Susitikus pasikalbėti G. Neniškis atviravo, kad jau pirmosiomis darbo dienomis patyrė, koks didžiulis darbo krūvis tenka Savivaldybės administracijos vadovui - įvairūs pasitarimai, dešimtys skambučių, šimtai dokumentų ir, deja, gerokai sutrumpėjęs laikas su šeima.
Kaip sekėsi užbaigti darbus "Klaipėdos keleiviniame transporte"?
Atrodo, kad tai taip seniai buvo... Reikėjo ne užbaigti, o perduoti darbus, nes, kaip ir bet kuris darbas, tai yra procesas. Reikėjo sudėlioti, įvertinti, kurie projektai buvo pradėti, ką dar reikia padaryti, kad būtų iki galo užbaigti.
Atsisveikinant su kolegomis buvo ašarų?
Neišvengiama, aišku. Ta organizacija - kaip mano vaikas, žinau, kas kiekvienoje kertelėje padėta, kaip kas veikia.
Kokios buvo pirmosios dienos pradėjus dirbti Savivaldybėje?
Pirmas įspūdis buvo kaip kokiame spektaklyje pavadinimu "Durys". Pirmąją dieną nespėdavau nė galvos pakelti - vis ateidavo kas nors prašydamas ką nors pasirašyti, kažką pasiūlyti ir taip toliau. Pirmąją savaitę mano darbo diena baigdavosi aštuntą vakaro. Raštų, kuriuos reikia pasirašyti, per dieną būna apie 100. O kur dar banko pavedimai, kurių būna nuo 100 iki 700. Dar visokie popieriniai raštai ir sutartys...
Atėjus dirbti į Savivaldybę, kokia buvo atrasta netikėtai įdomi ar mėgstama vieta?
Mėgstamiausia vieta Savivaldybėje yra šalia Savivaldybės. Visi svarbiausi sprendimai yra priimami "autobusų stotelėje". Oficialūs pasitarimai yra tarsi įvadai į tikruosius pasitarimus toje "autobusų stotelėje" (juokiasi. - VE). Aš esu viešojo transporto fanas ir stotele vadinu vietą rūkyti. Savivaldybė rado įdomų sprendimą ir ją padarė panašią į viešojo transporto stotelės paviljoną, kuriuose mieste rūkyti šiaip yra draudžiama.
Kaip pasikeitė pavaldinių skaičius?
"Klaipėdos keleiviniame transporte" nuolat dirba 34 žmonės, vasarą - 48. Savivaldybėje yra 438,5 etato. Man buvo didelė nuostaba, kiek čia žmonių. Savivaldybė yra labai kritikuojama dėl "stovinčio vandens". Jaunimo galbūt taip aiškiai nesimato, bet jų tikrai yra, jie dalyvauja pasitarimuose, teikia pasiūlymus. Visi žmonės, kurie čia dirba, yra geri, tik gal juos reikia nukreipti tinkama linkme, motyvuoti.
Atėjote nusiteikęs imtis pertvarkos Savivaldybėje?
Man visada kildavo klausimas, kodėl dalis projektų yra neįgyvendinami. Kai šiek tiek laiko padirbi, pamatai, koks žmogus projektą rengia, kokie atsakingi asmenys, ir jau gali pasakyti, ar tas projektas bus padarytas. Mano tikslas buvo pirmiausia inventorizuoti projektus, pasižiūrėti, ką reikia padaryti, kad tų įstrigusių projektų tikslai būtų pasiekti, o dėl kai kurių rimtai pagalvoti, ar juos verta toliau vystyti.
Administracijos direktorius yra politikų sprendimų įgyvendintojas. Reikia maksimaliai siekti, kad politiniais prioritetais nustatyti projektai būtų kuo kokybiškiau įgyvendinti. Tai baisiai liūdnas darbas. Reikia "ėstis", reikalauti, stebėti, klausti priežasčių, tinkamai suplanuoti veiklas. Tačiau tikiuosi ką nors pakeisti į gerąją pusę.
Jūsų pareigos yra politinio pasitikėjimo postas, bet pats nesate politikas. Šiose pareigose tai labiau trūkumas ar pranašumas?
Susitikimai, frakcijos, diskusijos, derybos - tai darbas, kurio iš esmės nesimato, bet jis atima labai daug laiko. Iš tikrųjų patirties šioje sferoje, reikia pripažinti, neturėjau, tai buvo nemenkas iššūkis. Kita vertus, patys politikai sako, kad tai turi savotiško žavesio, paprastumo, kai nėra gudravimų. Ateini ir aiškiai prašai sprendimo, klausi, ką darom, kaip elgiamės, be didesnių manevrų.
Žmonės jus ilgai žinojo kaip "Klaipėdos keleivinio transporto" vadovą, dabar vadovaujate Savivaldybės administracijai. Tačiau koks žmogus yra Gintaras Neniškis, kai jis ne darbo vietoje?
Esu tėvas - turiu du vaikus, kurių vienas serga gana rimta liga. Nemažai laiko užima pagalba jam, nes reikia padėti panešti, pakelti ir taip toliau. Šeimai mano naujos pareigos yra iššūkis būtent šiuo aspektu. Sūnus lanko mokyklą, bet kai būna namuose, reikia juo pasirūpinti.
Matau pasikeitusį požiūrį į mane ir tai kai kuriais atvejais erzina. Kai kurie žmonės, su kuriais bendraudavome kreipdamiesi vienas į kitą "tu", dabar kreipiasi "jūs". Mane glumina, kai taip kreipiasi už mane vyresni žmonės. Tai tarsi įpareigoja elgtis kažkaip kitaip. Žmonės, su kuriais bendrauju, sako, kad kol kas lyg ir nepasikeičiau. Į kiekvienas pareigas žiūriu kaip į laikiną situaciją. Tik gyvenimas ir tu esi tai, kas pastovu. Norėčiau, kad taip ir išliktų. Gaila, kad pareigos keičia gyvenimą laiko atžvilgiu, nes nebėra tiek laisvo laiko, laisvumo apskritai. Norisi su draugais daugiau pabendrauti.
Ar pasikeitė šeimos gyvenimo ritmas?
Manęs nėra namuose, žmonai tenka didesnė atsakomybė. Sutarėme, kad vyresnėlis sūnus daugiau pagelbės, jam jau septyniolika. Šeimoje entuziazmo dėl mano darbo - jokio (juokiasi. - VE).
Bet juk kalbėjotės su šeima prieš imdamasis darbo apie jo pliusus ir minusus?
Pliusas - pati aukščiausia administracinė pozicija Klaipėdos mieste. Baigiau Klaipėdos universitete politikos mokslų studijas, tai sykiu ir įvertinimas ir mano Alma Mater.
Koks yra geriausias būdas atsipalaiduoti po darbo?
Mano pomėgiai labai įvairūs. Mėgstu pasportuoti, anksčiau reguliariai žaisdavau krepšinį, dabar tik kartais. Man labai patinka dviratis kaip transporto priemonė. Puikiai žinau centrinę miesto dalį, kokia dviračių takų situacija. Labai mėgstu važinėtis Smiltynėje. Esu iš tų žmonių, kurie anksti keliasi. Jeigu nekoks oras važiuoti dviračiu, porą valandėlių paskaitau. Dar ir protmūšiuose dalyvauju. Pasistengsiu susidėlioti darbus, kad liktų laiko pomėgiams, kurie man yra svarbūs.
Kokia paskutinė skaityta knyga? Ir kada?
Paskutinė knyga, kurią perskaičiau - "Velnio dienoraštis". Apie vieną iš fašistų lyderių.
Kokia būdo savybė padeda, o gal trukdo naujame darbe?
Niekada nesu apie tai susimąstęs. Dirbdamas tokį darbą išmoksti išklausyti. Visi darbai, kuriuos man pavyko padaryti, yra dėl gero, kolektyvinio, suderinto kelių ar keliolikos žmonių darbo. Kartais reikia pasakyti kai kuriems daug kalbantiems žmonėms, kad jie patylėtų, leistų pasisakyti kitiems. Bet čia gal daugiau profesiniai dalykai, nežinau, kaip tai įvardinti.
Gyvenimas yra išmokęs, kad reikia vertinti, branginti žmones, kurie yra aplink tave. Pernelyg susikoncentravus į karjerą gali gauti tokių gyvenimo pamokų, kad tik tada suprasi, kas yra svarbiausia. Suprantu, kad aš darboholikas, šeima dėl to ir nukenčia. Bet bandau su šiuo reikalu tvarkytis, reikia atrasti balansą.
Save laikote labiau optimistu ar pesimistu?
Aš esu realistas. Galvoju, kad gali būti ir geriau, ir blogiau.
Savivaldybės interneto svetainėje nėra jūsų mobiliojo telefono numerio. Pasidomėjus, kaip prisiskambinti administracijos direktoriui, žurnalistai sulaukė atsakymo, kad jis nesinešioja telefono.
Dėl komunikavimo su žiniasklaida mūsų su meru susitarimas buvo, kad jis turi būti ryškiau matomas, o aš orientuojuosi į techninius sprendimus. Nešiojuosi telefoną, kuriame yra dvi kortelės - asmeninis ir darbo numeriai. Iš pradžių, pirmąją dieną, bandžiau kelti ragelį, aiškintis problemas. Kadangi telefonas buvo paskelbtas viešai, per dieną sulaukiau apie 40 skambučių. Kalbėti ekspromtu apie situacijas, dėl kurių skambina žmonės, negaliu, į klausimą reikia įsigilinti. Deja, išmanyti visų sferų neišeina.
Kodėl nesinori būti dėmesio centre?
Manau, kad esu dėmesio centre tiek, kiek reikia lyderystei administracijoje. Mano supratimu, miesto vadovas yra meras, nes jis yra išrinktas, jis formuoja politiką. Dėl to jau sulaukiau ir politinės kritikos. Tada klausiu - ar tikrai man reikia visur matytis? Žinoma, žiniasklaida buvo įpratusi, kad paskambinus telefonu galėdavau beveik bet kokia viešojo transporto tema pakomentuoti, bet dabar reikia pripažinti, kad situacija yra pasikeitusi. Dėmesio centre aš turėčiau būti sprendžiant problemas, o ne komunikuojant.
Jau ne pirmą kartą tenka dirbti Klaipėdos savivaldybėje. Kaip prasidėjo ta karjera?
1997 metais, iškart po bakalauro studijų, patyriau šoką atėjęs į Savivaldybės administraciją (juokiasi. - VE). Savivaldybė ieškojo žmonių, kurie norėtų ateiti ir išbandyti save. Atėjau į licencijų ir leidimų skyrių. Tai labai neįdomus darbas, bet taip išmoksti reglamentus ir laikytis tvarkos.
Tada dar buvo tokia egzotika kaip leidimai važiuoti per senamiestį Tiltų gatve. Aiškios tvarkos, kaip ir kam tuos leidimus duoti, irgi nebuvo. Pavyzdžiui, buvo išduodami leidimai be pavardžių. Buvau dėl to labai nustebęs, galvojau, gal čia korupcija. Pasikalbėjau su iš studijų laikų pažįstamu Linu Poška, kuris tada dirbo "Vakarų eksprese", o jis, aišku, apie tai parašė į laikraštį. Oi, kiek gavau malkų...
2002 metais laimėjau konkursą ir perėjau dirbti į Miesto infrastruktūros ir energetikos skyrių, buvau atsakingas už viešojo transporto organizavimą.
Ar po ketverių metų planuojate grįžti dirbti į "Klaipėdos keleivinį transportą"?
Esu baigęs politikos mokslus ir puikiai suprantu kontekstą, žinau politinę situaciją, struktūrą. Supratau, kad buvo ieškoma žmogaus, kuris nuimtų įtampą, kilusią tarp politinės valdžios ir administracijos, ir aš buvau tinkamiausia personalija. Puikiai suprantu, kad, pasikeitus situacijai, atsiradus naujoms ambicijoms gali būti, kad ši pozicija bus skirta kažkam kitam. Neatmetu galimybės grįžti į "Klaipėdos keleivinį transportą", kur tikrai dar yra daug darbo, bet nežinia, kas bus po kelerių metų. Gal bus kokių kitų sprendimų, pasiūlymų, atsiras didesnių ambicijų.
Turite planų dalyvauti politikoje?
Visi puikiai supranta, kad mero paskelbimas, jog tai yra jo paskutinė kadencija, tikriausiai yra tikras, ir ateis kitas meras. Bus ieškoma, kas tuo kitu žmogumi gali būti. Aš juo nenoriu būti. Iškart tai pasakau. Manau, kad viešajame sektoriuje labai trūksta gabių viešojo administravimo specialistų. Neturiu politinių ambicijų.
Ar turite kokią nors taisyklę, principą, kurio laikotės bet kurioje srityje?
Pirmyn. Mano taisyklė - reikia judėti į priekį, tobulėti.
Mėgstamiausia vieta Klaipėdoje?
Smiltynė. Ten man pati puikiausia vieta. Įsėdi į keltą ir labai greitai nusikeli į visai kitą gyvenimą, pasimiršta problemos. Nors dabar jau persikėlęs irgi pradedu žiūrėti, galvoti, kaip ten traukinukai veikia, kokie arkliai, ar niekas nesmirda, kur tualetai, ar takas apšviestas, ką tvarkyti planuojama...
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą