Man dažnai norisi užlipti ant savo namo stogo ir rėkti apie tai, kas man nutiko gyvenime - kad kiti pasimokytų iš mano klaidų. Tačiau kai tu atvirauji žmonėms, jie dažniausiai panaudoja tavo atvirumą prieš tave, o visai ne tam, kad perimtų patirtį. Todėl aš stengiuosi nekalbėti apie savo asmeninį gyvenimą.
Ar jums norėtųsi turėti tokių galių, kokių turi iksmenai?
Verčiau aš liksiu tokia, kokia esu - paprasta mirtingoji, kuri gyvena taip, kaip gali. Kita vertus, aš pavydėjau savo "kolegoms mutantams", kurie aktyviai veikė praėjusiose serijose. Kitaip nei jose, šioje serijoje Štorm pagaliau save realizavo. "Paskutinėje kovoje" aš pakylu aukštyn, sukuosi kaip viesulas, kaunuosi su priešais ir dažnai gadinu orą.
Kaip jūsų herojei pagaliau pavyko įsitvirtinti?
Aš labai dėl jos stengiausi, nes mano fanai to prašė. Keliskart jie kreipėsi į mane gatvėje: "Kodėl ji neskraido su savo apsiaustu, kodėl nesikauna už savo įsitikinimus?" Mano laimei, režisierius Brettas Retneris laikėsi tokios pat nuomonės.
Koks jis - kaip režisierius?
Pirmas įspūdis - kad jam penkeri metai. Jis labai komunikabilus, myli žmones ir jam patinka kurti filmus. Kartą mes dirbome iki trijų ryto ir tiesiog nukvailėjome iš nuovargio. Kai visi pradėjo išsivaikščioti, staiga atsirado Bretas su Hjū Džekmano kostiumu. Įsivaizduokite, kaip jis atrodė su peruku ir nagais. Bet jis taip norėjo mus pralinksminti...
Amerikiečiai veiksmo filmus vadina "saldainiais akims". O "Iksmenai. Paskutinė kova" kelia aktualius klausimus. Kaip jūs manote, ką galvos žiūrovai, palikdami kino teatrą?
Mes visi esame skirtingi ir kol kas nelabai gerai sugyvename. Kai mano tėvas afroamerikietis dingo iš akiračio, mes su mama ir seseria persikraustėme iš "juodojo" rajono į "baltąjį". Mokykloje aš buvau viena iš nedaugelio mulačių, bet niekaip negalėjau suprasti, kodėl vaikai man pavymui šaukia: "Negrė! Negrė!" Juk mano mama - baltoji. Man atrodė, kad jeigu aš tapsiu tokia kaip visos, mano gyvenimas bus daug lengvesnis.
Mūsų filmas kaip tik ir pateikia klausimą žiūrovui: "Kas geriau - likti savimi ar pasikeisti, kad taptum panašus į kitus?"
O kaip jūs dabar manote?
Man nebuvo lengva siekti karjeros Holivude. Niekas man netiesė ten kelio ir nedegė žalios šviesos. Net ir po "Oskaro" už geriausią moters vaidmenį - aš buvau pirmoji afroamerikietė, kuri jį gavo - studijoje man dažnai sako: "Mes nenorime juodos aktorės". Aš klausiu - "Kodėl? Juk aš tinku pagal amžių ir galiu imtis šio vaidmens". "Todėl, kad filmo herojė išteka už baltojo, ir jeigu vaidinsite jūs, jų šeima atrodys keistai". Bet aš nepasiduodu: "Čiagi Amerika! Apsidairykite aplinkui! Aplink jus daugybė mišrių porų".
Kokį patarimą jūs duotumėte jaunoms aktorėms?
Jeigu norite laikytis paviršiuje, turite būti įsimylėjusios aktorystę. Tai sunki industrija, kurioje jus nuolat užlieja asmeninės ir viešos kritikos lavina. Jus ir jūsų gyvenimą apžiūrinėja pro mikroskopą. Ir jeigu jūs neturite storos odos, jums skubiai reikia ją užsiauginti. Žinoma, jeigu ir toliau norite dirbti kino versle.
Kaip jums pavykdavo suderinti aktorės vaidybą su kompiuterio grafika, kuri pripildė "Iksmenus"?
Tai netgi lengviau. Nereikia įtempti fantazijos.
Apie kompiuterius daug išmanote?
Kaip ir mano herojė filme "Idealus nepažįstamasis", aš mažai ką nutuokiu apie kompiuterius.
Ar tiesa, kad jūsų minėtame filme jus ir Briusą Vilį filmavo lovos scenoje atskirai, o paskui sumontavo?
Taip, Briusas vėlavo į filmavimą, ir režisierius paklausė, ar galėsiu suvaidinti lovos sceną viena. Aš sutikau...
Kaip jautėtės, kai gavote "Auksinę avietę" už "Moterį-katę"? (Pastarasis apdovanojimas yra savotiškas "antiOskaras" - jis įteikiamas už blogiausius metų filmus praėjus dienai po "Oskarų" ceremonijos. - Aut. past.)
Visi labai džiaugėsi, kai aš išėjau į sceną. Aš, aišku, žinojau, kad gausiu apdovanojimą, skirtą blogiausiai aktorei. Bet neturi daug reikšmės, kokį apdovanojimą tu gauni. Svarbiausia - žiūrovų meilė.
Kuris filmas jūsų mėgstamiausias iš tų, kuriuose filmavotės?
Kai atsitiktinai pamatau save ekrane, aplinkinių prašau išjungti televizorių. Aš žiūriu tik savo filmų premjeras ir negaliu pakęsti, kai reikia tai daryti antrąkart.
Koks žanras labiausiai tiktų filmui apie jūsų gyvenimą?
Drama. Nors kai atsisuki atgal, iš daugelio dalykų imi juoktis, lyg žiūrėtum komediją...
Išvertė Inga Teresiutė
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą