Į Lietuvą - susituokti

Lietuviai, atskridę iš įvairiausių pasaulio kraštų susituokti į Lietuvą, iš paskutiniųjų stengiasi surengti grandiozinę šventę čia likusiems tėvams, giminaičiams, draugams. "Jie nori šventės ne sau. Jie kaip begalėdami stengiasi pradžiuginti mylimus žmones ir nieko tam negaili. Emigrantų vestuvės - tarsi ilgesio išraiška ir padėka", - sakė vestuvių industrijoje dirbančios "Vakarų ekspreso" pokalbininkės.

Puota artimiesiems

"Naujas ir ryškiausias pastarojo meto Lietuvos vestuvių kultūros bruožas, žiūrint iš mano darbo patirties taško, yra "emigrantiškos" vestuvės, - sakė vedybų planuotoja, profesionali renginių režisierė palangiškė Inga Stuopelienė. - Nedarau sociologinių tyrimų ir negaliu kalbėti apie laikmečio dvasią apibendrintai, tačiau lietuviai, sugrįžę čia trumpam iš Švedijos, Norvegijos, Airijos, Anglijos, kaip niekas kitas jautriai ir šiltai rūpinasi pirmiausiai artimaisiais, o ne savimi. Jie nori ir labai stengiasi, kad tėvai ir visi giminės jų šventę prisimintų visą gyvenimą, nori pabūti kartu, pradžiuginti. Tai tarsi giminės suvažiavimas iš visų pasaulio kraštų. Sakyčiau, ilgesio ir meilės išraiška bei padėka."

Sakėte, jog organizuojate tik modernias vestuves. Įdomu, ką konkrečiai tai reiškia? Kad visiškai atsisakote protėvių tradicijų, simbolių?

Neatsisakome. Papročiai, simboliai - duona, druska, ugnis ir pan. - yra išlikę, kaipgi be jų, tačiau jie stilizuoti, transformuoti, pritaikyti šiandienai. Pavyzdžiui, nėra piršlių, nėra rūtų vainikėlio, niekas nieko nekaria, neužsėda stalo - todėl, kad tai tapo nebenatūralu, svetima, ir žmonės to nenori.

O ko jie nori? Kuo tuomet šiandien tapo vestuvės?

Grandioziniu renginiu, kurį organizuoja profesionalų komanda: planuotojas, fotografas, filmuotojas, vedėjai, dekoruotojas. Pabrėžiu: ne mėgėjų, o profesionalų. Poros nori tuoktis tik bažnyčioje arba gamtoje, paskui nori pikniko, po to iš koto verčiančio reginio, profesionalios koncertinės programos... Pamirškite laikus, kai vestuvėse grodavo du muzikantai, mokantys du akordus. Dabar koncertuoja konservatorijų ir akademijų solistai.

Skamba klasikinė muzika?

Nebūtinai. Jie gali groti ir dainuoti bet ką: nuo Kučinsko iki Leidi Gagos. Aš kalbu labiau apie atlikimo kokybę.

Kiek kainuoja tokios iškilmės, kurias ruošia tiek daug personalo, ir dar tokio aukšto lygio?

Sakoma taip: kiek svečių - tiek tūkstančių. Pavyzdžiui, jeigu svečių penkios dešimtys, kainuos apie 50 tūkstančių. Vidurkis toks ir yra. O planuotojas gauna sutartą procentą nuo visos vestuvių sąmatos. Beje, reikia pridurti, kad sąmata smarkiai išauga, jeigu norima tuoktis gamtoje, tarkime, ant Parnidžio kopos arba golfo aikštyne. Todėl, kad reikia nuvežti reikalingus daiktus, pvz., palapinę (o jeigu lis?), kilimą etc., reikia transporto, reikia žmonių, kurie visa tai saugos. Kaina šokteli gal penkis kartus.

Panašu, jog mūsų emigrantai neblogai prasigyvenę...

Prasigyvenę tiek, kad gali rinktis, kaip, kur ir su kuo švęsti. Kaip minėjau, kalbu tik iš savo patirties, apie tuos žmones, su kuriais susidūriau. Dabar socialinis Lietuvoje besituokiančių emigrantų portretas būtų toks: aukštesnė nei vidurinė klasė, subrendę, maždaug 25-28 metų, racionalūs, ramūs, turintys mažų vaikų. Beje, atžalas mėgstama aprengti tokiais pat drabužiais, kokius vilki tėvai, jos neša žiedus...

O kaip dėl tėvų palaiminimo - jo irgi nebeliko?

Palaiminimas - kai vaikai klūpi, tėvai juos žegnoja. To nebėra. Yra išlydėtuvės ir sutiktuvės.

Kaip bažnyčios tarnai taikstosi su tuo, kad pulkas nežino nei kada klauptis, nei kada stotis?

Dabar jau tolerantiškai. Šiltai. Parodo, ką daryti, palaiko.

NAMUOSE. "Vestuvės tapo grandioziniu renginiu, kurį organizuoja planuotojo vadovaujama profesionalų komanda", - sakė Inga Stuopelienė.

Kur švenčia? Ar lieka patenkinti?

Įvairiai - dvaruose, kaimo turizmo sodybose, viešbučiuose. Beje, tiems, kurie ruošiasi tuoktis, noriu pasakyti, kad vietą reikia rinktis ne tik pagal grožį. Ne tik nuo aplinkos priklauso, ar svečiai liks patenkinti. Yra be galo nuostabių kraštovaizdžių, sodybų, salių, kuriuos nuomoja žmonės, nesuvokiantys, kad jie yra samdomi paslaugos teikėjai. Ir tas požiūris gali būti šaukštas deguto į šventės statinę. Esu susidūrusi ne tik su siaubingu neatsakingumu, nepunktualumu, bet ir su absurdiškais kuriozais. Pavyzdžiui, vienos sodybos šeimininkai neleido pokylių salėje, pasitinkant jaunavedžius, iššauti konfeti: "O kas valys? Tu valysi?" - piktinosi. Paėmė 20 litų už leidimą... O banketo sąmata - 14 tūkstančių Lt.

Kiti šeimininkai nustebino, kai likus dienai iki puotos uždraudė šaudyti fejerverkus - per daug triukšmo. O už fejerverkus jau buvo sumokėta keliolika tūkstančių litų. Todėl ir sakau, kad rinktis reikia ne tik gražią vietą: labai svarbu žinoti, su kokiais žmonėmis turite reikalą. Dabar pasirinkimas didelis, galima rasti gražią vietą su paslaugiais, lanksčiais šeimininkais.

Mažiausiai nesklandumų būna viešbučiuose ir restoranuose. Ten personalas išmuštruotas, atidus ir tikslus kaip laikrodis.

Kokį valgiaraštį renkasi emigrantai?

Dviejų dalių: gurmanišką ir "kad būtų ko pavalgyti". O tai reiškia - baltos mišrainės ir silkės.

Ar šiuolaikinėse vestuvėse dar esama tam tikro graudulio, ašarų? Ar vien tik "profesionali programa"?

Oi, verkia mamos, verkia nuotakos... Yra to jautrumo, pakylėjimo... Bet būna, kad viso to kaip tik nenori. Viena pora prieš vestuves taip atkakliai man kartojo, kad tik nebūtų jokių duonų ir druskų, jokių tėvų kalbų, ir apskritai, kad jie kuo mažiau reikštųsi... Neiškentusi paklausiau: "Tai gal jūs išvis tėvų nekvieskite? Kam kviesti ir paskui ignoruoti?" Neturėčiau taip sakyti, bet... Kartais iš to "modernumo" lazda smarkiai perlenkiama.

Rūtų vainikėlius, austas juostas pakeitė spynelės ant tiltų, keliaraiščiai. Kas dar?

Spyneles retai sega, bet kartais būna. Yra, mano akimis žiūrint, ir gražesnių naujovių. Pavyzdžiui, kad nuotaką prie altoriaus veda tėvas. Kai kas tame įžvelgia vergovę - štai tėvas parduoda dukrą, o man tai atrodo logiška: tokią dieną, kai linksta keliai, šalia tavęs eina stiprus žmogus, kuriuo tu pasitiki, kuris tave užaugino. Jis tave tiesiog palaiko už alkūnės. Tokią dieną dukrai reikia atramos. Ir tai yra jos tėvas. Paskui ta atrama tampa vyras.

Kita graži naujovė - išėjus porai iš bažnyčios šventoriuje groja styginių instrumentų orkestras, netoli parengtas furšetukas... Kad galėtume tai surengti, patariu jauniesiems verčiau rinktis nedidelę bažnytėlę kokiame kaime.

Kokių dovanų tikisi jaunavedžiai?

Paprastai parašo kvietimuose: "Dovanas nusipirksime patys." Gautus pinigus panaudoja kelionei arba vestuvių išlaidoms iš dalies padengti. Būna, kad paprašo netgi nepirkti gėlių. Reikia pasakyti, kad svečiai be gėlių, vien su vokeliais rankose, jaučiasi nejaukiai. Kartais prašoma ne pinigų, o paaukoti labdarai. Kartais svečiai dovanoja fejerverką arba mėgstamo atlikėjo koncertą.

Kaip dėl alkoholio vartojimo? Nepadaugina?

Nėra kada. Programa tokia intensyvi, kad pamiršta kilnoti taurelę, nėra tokio didelio poreikio.

Kokios dominuoja nuotakų suknelės?

Nepaprastai gražios... Ir ne tik nuotakų. Iš užsienio parvežami apdarai tėvams, kone visai giminei. Paprastai drabužiai derinami tarpusavyje ir su visa vestuvių stilistika: pokylių salės, automobilių dekoru. Beveik visada būna pasirenkama dominuojanti vestuvių spalva.

Dabar į madą atėjo juoda ir balta. Įsivaizduokite šešias pamerges juodomis suknelėmis, su juodomis žiedlapių tūtomis rankose... salę, dekoruotą juodai... kėdes, aprištas juodais kaspinais. Modernu... bet ne ta proga. Manau, vestuvėse turi vyrauti džiaugsmo atmosfera. Bet ne visada pavyksta jaunuosius įtikinti.

Koks transportas dažniausiai pasirenkamas? Kur vyksta fotosesijos?

Populiarūs retroautomobiliai, limuzinai, limobusai. Dažnai samdomas tik vienas baltas autobusas, nes, kaip minėjau, tai žmonės, kurie sugrįžta iš tolimų kraštų ir nori pabūti kartu su čia likusiais draugais. Todėl net į fotosesijas vienų jaunavedžių neišleidžiame, nors fotografai ir norėtų juos pasiimti penkioms valandoms... Fotografuojasi Ventės rage, rugių ar aguonų laukuose, prie malūno...

PASIRUOŠIMAS. Dabar labai išpopuliarėjo pasiruošimo vestuvėms momentų fiksavimas.

Ar yra tekę sutikti "nuotaką siaubūnę"?

Taip griežtai nepavadinčiau, - juokiasi, - bet kad būna ypač reiklių, pašokdinančių personalą - tas tiesa. Jos tiksliai žino, ko nori. Aplink vieną tokią personą, galima sakyti, visa komanda vaikščiojome ant pirštų galų, bet kai atėjo vestuvių diena, lyg kas ją būtų pakeitęs: tiesiog pribloškė savo ramybe. Atsipalaidavo ir mėgavosi švente.

"Švęsime kukliai"

Kelerius metus Airijoje gyvenantys klaipėdiečiai Skaistė ir Deividas Boguslauskai, auginantys mažą sūnelį, ketina grįžti į Lietuvą ir susituokti ateinančių metų balandį.

"Didelės puotos, kaip daro dauguma emigrantų, mes nekelsime, - sakė moteris. - Ketiname išsinuomoti salę, susitikti su giminaičiais - apie 30 žmonių - pabūti, užkąsti, pašokti ir kitą rytą išskristi savaitei į povestuvinę kelionę. Vestuvių biudžeto konkrečiai dar neapsibrėžėme, nenorime nei per daug išlaidauti, nei per daug gailėti - vis dėlto tai mūsų didžioji diena.

Santuoką registruosime ir metrikacijos skyriuje, ir bažnyčioje. Nuotakos suknelę jau įsigijau, bet jokių pamergių nebus, piršlių taip pat. Fotografas - būtinai, manau, tai vienas iš svarbesnių dalykų - norisi gražiai įamžinto prisiminimo."

Paklausta, kodėl renkasi du santuokos įregistravimo būdus - civilinį ir bažnytinį, būsimoji nuotaka sakė: "Metrikacijos skyriuje - todėl, kad taip įprasta... Be to lyg ir nesusituokę... O bažnyčia - tai gražu ir šventa, tai mūsų tikėjimas. Juo labiau kad joje galima tuoktis tik kartą gyvenime - tai labiau sutvirtina ryšį ir įsipareigojimą, ištikimybę žmogui, kurį myliu."

Didėja konkurencija

Fotografė Živilė Gerulaitienė, penketą metų įamžinanti gražiausias vestuvių akimirkas, teigė vietinių lietuvaičių tuoktuvių bumą pastebėjusi pernai. "Šiemet dažniausiai teko fotografuoti emigrantų poras. Į Lietuvą jaunimas grįžta susituokti, atšvęsti giminių rate. Jų draugai į šventę suskrenda iš įvairiausių kraštų", - sakė ji.

Ar šiemet apskritai buvo daugiau vestuvių nei pastaraisiais metais ir kaip keitėsi jų pobūdis?

Kai fotografo darbo grafikas neperpildytas, tai dar nereiškia, jog sumažėjo vestuvių... Nežinau, ar vestuvių šiemet daugiau, ar mažiau, bet akivaizdu, jog nuolat ir sparčiai daugėja vestuvių fotografų, filmuotojų ir muzikantų.

Kai pradėjau dirbti - o tai buvo prieš penkerius metus, komandoje beveik visada būdavo vestuvių planuotojas, vedėjas, filmuotojas ir fotografas. Dabar dažnai būnu viena. Žmonės taupo, nes viskas, kas susiję su vestuvėmis, kainuoja labai brangiai.

Pastaraisiais metais pastebėjau, kad vis mažiau porų tuokiasi civilinės metrikacijos skyriuje. Arba iškilminga ceremonija vyksta ant jūros kranto, ant Birutės kalno Palangoje, Botanikos sode Klaipėdoje, arba tiesiog savo šventei pasirinktoje sodyboje. Tokios civilinės santuokos būna labai jaukios ir šiltos.

Kiek žmonių dažniausiai pakviečiama į puotą?

Apie penkiasdešimt.

Kaip keičiasi nuotakų suknelių mados?

Dažniausiai vilkimos sunkios, A formos silueto suknelės su šleifu - jis paleidžiamas ceremonijos metu. Jei nuotaka klausia patarimo, aš patariu vilkėti lengvą, elegantišką, neperkrautą puošmenomis. Tokia leidžia puikiai jaustis ir lengvai judėti, fotosesijos metu ją galima kilnoti, vėjas gali žaisti jos klostėse. Tada nuotraukos išeina gyvos, dinamiškos, "nesupozuotos".

Kiek laiko skiriama fotosesijai ir kur poros mėgsta fotografuotis?

Apie dvi tris valandas fotografuojamės dviejose trijose skirtingose vietose. Tuo bene labiausiai mūsų vestuvės skiriasi nuo užsienietiškų, nes užsienyje vestuvių dieną jaunieji savęs taip nevargina...

Dabar labai populiarėja pasiruošimo vestuvėms momentų fiksavimas.

Ar dažnai susiduriate su porų kaprizais?

Mūsų jaunieji nėra labai priekabūs. Netgi priešingai - malonūs, dėmesingi, vaišingi. Peržiūrėję nuotraukas paskambina, padėkoja. Dažna pora vėliau kviečia ir vaikelio laukimą ar krikštynas nufotografuoti. Tiesa, vieną kartą pora supyko, kad momentinėje nuotraukoje, kurioje, mano galva, buvo užfiksuotas gražus, nesupozuotas jausmas, buvo nukirstas kraštelis plevenančio nuotakos nuometo ar paskutinis puokštės smilgos narelis. Supratau, jog tai - ne mano klientas, ir grąžinau didžiąją dalį sumokėtų pinigų.

PATARIMAS. "Jei nuotaka klausia patarimo, aš patariu vilkėti lengvą, elegantišką, neperkrautą puošmenomis suknelę, nes būtent tokia nutraukose atrodys nepakartojamai", - sakė fotografė Živilė Gerulaitienė.

Kuklių vestuvių sąmata

Vestuvinės suknelės nuoma - 900 Lt.
Fotografas - 500 Lt vienai dienai.
Muzikantas - 700 Lt vienai dienai.
Gėlės jaunajai, poroms ir stalui papuošti - 450.
Bažnyčia: 250 Lt kunigui ir 50 Lt - vargoninkui.
Vakarienė: salė, maistas, gėrimai - apie 130 Lt už vieną žmogų.

KOMENTARAS

Šarūnas Ramaška, juvelyrines parduotuvės "Karatas" (PPC "Akropolis") juvelyrikos specialistas:

"Šią vasarą vėl madingi tapo klasikiniai vestuviniai žiedai iš raudonojo ir baltojo 585 prabos aukso. Labai populiarus pasirinkimas - vientisas, paprastas vyriškas auksinis žiedas, o moteriškas - puoštas smulkių deimantų juostele ar vienu, bet didesniu deimantu. Dažnai poros ieškojo kompromiso tarp klasikos ir modernumo. Tokiu atveju vestuviniuose žieduose derino kelias aukso spalvas ir įvairias deimantų formas. Tačiau šių dienų klasikinių žiedų nereikėtų painioti su mūsų tėvų ar senelių žiedais. Dabar klasikiniai žiedai savo proporcijomis, atsiradusia "komforto zona" ir kitais elementais tik iš pažiūros primena mūsų tėvų tradicinius žiedus.

Daugelis porų vestuvinius žiedus renkasi derindami juos prie sužadėtuvių žiedo - jeigu mūvi vieną šalia kito. Tačiau jokių taisyklių čia nėra: juos gana įprasta mūvėti ir ant atskirų rankų.

Šiais metais juvelyrinėje parduotuvėje "Karatas" labai daug teigiamų atsiliepimų iš jaunavedžių susilaukėme dėl to, kad čia jie turėjo galimybę pasimatuoti ir išsirinkti vestuvinius žiedus iš itin didelės kolekcijos. Dažnai būna, jog žmonės patys nežino, kokių sutuoktuvių žiedų norėtų. Tuomet patariame pasimatuoti kuo daugiau variantų, nes žiedai - kaip drabužiai: gali tikti arba netikti prie jūsų odos atspalvio, pirštų ilgio, stambumo ir t. t. Žiedas gali būti gražus, tačiau - nepatogus. Be to, jis visiškai kitaip atrodo ant rankos nei vitrinose, nuotraukose ar juvelyro eskizuose, todėl parduotuvėje jaunavedžiai būna ramūs dėl galutinio rezultato, nes žino, kaip žiedai atrodys ir kokia bus jų kokybė.

Kiekvieną vasarą pastebimas itin didelis susidomėjimas sužadėtuvių žiedais.

Dažnas vyras blaškosi negalėdamas išsirinkti iš didžiulės kolekcijos. Nenuostabu: juk tai tikriausiai pirmas toks rimtas pirkinys mylimai moteriai. Ne veltui juokaujama, kad šis pirkinys - tai paskutinis savarankiškas vyro žingsnis...

Tai rimtas sprendimas, kuriam priimti vyrai paprastai negaili laiko ir finansų, nes praktika rodo, kad vidutiniškai sužadėtuvių žiedui skiriama apie 2 mėnesinius vyro atlyginimus.

Panaši arba gerokai didesnė pinigų suma skiriama už vestuvinių žiedų porą.

Sutuoktuvių žiedai - tai papuošalai, kuriuos sutuoktiniai mūvės ne vieną dešimtį metų kiekvieną dieną, todėl būsimiems jaunavedžiams patariame neskubėti ir rinktis atsakingai, būtinai pačiupinėti prekę ir įsitikinti dėl dydžio bei patogumo.
Nerekomenduočiau rizikuoti ir užsisakinėti vestuvinių ar sužadėtuvių žiedų internetu iš užsienio, nes daugelį nuvilia itin prasta gaminių kokybė, ypač briliantų. Jie kartais verti tiek, kiek paprastas stikliukas."

TIK FAKTAI

Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir registracijos skyriaus duomenimis, šiais metais, iki rugsėjo 1 d., šioje įstaigoje bus sutuokta 840 porų. Iš šio skaičiaus 22 poros tuokiasi šiandien. "Tai nėra rekordinis dienos skaičius, yra buvę ir daugiau", - patikino įstaigos vyriausioji specialistė Rasa Kavarzaitė.

Populiariausios ceremonijos vietos ne Santuokų rūmuose - pajūris, Botanikos sodas, piliavietė.

Kad ceremonijai būtų paskirta norima data sutuoktuvių piko metu (vasarą), poros registruojasi prieš metus.

Tuoktuvių ceremonijai įprastai skiriama 10 minučių.

Kiek porų šiais metais jau susituokė Lietuvos mastu, kol kas duomenų nėra. Jie bus apdoroti tik kitų metų vasario mėnesį.

Teisingumo ministerijos Informacijos valdymo ir visuomenės informavimo skyriaus patarėjas Audris Kutrevičius sakė, jog per praėjusius, 2012-uosius, metus mūsų šalyje buvo įregistruotos iš viso 21 369 santuokos: 12 871 - metrikacijos skyriuose, 4 899 - bažnyčiose (12-oje oficialiai pripažintų religinių bendruomenių).

Pernai lietuvių santuokų užsienyje buvo užfiksuota 2 599. Tai 5 proc. daugiau nei 2011 m. (2 469).

Lietuva savo iniciatyva informacijos apie tai, kokiose valstybėse Lietuvos piliečiai sudarė santuoką, nerenka.

VERTA ŽINOTI

LR Teisingumo ministerija užsienyje susituokusias poras ragina informuoti Lietuvos metrikacijos skyrius (pagal savo deklaruojamą gyvenamąją vietą), kad santuoka būtų įtraukta į apskaitą. Galima kreiptis ir į Vilniaus miesto civilinės metrikacijos įstaigą. Būtina pateikti užsienio valstybės išduotą santuokos sudarymo dokumentą bei sutuoktinių asmens tapatybės dokumentus.

Susituokus užsienyje, pakartotinai tuoktis Lietuvoje neprivaloma. Atlikus įtraukimo į apskaitą procedūrą, sutuoktiniams išduodamas lietuviškas santuokos liudijimas.

Jeigu užsienyje susituokę tautiečiai apie šį faktą Lietuvos institucijoms nepraneša, tai dar nereiškia, kad vieno sutuoktinio įsipareigojimai kitam negalioja. Jeigu ateityje kiltų ginčai dėl turto, santuokos faktą būtų galima įrodyti teisme.

Jeigu užsienyje gyvenanti pora susituokė bažnyčioje, bet neįregistravo civilinės santuokos, o toje šalyje sutuoktiniais laikomi tik susituokę valstybinėse institucijose, jie ir Lietuvoje nebus laikomi sutuoktiniais. Tą būtina žinoti tautiečiams, gyvenantiems Prancūzijoje, Vokietijoje, Rusijoje.

Jungtinėje Karalystėje, Švedijoje, Suomijoje, Latvijoje - kaip ir Lietuvoje - yra pripažįstama bažnytinė santuoka, jei ji sudaryta laikantis tam tikrų sąlygų.
Islamiškose valstybėse civilinė santuoka neegzistuoja.

Lietuvoje pripažįstamos tik tos užsienio valstybėje registruotos santuokos, kurios sudarytos tarp skirtingos lyties asmenų. Sutuoktiniai taip pat negali būti artimi giminaičiai arba nenutraukę ankstesnės santuokos (jei tokia buvo).

Jeigu Lietuvos pilietis įregistravo ištuoką užsienio valstybėje, jis privalo apie tai informuoti mūsų šalies civilinės metrikacijos įstaigą.