų, kurios slegia Lietuvą. Čia nėra skurdo. Žmonės, sutikę vienas kitą, nekrauna savo bėdų, niekuo nesiskundžia. Visi paslaugūs, mandagūs...

Ar lietuviai dažnai susiburia į krūvą?

Per mano buvimo laiką buvome susiėję tris kartus. Kūčios, Kalėdos, po Naujųjų. Paskutinį vakarėlį surengė mergina, kurios mama yra australė, o tėtis lietuvis. Lietuvoje buvusi tris ar šešis mėnesius, ji kalba lietuviškai! Žinoma, su ryškiu akcentu, užsikirsdama, nes ta kalba kalbėjo tik su tėveliu. Emilija pati panoro susipažinti su lietuviais ir per "Facebook" paskelbė, kad pajūryje bus BBQ (barbekiu) vakarėlis. Turiu iš to vakarėlio nuotrauką su ja... Labai maloni mergina.

Kažkas sakė, Sidnėjuje lietuvių yra apie tūkstantį. Aš susipažinau gal su šimtu... Vyresnieji, aišku, nevaikšto į vakarėlius.

Kokie, jūsų akimis, yra australai?

Tikrų australų rečiau sutiksi. Čia suvažiavę žmonės iš viso pasaulio. Mano studijų grupėje yra 24 studentai iš 17 skirtingų šalių - ir nė vieno australo. Visi studijuoja dėl vizos.

Jeigu negalėsite likti svajonių šalyje, kur tuomet keliausite?

Man sunku atsakyti į tą klausimą... Manau, kad jeigu labai nori ir viską darai dėl savo tikslo, tu ji pasieksi. Svarbu užsispyrimas ir noras judėti į priekį. Turėtum būti visiškas tinginys ir savimi nesirūpinti, kad nesugebėtum susikurti to, ko pats nori.

Žinot, vienas tautietis parsivežė žmoną iš Australijos į Lietuvą. Kaip manote, kas jai čia labiausiai patinka?

Tiesą sakant, neįsivaizduoju...

Kad Australija - rojus žemėje, įtikinote. Bet turi būti bent vienas kitas minusas!

Plonesnis ozono sluoksnis. Todėl saulė čia itin pavojinga. Net nesaulėtą dieną reikia pasitepti specialiu kremu.

Kitas minusas... Žinot, aš - kareivis, tad... turiu tokį gal nešiuolaikišką, kaip sakoma, netolerantišką, požiūrį į mažumas. Lietuvoje jų nematyti, o čia pilnos gatvės. Man tai dar labai akį rėžia. Nekokius jausmus kelia tai matant. Kaip Lietuvoje tradicinės poros rodo jausmus viešumoje, taip čia laisvai elgiasi tos pačios lyties atstovai. Man prie šito vaizdo sunku priprasti, bet nieko negaliu pakeisti.

Minėjote, jog turite seserį.

Taip, ji jaunesnė dvejais metais, šiuo metu su būsimu vyru dirba Airijoje. Bet ji ten dėl pinigų. Be darbo ir namų, nelabai ką ir mato.Norėčiau, kad ji būtų čia.

Gal ir tėvus atsivešite? Turbūt labai liūdna jiems likus vieniems Klaipėdoje... Ar lengvai jus išleido?

Tėvai iš pradžių su ašaromis priėmė žinią, kad išvažiuoju. Nes prieš tai mano sesuo, o paskui ir antras vaikas... Tačiau kai papasakojau, kas manęs čia laukia, išleido linkėdami gero. Jie mane labai palaikė. Iki pat šiol jaučiu tėvų palaikymą, man tai labai svarbu... Šiuolaikinės technologijos leidžia bendrauti, kalbamės per "Skype" beveik kasdien.

Kada juos aplankysite?

Greitai neplanuoju.

Manau, interneto komentatoriai jus subombarduos dėl nepatriotiškumo.

Savo patriotizmą jau atidaviau Lietuvai. Šešeri metai kariuomenėje, man rodos, yra pakankamai. Pasakysiu atvirai: šita valstybė mane vos atvykusį maloniau priėmė negu Lietuva, kurioje dirbau nematydamas perspektyvų net būsto išlaikyti, ką jau kalbėti apie keliones ir visa kita. Australijoje įsitvirtinę žmonės leidžia sau atostogauti po 3-4 mėnesius per metus.

Jiems ten nereikia pirkti šiltų drabužių.

Na, tarkime, kad ta priežastis vienintelė, - juokiasi.

KALĖDOS. Sidnėjaus lietuviai šventė Kalėdas. "Buvo ir Kalėdų Senelis, ir keitimasis dovanėlėmis... Tautiečiai Australijoje nepaprastai malonūs, linksmi ir įdomūs, neteko sutikti nė vieno, pasižyminčio blogu charakteriu ar nesugebėjimu bendrauti", - sakė klaipėdietis Giedrius Patlaba.